Puslapis nerastas – Straipsniai, naujienos, patarimai. https://www.nuolaidubumas.lt Straipsniai, naujienos, patarimai. Thu, 28 Mar 2024 12:32:05 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.4.3 Įdomios Velykų tradicijos iš viso pasaulio https://www.nuolaidubumas.lt/idomios-velyku-tradicijos-is-viso-pasaulio/ Thu, 30 Mar 2023 20:12:00 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=23184 Velykos yra viena svarbiausių krikščionybės švenčių, minint Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Ji švenčiama visame pasaulyje su įvairiomis tradicijomis ir papročiais, atspindinčiais kultūrų ir visuomenių įvairovę. Todėl labai įdomu apžvelgti keletą įdomiausių Velykų tradicijų iš įvairių pasaulio kraštų.

Velykiniai margučiai

Viena iš populiariausių Velykų tradicijų yra kiaušinių marginimas. Tikima, kad kiaušiniai simbolizuoja naują gyvybę, o jų dažymas yra Jėzaus atgimimo simbolis. Kiaušinių marginimo tradicija siekia senovės laikus, o šiandien ji praktikuojama daugelyje pasaulio šalių. Kai kuriose kultūrose kiaušiniai per Velykas taip pat naudojami kaip dovana draugams ir šeimos nariams.

Velykų zuikis

Velykų zuikis yra populiarus daugelio Velykų švenčių personažas, ypač Vakarų šalyse. Šios tradicijos kilmė neaiški, tačiau manoma, kad ji kilo iš vokiškos Osterhase tradicijos. Pagal šią tradiciją kiškis dėdavo kiaušinius į vaikų Velykoms padarytą lizdą.

Didžiojo penktadienio procesijos

Daugelyje katalikiškų šalių Didžiojo penktadienio procesijos yra svarbi Velykų švenčių dalis. Šiose procesijose atkuriami Jėzaus Kristaus nukryžiavimo įvykiai, jų dalyviai neša kryžius ir Jėzaus bei Mergelės Marijos statulas. Procesijas lydi maldos ir giesmės, kurios sukuria iškilmingą atmosferą.

Velykų eitynės

Velykų paradai yra populiari tradicija daugelyje šalių, ypač JAV. Šie paradai dažnai rengiami Velykų sekmadienį, juose dalyvauja gražiausiais drabužiais apsirengę žmonės, žygiuojantys gatvėmis. Daugelyje tokių paradų taip pat būna maršuojančių orkestrų pasirodymai.

Judo sudeginimas

Kai kuriose šalyse, pvz., Meksikoje ir Graikijoje, Velykų šeštadienį tradiciškai rengiamas Judo deginimas. Judo Iskarijoto atvaizdas, simbolizuojantis Jėzaus išdavystę, yra viešai sudeginamas. Ši tradicija simbolizuoja Judo nubaudimą už Jėzaus išdavystę.

Aitvarų skraidinimas

Bermuduose aitvarų leidimas yra tradicinė Velykų pramoga. Manoma, kad ši tradicija kilo iš papročio leisti aitvarus, simbolizuojančius Kristaus žengimą į dangų. Aitvarai gaminami įvairių formų ir dydžių, juos leidžia ir vaikai, ir suaugusieji.

Puodų mėtymas

Graikijos Korfu saloje Didžiojo šeštadienio rytą vyksta puodų mėtymo tradicija. Jos metu pro langus, balkonus ir gatves mėtomi moliniai puodai, pripildyti vandens. Ši tradicija simbolizuoja senų daiktų išmetimą ir naujos pradžios pradžią.

Velykų duona

Velykų duona yra tradicinis maistas daugelyje šalių, įskaitant Italiją, Graikiją ir Rusiją. Duona dažnai puošiama simboliniais elementais, pvz., kryžiais, balandžiais ar velykiniais margučiais. Kai kuriose kultūrose duona taip pat dovanojama per Velykas.

Žodis pabaigai

Velykų tradicijos pasižymi didele įvairove, atspindinčia unikalius įvairių pasaulio kultūrų papročius ir tikėjimą. Šios tradicijos – nuo velykinių margučių ir zuikių iki Didžiojo penktadienio procesijų ir aitvarų leidimo – leidžia susipažinti su labai turtinga Velykų švenčių istorija ir ypatingu kultūriniu paveldu.

]]>
Unikalios ir elegantiškos erdvės knygų graužikams https://www.nuolaidubumas.lt/unikalios-ir-elegantiskos-erdves-knygu-grauzikams/ Sun, 16 Oct 2016 18:57:25 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=1849 Visiems mylintiems knygas norisi turėti nuosavą knygų kampelį. O jei norisi kažko neįprasto reikia palaužyti galvą. Arba pasisemti idėjų iš šių foto:

knygoms1

knygoms8

knygoms7

knygoms6

knygoms5

knygoms4

knygoms3

knygoms2

]]>
Kaip subalansuoti biudžetą, kai nėra pakankamai pinigų? https://www.nuolaidubumas.lt/kaip-subalansuoti-biudzeta-kai-nera-pakankamai-pinigu/ Wed, 06 Jul 2016 10:04:11 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=3256 Gyvenime būna įvairiausių sunkių situacijų, kurios patuština piniginę ir priveda prie sunkios finansinės situacijos. Darbo netektis, skyrybos, liga ir pan. – nuo to niekas neapsaugotas. Tačiau ką daryti, kuomet ant stalo kaupiasi mokesčių lapeliai ir nėra pinigų už kuriuos galėtum sumokėti?

Pirmiausia, reikia nusiteikti optimistiškai. Situacija tikra, tačiau ji yra laikina. Savęs ėdimas teigiant, kad „niekada neišsikapstysiu iš šio mėšlo“, „niekada nerasiu darbo“ ar „viską prarasiu“, tikra nemotyvuoja ieškoti situacijos sprendimo. Negatyvus užkalbėjimas yra motyvacijos žudikas, todėl net ir tokioje situacijoje neleiskite neigiamoms situacijoms vešėti.

Antra, reikia sumažinti išlaidas. Kalbama apie išgyvenimą, tad skiriami tik maistui ir būtinosioms sąskaitoms apmokėti, na dar vaistams. Visa kita turi būti pamiršta. Pavyzdžiui, kuomet kaupiasi skolos, tikrai nėra padoru mokėti už kabelinę televiziją. Tuo labiau, jog daugelis kompanijų leidžia ne nutraukti, o tiesiog sustabdyti sutartį keliems mėnesiams. Taigi, kai situacija pasikeis, bus galima vėl mėgautis televizija. Dar viena didelė išlaidų duobė yra mobilusis telefonas ir mobilus internetas. Be telefono išgyventi sunku, tačiau mobilųjį internetą būtina išjungti. Tuo labiau, jog wireless internetas pasiekiamas daug kur. Kava populiariose kavinėse kainuoja gerokai daugiau, nei jos savikaina gaminant namuose, todėl daug geresnė investicija nusipirkti termosiuką ir prisipylus kavos namuose gurkšnoti pakeliui į darbą.

Apkarpyti išlaidas yra puiku, tačiau kad situacija pajudėtų į geresnę pusę, reikia ir papildomo darbo. Jei esate geras ir vertinamas darbuotojas, galbūt laikas keliauti pas vadovą ir paprašyti didesnė algos arba bent jau premijos už kokius nors išskirtinius darbo rezultatus. Galbūt vasaros metu įmonėje kyla sunkumų išleisti darbuotojus atostogų, nes nėra kas juos pakeičia, todėl vadovai mielai įvertintų jūsų pasisiūlymą padirbėti dar vienu ar puse etato. O tai jau ir papildomi pinigėliai. Galima įsidarbinti ir kitame darbe, galbūt aptarnavimo sektoriuje arba naktinėje pamainoje, savaitgaliais. Variantų yra, tik reikia ieškoti.

Galiausiai, reikia kalbėti su kreditoriais ir suskirstyti skolas pagal prioritetą. Išsidėliokite mokesčių ir skolų lapelius pagal senumą ir visuomet mokėkite nuo seniausių. Jei skolos užsitęsė, susisiekite su kreditoriais, informuokite, apie savo situaciją ir patikinkite, jog greitu metu padengsite skolas. Kalbėjimasis yra daug geriau nei vengimas ir slėpimasis.

]]>
Kas yra tikros nuolaidos? https://www.nuolaidubumas.lt/kas-yra-tikros-nuolaidos/ Tue, 05 Jul 2016 19:45:03 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=3250 „Oi kaip apsipirkau, kokios nuolaidos parduotuvėje“ – čiauška sesutė vos tilpdama pro duris su dviem dideliais pirkinių krepšiais. Užsuko kavos ir žinoma pasigirti kiek sutaupė.

Deja, girtis nėra kuo, nes rezultatas priešingas, kaip tik ne sutaupė, o išleido daugiau nei galima. Kodėl? Lengva pasakyti pažvelgus į pirkinių krepšį. Jame daugybė produktų, kurie niekaip nebūtų patekę į pirkinių sąrašą, jei parduotuvė šalia jų nebūtų rėkiančios antraštės nuolaidos, akcijos, išpardavimas.

Kas yra tikros nuolaidos, kuomet gyveni nuo atlyginimo iki atlyginimo?

Didžiąją dalį pirkinių sudaro kasdieninio vartojimo produktai, dažniausia žinomos ir išbandyto gamintojo, prekės, kurių kainos ir kokybės santykis tenkina. Ir kai tiems produktams ir prekėms, kurių kainas atmintinai žinai yra taikoma nuolaida, tuomet iš tikro ir sutaupai. Sutaupai dar daugiau, jei pasinaudoji akcija ir užsiperki daugiau.

Pavyzdžiui, tualetinis popierius yra tikrai neatsiejama gyvenimo dalis. Mėnesiui perki 8 ritinėlių pakuotę už 3 €. Ir štai vieną dieną pamatai, jog tavo įprastai perkamas popierius parduodamas už 2,50 €. Gera nuolaida. Gali pirkti įprastą vieną pakuotę ir džiaugtis sutaupius 50 ct šį mėnesi. Arba pirkti 4 pakuotes ir būti sutaupius 2 eurus. Per ketvirtį. Žemiau pavyzdinis biudžetas kaip akcijomis galima sutaupyti nemažą sumą, jei perki įprastą savo pirkinių krepšelį, tačiau pasitaikius gerai nuolaidai nusiperki daugiau.

Clipboard01

Clipboard02

Tik trys prekės. Jei nuolaidų niekada nebūtų, išleista suma per 5 mėn būtų 69,5€. Jei perkami įprasti kiekiai kuomet yra akcijos, tuomet 66,2€. Sutaupoma, tačiau ne per daugiausiai. Tačiau jei perkami didesni kiekiai tuomet kai yra akcijos, išleidžia 60,2€. Jei taip elgiamasi su didesniu pirkinių krepšeliu, sumos tampa itin didelės.

Ar pardavėjai neaugina kainų prieš akciją?

Kuomet reikia įsigyti nekasdienio vartojimo prekę, kurios kainos atmintinai nežinai, lengva „pasimauti“ ant nesąžiningų pardavėjų gudrybės parduoti prekę už įprastą kainą, tiesiog prirašius šalia didesnę ir ję nubraukus ir pakabinus ženklą „nuolaida“.

Perkant brangesnes prekes būtina peržiūrėti prekių apžvalgas įvairiuose portaluose ir peržiūrėti kokios yra vyraujančios rinkos kainos.

]]>
4 erdvę taupančios gudrybės mažai virtuvei https://www.nuolaidubumas.lt/4-erdve-taupancios-gudrybes-mazai-virtuvei/ Tue, 17 May 2016 19:24:20 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=1056 Nesvarbu kokio dydžio tavo virtuvė, tačiau tinkamai ją įrengus, ji gali atrodyti didelė ir erdvi. Mažos virtuvės yra tipiška Lietuvos daugiabučių problema, todėl yra du variantai – susitaikyti su tuo kaip yra arba pasitelkus fantaziją pasidarbuoti. Jei nusprendėte pasinaudoti pastaruoju patarimu, tuomet štai jums keletas gudrybių kaip vizualiai padidinti virtuvę.

Panaudok veidrodžius virtuvėje

maza-virtuve1

Veidrodžiai dažniausiai naudojami svetainės, prieškambario, vonios kambario dekorui, tuo tarpu virtuvėje veidrodžiai atrodytų kiek neįprastas reiškinys. Tačiau visi žinome, kad veidrodžiai vizualiai padidina erdvę, o virtuvinių spintelių durelės su veidrodžiais išties būtų įdomus ir praktiškas sprendimas. Nenaudok didelių, visas dureles dengiančių veidrodžių, rinkis vidutinio dydžio, puse spintelės durų dydžio veidrodukus. Gali netgi pasidaryti veidrodžių mozaiką iš senų veidrodžių, jei neturi savo – tikrai yra internete skelbimai siūlantys tokių dalykėlių.

Išnaudok erdvę iki lubų

maza-virtuve2

Ant pagrindinės virtuvės sienos įrenk pakabinamas spinteles iki pat lubų. Rinkis medžiagas, pavyzdžiui, medienos spinteles su vertikaliu raštu. Taip ir vizualiai atrodo viskas ištempta į aukštį ir erdviau, plius atsiranda daugiau vietos susidėti visus virtuvės daiktus. Kadangi viena siena išnaudojama maksimaliai, kitos sienos lieka laisvos ir taip sukuriama didesnės erdvės iliuzija.

Įsileisk šviesos

maza-virtuve3-

Šviesūs kambariai atrodo didesni. Todėl nebijok šviesos ir šviesių spalvų. Nudažyk sienas šviesia spalva, ant lango pakabink baltas plonas užuolaidas ar roletus, priderink šviesias spinteles. Kambarys iškart nušvis naujomis spalvomis ir pakerės dydžiu.

Neatsisakyk atvirų lentynų

maza-virtuve4

Atviros lentynos sukuria didelių erdvių ir prabangos įspūdį. Todėl jei esate minimalistai ir nereikia daug spintelių daiktams, atviros lentynos yra pats geriausias sprendimas vizualiai padidinti erdvei. Lentyną panaudokite gražių daiktų, pavyzdžiui, vazų, arbatinių, stiklinių ar porceliano kolekcijai eksponuoti. Gali pastatyti ir antikvarinių ar tokius primenančių daiktų, jei jie dera prie bendro interjero. Jei neturi – skelbimai internete padės rasti kažko panašaus.

]]>
20 idėjų kaip protingai išnaudoti kambario kampus https://www.nuolaidubumas.lt/20-ideju-kaip-protingai-isnaudoti-kambario-kampus/ Tue, 24 Nov 2015 21:15:03 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=2341 Kampas neskirtas vaikams ant žirnių klupdyti. Tai vieta, kurioje galima sukurti namų oazę, jaukų kampelį grožiui ir sielai. Taip, tikrai, atrodytų niekaip nenaudingus kampus, pasirodo galima sėkmingai išnaudoti interjere.

Tai unikali erdvė, kurioje galima įkurdinti knygų lentynėlę, gėlių kampelį, fotogaleriją ar kitą grožį.

O geriau, peržvelkime šią idėjų galeriją:

 

]]>
Eksperimentas namuose – kaip nepagalvojus gali pasmerkti savo vaiką mirčiai https://www.nuolaidubumas.lt/eksperimentas-namuose-kaip-nepagalvojus-gali-pasmerkti-savo-vaika-mirciai/ Tue, 21 Jul 2015 11:37:40 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=968 Jeigu auginate vaiką ar dažnai namuose lankosi maži vaikai ir namai apstatyti baldais (greičiausiai be baldų negyvenate), privalote peržiūrėti šį video.

Vartojimo prekių saugumo komisija (Consumer Product Safety Commission) sukurta simuliacija aiškiai parodo, jog namuose, kur baldai ir daiktai nėra pritvirtinti, tūno pavojus. O juk visi žinome kokie vaikai yra smalsūs. Prisiminkime vaikystę – tikrai lipome lentynomis, bandėme pasiekti komodos viršų užlipę ant ištraukto apatinio stalčiaus. Gal kai kas iš skaitančių šias eilutes ir krito ir ant jų užvirto spintelę ir gal net teko vykti į ligoninę užsiūti prakirsto pakaušio. Tačiau jei skaitote šias eilutes, reiškia likote gyvi. O kas garantuoja, jog tokioje pat situacijoje tragiška nelaimė neištiks jūsų vaiko?

]]>
Lietuvos verslams – žymiausių pasaulio įmonių galimybės: „Telia“ pradeda teikti „Oracle Cloud“ sprendimus https://www.nuolaidubumas.lt/lietuvos-verslams-zymiausiu-pasaulio-imoniu-galimybes-telia-pradeda-teikti-oracle-cloud-sprendimus/ Thu, 28 Mar 2024 12:32:02 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/lietuvos-verslams-zymiausiu-pasaulio-imoniu-galimybes-telia-pradeda-teikti-oracle-cloud-sprendimus/ „Telia“ pirmoji Baltijos šalyse teiks „Oracle Database as a Service“ paslaugas. Šie garsiausių pasaulio įmonių naudojami sprendimai mūsų šalies klientams atvers galimybę naudotis patikimomis ir saugiomis debesijos duomenų bazėmis, kurių pajėgumas realiu laiku pritaikomas prie besikeičiančios apkrovos. „Oracle Cloud“ produktų šeimai priklausančios paslaugos veiks Lietuvoje esančiuose duomenų centruose bei bus visą parą prižiūrimos „Telia“ ir „Oracle“ specialistų. 

Skaičiuojama, kad „Oracle“ debesijos sprendimus savo veikloje jau yra pritaikę devynios iš dešimties „Fortune 500“ sąrašui priklausančių vertingiausių pasaulio kompanijų. Nepaisant to, bendrovės debesijos verslo apimtys ir toliau nenustoja plėstis įspūdingais tempais – vien per antrąjį 2024 m. ketvirtį „Oracle Cloud“ infrastruktūra fiksavo 52 proc. augimą.

„Organizacijos, kurios anksčiau galbūt svarstė, bet dėl reguliavimo ar kitų verslo priežasčių negalėjo pasinaudoti viešosios debesijos teikiamais privalumais, dabar turės galimybę sutelkti dėmesį į esminius verslo uždavinių sprendimus ir tuo pačiu ženkliai optimizuoti išlaidas, skirtas infrastruktūros bei licencijų įsigijimui ir palaikymui“, – sako„Oracle Technology Cloud“ pardavimų vadovas Nerijus Avelis.

Resursus taupantis lankstumas

Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Daniel Karpovič, vienas didžiausių „Oracle Exadata Cloud at Customer“ (ExaC@C) sprendimo privalumų yra integruotas požiūris į licencijavimą. Įprastai, klientui norint pradėti naudotis „Oracle Exadata“, tekdavo įsigyti arba išsinuomoti tam reikalingą techninę įrangą bei atskirai nusipirkti reikiamą „Oracle Database“ licencijų kiekį. Didelė nuosavos infrastruktūros kaina įmonėms apsunkindavo reikalingų resursų planavimą ir neleisdavo greitai prisitaikyti prie besikeičiančio pajėgumų poreikio.

„Įsigyjant ar nuomojantis nuosavus serverius, jų procesorių našumą ir reikalingą licencijų kiekį visada reikėdavo parinkti pagal didžiausias infrastruktūrai kada nors teksiančias apkrovas. Deja, realybėje didžiąją laiko dalį įrangos resursai likdavo neišnaudojami, bet sąskaita už tai įmonėms nė kiek nesumažėdavo. Su ExaC@C šios problemos nebelieka, nes paslaugai veikiant „Telia“ duomenų centruose, reikalingą virtualių procesorių pajėgumą ir licencijų sunaudojimą klientas bet kada gali keisti pagal tuo metu esantį apkrovos lygį. Tai įgalina verslus mokėti tik už tuos pajėgumus, kurių jiems reikėjo konkretų laikotarpį – nė sekundės nešvaistant lėšų už neišnaudotą galią“, – aiškina D. Karpovič.

Greta „Oracle Exadata“ licencijų į tą patį paketą įeinantys techniniai debesijos serverių resursai taip pat išlaisvina klientą nuo būtinybės pačiam rūpintis tinkamos jų programinės įrangos instaliavimu, konfigūravimu ir techninės įrangos valdymu – įmonei tereikia tik prijungti savo aplikacijas. Be to, pereiti prie ekonomiškesnio sprendimo, ilgalaikį turtą keičiant veiklos sąnaudomis, gali net ir šiuo metu naudojantieji nuosavą infrastruktūrą – jų turimas „Oracle Database“ licencijas suteikiama galimybė panaudoti ExaC@C aplinkoje.

Aukštas saugumo ir patikimumo lygis

Nepaisant didelio klientui suteikiamo lankstumo, ExaC@C nepasižymi jokiais kompromisais saugumo srityje. Paslauga teikiama, naudojant du Vilniuje esančius duomenų centrus, kuriuose esanti informacija yra užšifruota ir efektyviomis priemonėmis apsaugota nuo neteisėtos prieigos bei kibernetinių grėsmių. Du geografiškai nutolę centrai taip pat smarkiai prisideda prie didesnio veiklos patikimumo ir mažesnės nuostolių tikimybės, įvykus sistemos klaidai ar stichinei nelaimei.

„Duomenys iš pagrindinio duomenų centro sinchroniškai arba asinchroniškai nuolat perkopijuojami į pagalbinį, tad susigadinus kuriam nors blokui, jis gali būti automatiškai atkurtas. Taip maksimaliai sumažinamas laikas, kai duomenys negali būti pasiekiami, ir nuo to mažiau nukenčia įmonės veikla. Dviejų duomenų centrų sujungimas taip pat įgalina dažniau vykdyti duomenų bazių atnaujinimus, nenutraukiant paslaugų tiekimo vartotojams. Pageidaujant dar didesnio saugomos informacijos saugumo, suteikiama galimybė atsargines duomenų kopijas papildomai laikyti Norvegijoje esančiuose „Telia“ duomenų centruose, išvengiant bene visų įmanomų duomenų praradimo scenarijų“, – įrangos architektūros ypatumus dėsto „Telia“ Verslo klientų vadovas.

D. Karpovič pažymi ir tai, kad serveriuose saugomų duomenų jokiame taške negali pasiekti jokia trečioji šalis. Nors „Exadata“ debesijos infrastruktūra priklauso ir yra valdoma „Oracle“, o „Telia“ administruoja virtualių mašinų (VM) išteklius ir duomenų bazes, patys infrastruktūroje saugomi duomenys, jų schemos ir šifravimo raktai yra prieinami tik pačiam klientui.

Vietinės paslaugos pranašumai 

„Telia“ atstovas atvirauja, jog vienomis geriausių tituluojamas „Oracle“ duomenų bazes naudoja ir didesnė dalis žinomiausių Lietuvos įmonių, tačiau prieiga prie jų mūsų rinkoje iki šiol buvo pakankamai komplikuota. Verslams tekdavo ieškoti paslaugų teikėjų užsienyje ir taikstytis su papildomais mokesčiais. Nuo geolokacinių skirtumų kentėdavo ir pačių paslaugų kokybė.

„Naudojant „Oracle“ sertifikuotą įrangą ir programinės įrangos sprendimus, klientas gali pasiekti pačią didžiausią greitaveiką. Maža to, kadangi „Oracle Cloud“ paslaugos teikiamos iš Lietuvos, resursai pasiekiami be didelio atstumo nulemto vėlinimo ir už duomenų persiuntimą mokamų mokesčių, kuriuos įmonėms tekdavo padengti paslaugas įsigijus užsienyje. Greta visų šių privalumų klientai gauna ir geresnį aptarnavimą – konsultaciją „Oracle“ sprendimų klausimais ir techninę pagalbą jiems suteikti gali vietiniai „Telia“ specialistai“, – privalumus vardina D. Karpovič.

Galiausiai informacijos talpinimas Lietuvoje gali būti būtinas ir siekiant įgyvendinti tam tikrą saugumo politiką. Pavyzdžiui, laikantis Bendrojo duomenų saugumo reikalavimų (BDAR), jautrūs ES piliečių duomenys negali palikti ES ribų, tad „Oracle“ paslaugoms pradėjus veikti mūsų šalyje, šios kompanijos sprendimus tapo galima rinktis ir griežtai reguliuojamos informacijos saugojimui.

 

Audrius Stasiulaitis

I WILL TELL YOU TELIA

Tel. (8 5) 236 7019, Mob. 8 686 77988

El. p. audrius.stasiulaitis@telia.lt  

Telia Lietuva, AB, Saltoniškių g. 7A, 03501 Vilnius

Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“

                    Lietuvos verslams – žymiausių pasaulio įmonių galimybės: „Telia“ pradeda teikti „Oracle Cloud“ sprendimus


                    Lietuvos verslams – žymiausių pasaulio įmonių galimybės: „Telia“ pradeda teikti „Oracle Cloud“ sprendimus

]]>
Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“ https://www.nuolaidubumas.lt/zvilgsnis-i-ateiti-airbaltic-isbande-spacex-interneta-starlink/ Thu, 28 Mar 2024 12:31:14 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/zvilgsnis-i-ateiti-airbaltic-isbande-spacex-interneta-starlink/ Ryga. Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ pranešė atlikusi pirminį „SpaceX“ interneto ryšio sistemos „Starlink“ bandymą savo lėktuve „Airbus A220-300“. Antžeminis bandymas buvo atliktas aviakompanijos bazėje Rygoje, o skrydžio metu veiksianti ryšio sistema buvo išbandyta pilnoje kabinoje, kurią sudarė „airBaltic“ ir „SpaceX“ „Starlink“ darbuotojai.

„Džiaugiamės, kad galime pirmauti Europoje siūlydami greitaeigį, neribotą ir nemokamą ryšį skrydžio metu mūsų lėktuvuose. Šis pirmasis bandymas suteikė gerų įžvalgų ir priartino mus prie „airBaltic“ keleivių, keliaujančių „airBaltic“ tinkle Europoje ir už jos ribų, aptarnavimo tobulinimo“, – teigė „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

„Esame dėkingi savo partneriams iš „SpaceX“ bendrovės „Starlink“ už nepaliaujamą paramą visos šios permainingos kelionės metu. Jų bendri užmojai ir atsidavimas puikiai papildo „airBaltic“ vertybes. Kadangi naudojame vieną moderniausių rinkoje orlaivių tipų, kitas logiškas žingsnis mums buvo šiame orlaivių parke įdiegti pažangiausią „Starlink“ interneto skrydžio metu sprendimą“, – išskyrė M. Gaussas.

„Bendrovė „Starlink“ ir toliau aktyvina didelės spartos ir mažo vėlavimo internetą lėktuvuose visame pasaulyje, todėl džiaugiamės galėdami šią naujos kartos patirtį perkelti į Europą su „airBaltic“ A220 lėktuvų parku“, – sakė Jasonas Fritchas, „Starlink Enterprise Sales“ viceprezidentas.

„airBaltic“ bendradarbiauja su „SpaceX“, kad gautų reikiamą STC (papildomo tipo sertifikavimo) patvirtinimą, ir tikimasi, kad iki šių metų pabaigos produktas bus pradėtas montuoti „airBaltic“ orlaiviuose „Airbus A220-300“.

„airBaltic“, planuojanti visą savo A220-300 lėktuvų parką aprūpinti „SpaceX“ bendrovės „Starlink“ ryšio sistema skrydžio metu, siekia, kad kiekvienas keleivis galėtų sklandžiai naudotis sparčiu internetu visos kelionės metu be jokių rūpesčių ar prisijungimo puslapių. Nuo įlaipinimo iki nusileidimo interneto prieiga bus prieinama visiems keleiviams.

Bendrovės „SpaceX“ sukurtas „Starlink“ teikia didelės spartos, mažo vėlavimo plačiajuostį internetą daugiau nei 90 pasaulio šalių ir teritorijų, o praėjusiais metais pradėjo teikti komercinių orlaivių skrydžio spartųjį internetą. Naudojant palydovus, esančius žemoje Žemės orbitoje, daugiau nei 65 kartus arčiau nei įprasti geostacionarieji palydovai, „Starlink“ pasiekia gerokai mažesnį vėlavimą ir didesnę perdavimo spartą galutiniams naudotojams. „Starlink“ gali perduoti iki 500 Mbps duomenų srautą į orlaivį, o dėl vos 20 ms uždelsimo keleiviai gali užsiimti veikla, kurios anksčiau skrydžio metu nebuvo galima vykdyti, įskaitant internetinius žaidimus, virtualius privačius tinklus ir kitą didelės duomenų perdavimo spartos veiklą.

Apie „airBaltic“:

„airBaltic“ („Air Baltic Corporation AS“) yra 1995 m. įsteigta akcinė bendrovė. Pagrindinė jos akcininkė yra Latvijos valstybė, kuriai priklauso 97,97 proc. akcijų, o kitiems akcininkams – 2,03 proc. „airBaltic“ siūlo skrydžius į daugiau nei 70 Europos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Kaukazo regiono miestų. Per pastaruosius 28 metus „airBaltic“ tapo stipria ir tarptautiniu mastu pripažinta oro transporto bendrove, kurioje dirba daugiau nei 2 500 darbuotojų. Oro bendrovės „airBaltic“ parką sudaro 47 orlaiviai „Airbus A220-300“, todėl šis orlaivių parkas yra vienas jauniausių Europoje. Aviakompanija yra gavusi tarptautinius apdovanojimus už kompetenciją, novatoriškas paslaugas ir reikšmingus pasiekimus. Dvejus metus iš eilės „Skytrax“ apdovanojo „airBaltic“ kaip geriausią oro transporto bendrovę savo regione. Be to, 2022 m. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) skyrė „airBaltic“ įvairovės ir įtraukties komandos apdovanojimą. 2023 m. oro transporto bendrovė gavo geriausio keleivių salono aptarnavimo Europoje „APEX Passenger Choice“ apdovanojimą.

Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR, UAB

                    Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“


                    Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“


                    Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“


                    Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“


                    Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“


                    Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“

]]>
Lietuvos organizacijoms – galimybė pretenduoti į daugiau nei 250 mln. eurų Skaitmeninės Europos programos investicijas https://www.nuolaidubumas.lt/lietuvos-organizacijoms-galimybe-pretenduoti-i-daugiau-nei-250-mln-euru-skaitmenines-europos-programos-investicijas/ Thu, 28 Mar 2024 12:30:11 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/lietuvos-organizacijoms-galimybe-pretenduoti-i-daugiau-nei-250-mln-euru-skaitmenines-europos-programos-investicijas/ Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias vykdyti įmones bei viešojo sektoriaus įstaigas kviečia pasinaudoti 261,5 mln. eurų investicijomis. Į 22 naujus finansavimo kvietimus gali pretenduoti organizacijos įgyvendinančios projektus duomenų ir dirbtinio intelekto, debesijos, pažangių skaitmeninių įgūdžių bei kibernetinio saugumo srityse.

„Skaitmeninės Europos programa yra viena iš pagrindinių Europos Komisijos finansavimo programų skaitmeninių technologijų srityje. Per 2021–2027 m. laikotarpį Europos įmonėms ir viešosioms įstaigoms numatyta skirti 7,5 mlrd. eurų finansavimą, kuris bus paskirstytas projektams, galintiems prisidėti prie Europos ekonomikos, pramonės bei visuomenės skaitmeninės transformacijos“, – sako Inovacijų agentūros koordinatorė, Skaitmeninės Europos programos NCP Lietuvoje, Aurelija Bakutienė.

Vienas iš svarbiausių Skaitmeninės Europos programos tikslų – užpildyti atotrūkį tarp skaitmeninių technologijų tyrimų ir diegimo rinkoje. Dėl to dažniausiai paskelbtų naujų kvietimų finansavimas yra susijęs su inovatyvių skaitmeninių sprendimų komercializavimu ir pritaikymu visuomenės poreikiams.

Iš viso 2021–2027 m. laikotarpiu pagal Skaitmeninės Europos programą įvairiems projektams superkompiuterijos srityje numatyta skirti 2,2 mlrd. eurų, debesijos, duomenų ir dirbtinio intelekto krypčiai 2,1 mlrd. eurų, kibernetinio saugumo projektams 1,7 mlrd. eurų. Dar 1,1 mlrd. eurų numatyta skirti plataus skaitmeninių technologijų panaudojimo visuomenėje ir ekonomikoje skatinimui, o 580 mln. eurų – pažangių skaitmeninių įgūdžių vystymui.

Šiuo metu Europos Komisija yra paskelbusi 22 naujus kvietimus teikti paraiškas pagal Skaitmeninės Europos programos 2023–2024 m. darbo programą, siekdama sustiprinti skaitmeninius pajėgumus visoje Europos Sąjungoje.

18 kvietimų yra nukreipti į debesijos, duomenų ir dirbtinio intelekto sritį. Dar 2 kvietimai yra skirti pažangių skaitmeninių įgūdžių sričiai, o dar 1 – plataus skaitmeninių technologijų naudojimo ekonomikoje bei visuomenėje krypčiai. 1 kvietimas –  orientuotas į kibernetinio saugumo sritį.

Šiame finansavimo etape didelis dėmesys skiriamas duomenų erdvių kūrimui ir / ar diegimui. Pavyzdžiui, Europos žaliojo kurso, energijos, įgūdžių, Europos mobilumo,  žemės ūkio ir kitų duomenų erdvių kūrimui. Jos yra kertinis Europos Sąjungos duomenų strategijos tikslas. Taip pat nemaža investicijų dalis numatyta projektams, kuriais bus siekiama geriau integruoti skirtingus telekomunikacijų ir pramonės sektorių sprendimus, užtikrinant, kad jie veiksmingai veiktų kartu.

Daugiau nei 67 mln. eurų bus investuota į dirbtinio  intelekto sprendimus. Vienas iš pavyzdžių – kalbų technologijų aljansas. Ši priemonė padės kurti Europos didelių kalbų modelius ir generatyvųjį dirbtinį intelektą. Tai praturtins Europos kalbų įvairovę generatyvaus dirbtinio intelekto srityje, taip pat suteiks daugiau savarankiškumo naudojantis Europos duomenimis ir jais dalinantis.

4 mln. nukreipti į pažangių skaitmeninių įgūdžių vystymą, investuojant į „Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų platformos“ kūrimą, kuri padėtų suaugusiems įgyti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Taip pat numatyta priemonė „Merginos ir moterys skaitmeninėje erdvėje“, kuria skatinama geresnė politika, siekiant lyčių lygybės IRT sektoriuje.

„Su IRT susijusias veiklas įgyvendinantys ar planuojantys Lietuvos verslai bei įstaigos per artimiausius keletą metų galės pasinaudoti išties reikšmingu Skaitmeninės Europos programos finansavimu. Kad tai padaryti būtų lengviau, organizacijas konsultuojame finansavimo, paraiškų rengimo klausimais bei padedame susirasti partnerius bei jungtis į konsorciumus ir taip užsitikrinti geresnes galimybes pritraukti finansavimą“, – sako A. Bakutienė.

Europos Komisijos paskelbtus kvietimus galima rasti čia. Pagal šiuos kvietimus teikti paraiškas galima iki šių metų gegužės 29 d.  

Kitus kvietimus pagal Skaitmeninės Europos programos 2023–2024 m. darbo programą preliminariai planuojama skelbti 2024 m. vasarą.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Buivydaitė, Inovacijų agentūra, Všį

]]>
Į „Toksikos“ nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinktas Giedrius Dusevičius https://www.nuolaidubumas.lt/i-toksikos-nepriklausomo-valdybos-nario-pozicija-isrinktas-giedrius-dusevicius/ Thu, 28 Mar 2024 11:53:50 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/i-toksikos-nepriklausomo-valdybos-nario-pozicija-isrinktas-giedrius-dusevicius/ UAB „Toksika“ visuotinis akcininkų susirinkimas į laisvą nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinko Giedrių Dusevičių – UAB „Digital Audio“ direktorių, iki 2023 m. kovo mėn. ėjusį UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ stebėtojų tarybos pirmininko, iki 2022 metų – AB „KN Energies“ valdybos pirmininko pareigas, dar anksčiau – „Swedbank“ grupės produktų vadovo, verslo architektūros vadovo, „Hansabanko“ valdybos pirmininko pareigas.

G.Dusevičius turi didelę patirtį finansų, strateginio valdymo srityse, taip pat patirtį, įgytą einant įmonių kolegialių valdymo organų nario, pirmininko pareigas. „Toksikos“ valdyboje jo pagrindinė kompetencijų sritis bus strateginis valdymas ir valdysena.

„Toksikos“ valdyba sudaroma iš trijų narių – dviejų nepriklausomų (renkamų konkurso būdu), ir vieno nario, deleguojamo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Valdybos pirmininko pareigas eina nepriklausomas narys Normantas Marius Dvareckas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos deleguota valdybos narė – Agata Šeporaitienė.

Dabartinės sudėties „Toksikos“ valdybos kadencija tęsis iki 2026 m. vasario mėn.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)

]]>
AB „Grigeo” grupės įmonė įsigijo higieninio popieriaus fabriką Lenkijoje https://www.nuolaidubumas.lt/ab-grigeo-grupes-imone-isigijo-higieninio-popieriaus-fabrika-lenkijoje/ Thu, 28 Mar 2024 11:53:13 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/ab-grigeo-grupes-imone-isigijo-higieninio-popieriaus-fabrika-lenkijoje/ Viena didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo“ sėkmingai užbaigė sandorį dėl Lenkijos higieninio popieriaus ir kartono gamintojos Głuchołaskie Zakłady Papiernicze sp. z o.o (GZP) vieno iš fabrikų įsigijimo.

Vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis bendrovės AB „Grigeo“ dukterinė bendrovė UAB „Grigeo Hygiene“ įsigijo 100 proc. GZP patronuojamos įmonės Niedomickie Zakłady Papiernicze sp. z o.o, valdžiusios higieninio popieriaus verslą, esantį Niedomice, Lenkijoje, akcijų. Įsigijimas finansuotas iš AB „Grigeo“ sukauptų lėšų.

„Šis sandoris leis mums labiau įsitvirtinti sparčiai augančioje Rytų ir Centrinės Europos rinkoje. Optimizavus logistikos kaštus kartu atsivers ir platesnės galimybės aukščiausios kokybės produkcijos realizacijai Vokietijoje, kitose Vakarų Europos rinkose“, – sakė AB „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis.

Jo teigimu, fabriko Lenkijoje įsigijimas buvo vienas iš strateginių bendrovės žingsnių, kuriam nuosekliai ruoštasi. „Įsigijome ne tik fabriką, bet ir patirtį. Ją, ieškant naujų sprendimų ir plečiant gaminių asortimentą, galėsime apjungti su mūsų jau turimomis Grigiškių fabrike sukurtomis gerosiomis gamybos praktikomis“,  – sakė T. Jozonis.

Tai pirmasis AB „Grigeo“ įmonių grupės pirkinys Lenkijos rinkoje – 90 km į Rytus nuo Krokuvos nutolęs, Niedomice miestelyje veikiantis higieninio popieriaus fabrikas. Jame šiuo metu dirba apie 170 darbuotojų, veikia popieriaus mašina bei konvertavimo linijos.

Neaudituotais duomenimis įsigyto GZP padalinio 2023 m. metinė apyvarta buvo apie 40 mln. eurų,  verslo vertė siekia apie 22 mln. eurų.  

Įsigijimo sandoryje finansiniais klausimais talkino finansų patarėjai „Superia“, teisiniais – advokatų kontoros „Glimstedt“ ir „Penteris“, finansinį patikrinimą atliko audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG.

AB „Grigeo” įmonių grupėje dirba apie 860 darbuotojų. Neaudituotais duomenimis 2023 m. AB „Grigeo“ įmonių grupės metinė apyvarta siekė 195,4 mln. eurų. Įmonių grupės EBITDA (pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo) palyginti su 2022 m. padidėjo 17,6 mln. eurų ir siekė 38,9 mln. eurų. 2023 m. AB „Grigeo“ įmonių grupės grynasis pelnas siekė 29,6 mln. eurų, tai yra 18,0 mln. eurų daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį.

AB „Grigeo“ akcijos yra įtrauktos į AB „Nasdaq Vilnius“ oficialųjį prekybos sąrašą.

Pranešimą paskelbė: Jovilė Markovski, UAB „Publicum”

]]>
Lietuvių troškimas greitai praturtėti atsisuka prieš juos pačius: sukčiams atiduoda ir duomenis, ir pinigus https://www.nuolaidubumas.lt/lietuviu-troskimas-greitai-praturteti-atsisuka-pries-juos-pacius-sukciams-atiduoda-ir-duomenis-ir-pinigus/ Thu, 28 Mar 2024 11:51:05 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/lietuviu-troskimas-greitai-praturteti-atsisuka-pries-juos-pacius-sukciams-atiduoda-ir-duomenis-ir-pinigus/ Lietuviai raginami neprarasti budrumo ir neįkliūti į sukčių pinkles, deja, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai iš gyventojų apgaule išvilioti net 12,3 mln. eurų. Specialistai įvardija, kuo susivilioję lietuviai dažniausiai tampa sukčių aukomis.

Pasak „General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovės Zitos Radzevičiūtės, neretai finansinių sukčių apgautų gyventojų daroma klaida – jų noras greitai ir be jokių pastangų praturtėti.

„Pavyzdžiui, visai neseniai į mūsų banką kreipėsi klientė, prašydama jai suteikti vartojimo paskolą. Kuomet jos buvo pasiteirauta, kokiam tikslui, buvo pateiktas tariamo užsienio banko laiškas-pasiūlymas, kuriame buvo prašoma pervesti kelių tūkstančių eurų avansą, už kurį neva bus išmokėta dešimteriopai didesnė „premija“. Šiam tikslui pasiskolinti ketinusi klientė neatkreipė dėmesio į tai,  kad pusė šio „dokumento“ buvo parašyta rusiškai, o kita dalis angliškai ir pagal fiktyvų antspaudą tokia tariama finansų įstaiga net teoriškai negalėjo egzistuoti. Deja, bet atsisakius suteikti kreditą ir mėginant paaiškinti, kad ją norima apgauti, klientė vis tiek laikėsi nuomonės, kad jai nebuvo suteiktos galimybės praturtėti“, – kai kurių gyventojų patiklumo pavyzdžiais dalinosi banko Skolų išieškojimo skyriaus vadovė.

Reikia mokėti sau pasakyti „stop“

Z. Radzevičiūtės teigimu, kredito įstaigos su aukščiau minėtu sukčiavimo pavyzdžiu, kai klientai skolinasi iš banko, o paskolintus pinigus atiduoda tariamiems investuotojams, pastaruoju metu susiduria pakankamai dažnai. Šis sukčiavimo būdas pasižymi tuo, kad investicinė grąža nupiešiama, kaip neįtikėtinai didelė, o rizika yra pristatoma kaip labai maža.

„Dažniausiai asmenys, apsimetantys investavimo konsultantais, spaudžia greitai apsispręsti ir pervesti pinigus, nes pasiūlymas yra neva tik „konkrečiam asmeniui“ ir galioja trumpai, tad žmogui nepaliekama laiko pagalvoti. Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“ – neskubėti ir ramiai įvertinti situaciją. Turite abejoti bet kokiais pažadais, kad „greitai gausite pelno“. Taip pat niekada nesivadovaukite nepažįstamo žmogaus patarimais skubiai investuoti. O jei esate spaudžiami priimti greitą sprendimą investuoti, tikėtina, kad tai galimas sukčiavimas. Investicines paslaugas Lietuvoje teikti galima tik turint licenciją, pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją galite Lietuvos banko svetainėje“, – pastebi finansų ekspertė.

Anot Z. Radzevičiūtės, dar vienas neretas sukčiavimo atvejis, su kuriuo susidurta banke, kai sukčiai pasinaudoja finansiškai neraštingais asmenimis, kurie už užmokestį ir pažadą mokėti įmokas, savo vardu pasiskolina pinigų kokiai nors prekei įsigyti, tačiau galiausiai toks asmuo lieka ir be prekės, ir su įsipareigojimu mokėti paskolą.

„Atlikus pirminį tokį besiskolinančiojo vertinimą, dažniausiai jis atitinka reikalavimus paskolai gauti, pasirašyti sutarties taip pat atvyksta pats, tačiau vėliau paaiškėja, kad pasiskolinti pinigų už atlygį jį įkalbėjo pažįstamas, kuris pažadėjo už jį mokėti kasmėnesines įmokas, bet pažado netesėjo. Tokiu atveju pasiskolinęs asmuo lieka ir be įsigytos prekės, ir su finansiniais nuostoliais. Svarbu žinoti, jog kokie bebūtų žodiniai susitarimai, tačiau visa teisinė atsakomybė dėl paskolos vykdymo tenka paskolos sutartį pasirašiusiajam, tarp jų ir įsipareigojimas mokėti įmokas“, – primena „General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė.

Bankas niekada neprašo prisijungimo prie sistemų duomenų

Pašnekovės teigimu, pastaruoju metu taip pat itin plinta finansinis sukčiavimas paremtas duomenų išviliojimu, kai sukčiai el. paštu ar SMS žinute gali nukreipti gyventojus paspausti nuorodą, kuri yra nukreipiama į kenkėjiškas programas arba apgaulingas svetaines.

„Duomenų viliojimo metu sukčiai paprastai prašo patvirtinti kokią nors skubią operaciją interneto banke, pavyzdžiu, mokėjimo grąžinimą, įvesti naudotojo vardus, slaptažodžius ar banko kortelės duomenis. SMS žinutėje arba e. laiške pateikiama nuoroda, kurią spustelėjus patenkama į puslapį, kuris iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo banko interneto svetainės ar internetinės bankininkystės, logotipai, spalvos ir dizainas dažniausiai būna panašūs į to banko naudojamus. Šiuo atveju svarbu žinoti, kad bankas tokiu būdu niekada neprašys asmeninių slaptažodžių ar kodų“, – pabrėžia ekspertė.

Z. Radzevičiūtė pataria gavus tokį laišką visuomet atidžiai įvertinti, ar tekste nėra loginių bei gramatinių klaidų, kokia yra siunčiama nuoroda.

„Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, gavus neįprastą žinutę, – nespauskite ant nuorodos ir neveskite savo duomenų, neatsisiųskite jokių priedų, ypač, jeigu juos gavote nelauktai. Tokiu atveju susisiekite su banko klientų aptarnavimo specialistais ir dar kartą pasitikrinkite informaciją. Jei manote, kad vis dėlto buvote apgauti ir atidavėte pinigus sukčiui, kuo skubiau apie tai informuokite savo banką, taip pat praneškite apie įvykį policijai. Niekada nesikreipkite į institucijas ar jų atstovus sukčių nurodytais kontaktais, oficialius kontaktus visuomet rasite įstaigų interneto svetainėse“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.

Banko Skolų išieškojimo skyriaus vadovės įsitikinimu, nukentėjus nuo sukčių, svarbu apie tai pranešti policijai, bankui, nes tai ne tik galbūt padės susigrąžinti pinigus, bet ir institucijoms pagelbės susidaryti pilnesnį vaizdą apie sukčiavimo mąstą, vyraujančias tendencijas ir operatyviai ieškoti tinkamiausių būdų kaip tai sustabdyti.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB

]]>
Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą: kaip to išvengti? https://www.nuolaidubumas.lt/daugiau-nei-ketvirtadalis-vairuotoju-veluoja-laiku-atlikti-technine-apziura-kaip-to-isvengti/ Thu, 28 Mar 2024 10:07:58 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/daugiau-nei-ketvirtadalis-vairuotoju-veluoja-laiku-atlikti-technine-apziura-kaip-to-isvengti/ Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti. Techninės apžiūros neturintis automobilis gali ne tik kelti pavojų eismo saugumui, tačiau vairuotojai rizikuoja sulaukti ir baudų. Geriausias būdas jų išvengti – užsisakyti priminimą apie artėjančią techninės apžiūros galiojimo laiko pabaigą.

Panevėžio vairuotojai vėluoja labiausiai, pareigingiausi  – Utenoje 

2023 m. 16,5 proc. vairuotojų Lietuvoje vėlavo į techninę apžiūrą atvykti iki mėnesio, o 9,4 proc. – virš mėnesio.

Daugiausiai techninę apžiūrą vėlavusių atlikti vairuotojų užfiksuota Panevėžyje – 29,8 proc., Vilniuje – 29,1 proc. ir Telšiuose – 27,2 proc. Pareigingiausi vairuotojai – Utenoje. Visgi net ir čia beveik ketvirtadalis jų į techninės apžiūros stotis atvyko su negaliojančiu techninės apžiūros liudijimu. 2022 m. vėluojančių atvykti į techninę apžiūrą skaičius buvo panašus.

„Tai, jog daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų laiku neatlieka techninės apžiūros rodo, kad problema įsisenėjusi ir žmonėms reikia sprendimo – galimybės patogiai gauti priminimus. Rinkoje tokios paslaugos jau po truputį skinasi kelią ir vis daugiau automobilių vairuotojų jomis naudojasi“, – sako naujos programėlės visiems vairuotojų poreikiams „carOne“ verslo operacijų direktorė Gabija Gertienė.

Rizikuoja gauti baudą

Vairuotojai, kurie neskuba atlikti automobilio techninės apžiūros arba pamiršta apie jos galiojimo pabaigą, rizikuoja gauti nemažas baudas. Lietuvos keliuose šiuo metu yra sumontuota daugiau nei 200 stacionarių pažeidimų kontrolės sistemų. Per parą jos nuskaito apie 1 mln. transporto priemonių valstybinius numerius ir automatiškai fiksuoja ne tik viršytą greitį, bet ir automobilius neturinčius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar galiojančios techninės apžiūros.

Už važinėjimą be techninės apžiūros automatiškai „išrašoma“ bauda siekia 30-40 eurų. Jei toks automobilis perleidžiamas vairuoti kitam asmeniui – šis veiksmas užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų. Kadangi patį automobilio savininką pranešimas apie skirtą baudą pasiekia ne tą pačią dieną, tokiu būdu galima sukaupti itin didelę baudų kolekciją.

„Jei techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba buvo panaikintas, išvengti nemalonumų galima užsakius vienos dienos leidimą nuvykti į TA stotį ir atlikti techninę apžiūrą. Tokia galimybe pernai buvo pasinaudota net 390 tūkst. kartų“, – sako Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

Įvykus eismo įvykiui, draudimo bendrovės gali atsisakyti atlyginti patirtą žalą, jei bus nustatyta, kad avarija įvyko dėl netvarkingos transporto priemonės būklės.

Išvengti vėlavimų galima užsisakius priminimą

Norint išvengti baudų ir rizikos eismo saugumui, vairuotojai gali užsisakyti priminimus apie besibaigiančią techninę apžiūrą.

Nuolatinius automatinius priminimus apie automobilio techninės apžiūros galiojimą lengvai galima gauti neseniai rinkoje pasirodžiusioje „carVertical“ sukurtoje programėlėje „carOne“. Automobilio savininkui tereikia programėlėje patvirtinti savo tapatybę ir jam priklausantys automobiliai bei jų techninės apžiūros galiojimas bus automatiškai pridėti į paskyrą.

Minėtoje aplikacijoje vairuotojai ras ir daug kitų naudingų funkcijų: galimybę apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, gauti priminimus apie vairuotojo pažymėjimo ar draudimo poliso galiojimo pabaigą, parkuoti automobilį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, įkrauti elektromobilį, išsikviesti pagalbą kelyje, parduoti savo transporto priemonę ar rasti artimiausią autoservisą.

„Kadangi didelė dalis vairuotojų praleidžia techninės apžiūros, vairuotojo pažymėjimo ar draudimo galiojimo pabaigą, siekėme sukurti įrankį, kuris leistų išvengti šių nepatogumų. Šiuolaikiniai vairuotojai vertina galimybę turėti visą automobilio informaciją vienoje patogioje programėlėje“, – sako G. Gertienė.

Daugiau informacijos: 

Emilija Bertašiūtė

emilija@carvertical.com

+370 695 576 96

 

Pranešimą paskelbė: Tadas Ukrinas, UAB Potissimus

]]>
Atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos https://www.nuolaidubumas.lt/atsiskaitant-grynaisiais-bus-apvalinamos-bendros-moketinos-sumos/ Thu, 28 Mar 2024 10:05:00 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/atsiskaitant-grynaisiais-bus-apvalinamos-bendros-moketinos-sumos/ 2024 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Tokiu būdu daugeliu atvejų nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau, pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, 1 ir 2 ct išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.

M. Lingė pažymi, kad apvalinimo nauda yra abipusė, viskas priklauso nuo galutinės krepšelio kainos. Pasak jo, šį būdą įdiegtose šalyse yra ištirta, kad apvalinimas yra neutralus. Šį metodą taiko tokios euro zonos šalys kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija.

Pagal priimtą įstatymą, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis sumoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; keičiamos valiutos sumoms; mokesčiams ir kt.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.

Iniciatyvos rengėjai aiškina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.

Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-3275(3) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

]]>
Artėja atostogų metas: kaip planuoti biudžetą, kad išlaidos rudenį netaptų galvos skausmu https://www.nuolaidubumas.lt/arteja-atostogu-metas-kaip-planuoti-biudzeta-kad-islaidos-rudeni-netaptu-galvos-skausmu/ Thu, 28 Mar 2024 10:04:43 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/arteja-atostogu-metas-kaip-planuoti-biudzeta-kad-islaidos-rudeni-netaptu-galvos-skausmu/ Šylant orams ir artėjant atostogų sezonui, auga ir žmonių išlaidos. Pavasarį žmonės linkę dažniau pietauti lauko kavinėse, planuoti atostogas ir išvykas bei nepagailėti papildomų išlaidų naujam garderobui, namų ar sodo atnaujinimui. Finansų ekspertė dalijasi, kaip sudėlioti prioritetus, kad šiltuoju sezonu pavyktų įgyvendinti savo planus, o dėl patirtų  išlaidų netektų rudens pasitikti jaučiant įtampą dėl artėjančio šildymo sezono.

„Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės teigimu, ilgai lauktas pavasaris atneša daugiau energijos, noro ir galimybių leisti laiką. Todėl šiuo laikotarpiu žmonės linkę dažniau išlaidauti spontaniškai.

„Tam, kad pavasarinės išlaidos nesukeltų papildomos finansinės įtampos, pirmiausia svarbu įsivardyti, kas šiltuoju metų laiku gali padidinti jūsų išlaidas. Žinodami rizikas, galėsite lengviau jų išvengti – sąmoningai priimsite sprendimus, padėsiančius sutaupyti vienoje ar kitoje situacijoje atsisakant nebūtinų išlaidų“, – teigia R. Ežerskienė.

Neatidėliokite pajamų deklaravimo

Pavasaris – tai atsinaujinimo, naujos pradžios metas, todėl tai puikus laikotarpis į rutiną įvesti atsakingo finansų planavimo įpročius, kurie palengvins biudžeto planavimą likusiems metams. Todėl ekspertė skatina persižiūrėti finansinius įsipareigojimus, pasitikrinti ar neturite skolų.

Kaip ir kasmet, iki gegužės 2 dienos gyventojai pradedami kviesti deklaruoti praėjusių metų pajamas. Nors deklaravimui skirtas laikotarpis trunka keletą mėnesių, pašnekovės teigimu, neretai ši užduotis paliekama paskutinėms dienoms. Sužinojus sumą, kurią reikės grąžinti, užklumpa stresas, o nenumatytos išlaidos skausmingai koreguoja mėnesio biudžetą.

„Puiku, jei deklaravus pajamas susigrąžinama mokesčių permoka. Tačiau vertėtų savo finansus planuoti visus metus. Tai padės iš anksto numatyti, ar nereikės mokesčių susimokėti patiems. Jei mokėtina suma didelė, jos nereikės sumokėti vienu kartu, bus lengviau susitaupyti per kelis mėnesius, ir atėjus gegužei atlikti apmokėjimą, išvengiant nenumatytų išlaidų“, – komentuoja banko atstovė.

Įsivardykite pavasario ir vasaros planus

Atšilus orams norų ir planų sąrašas gali pasipildyti – norisi atsinaujinti spintą, dažniau susitikti su draugais ar susiplanuoti atostogas. Tam, kad mėnesio pabaigoje banko sąskaitos likutis nesukeltų nemalonios nuostabos, ekspertė rekomenduoja susidaryti pavasario ir vasaros tikslų sąrašus.

„Nuoseklus tikslų sekimas suteikia papildomos finansinės tvarkos ir aiškumo. Matant, kokios pinigų sumos prireiks planams pasiekti, galėsite lengviau įsivertinti, ar galite tokią dalį lėšų jiems skirti, o jei ne, nuspręsti, ko galite atsisakyti. Be to, visada verta apsvarstyti, ar nauji pirkiniai jums yra būtini. Jei esate pasiryžę, pavyzdžiui, atsinaujinti spintą šiltajam sezonui, galima pamėginti parduoti nebenešiojamus rūbus ir taip bent iš dalies kompensuoti naujų daiktų įsigijimą“, – pataria R. Ežerskienė.

Papildomai gautas pajamas skirkite taupymui

Nors pavasarį gali norėtis labiau atsipalaiduoti ir taupymą atidėti į šoną, siekiant ilgalaikio finansinio saugumo, finansinę „higieną“ reikėtų palaikyti visus metus.

Be to, pasak R. Ežerskienės, nemažai įmonių pavasarį darbuotojams išmoka metines premijas, kas leidžia pasijusti finansiškai stabiliau ir kartais paskatina neplanuotiems pirkiniams.

„Netikėtai padidėjusios mėnesio pajamos gali sukelti jausmą, kad galima sau leisti daugiau ir paskatinti įsigyti brangų daiktą ar nuolaidžiau žiūrėti į neapgalvotas mėnesio išlaidas. Tačiau rekomenduojama gautas papildomas lėšas įtraukti į taupymo, o ne kasdienių išlaidų biudžetą“, – pataria „Citadele“ banko atstovė.

Papildomas gautas pajamas taip pat galima skirti finansinės pagalvės kaupimui – 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumai, kuri gali padėti lengviau atlaikyti finansinius išbandymus, tokius kaip netikėtos išlaidos dėl ligos, automobilio taisymo ar karjeros pokyčių.

Atnaujinkite savo biudžeto planą

Ekspertė pabrėžia, kad norėdami valdyti savo finansus tvariai ir sumaniai, kiekvienas turėtų susidaryti ir nuolat sekti savo biudžetą. Prasidėjus pavasariui verta peržiūrėti finansų skirstymą ir įsivertinti, kaip kinta išlaidos, finansinė situacija ir asmeniniai žmogaus poreikiai.

„Biudžetą verta peržiūrėti įvykus bet kokiems finansus paliečiantiems pokyčiams – padidėjus ar sumažėjus uždarbiui, pabrangus būsto paskolai dėl išaugusio EURIBOR ar nusprendus taupyti dideliam pirkiniui – būstui ar automobiliui. Be to, pavasarį sumažėja išlaidos mokesčiams, baigiasi šildymo sezonas, tad šią sumą galima skirti kitiems poreikiams. Pravartu reguliariai peržvelgti ir turimas prenumeratas, ar visos jos dar aktualios. Atsisakę vos vienos ar dviejų nebereikalingų mėnesinių paslaugų, ilgainiui galite sutaupyti nemažą sumą“, – patarimu dalijasi R. Ežerskienė.

Banko atstovė taip pat primena apie esminį, bet itin paprastą finansų valdymo metodą, vadinamąją „50/30/20” taisyklę.

„50 proc. turimų pajamų turėtumėte skirti privalomiems įsipareigojimams – nuomai, maistui, sąskaitoms apmokėti. Likusi pajamų dalis turėtų būti padalinta dalimis – 30 proc. skiriama kintamoms išlaidoms, o 20 proc. gaunamų pajamų turėtų būti atidėta taupymui bei investavimui“ , – sako R. Ežerskienė.

Pranešimą paskelbė: Jovilė Markovski, UAB „Publicum”

]]>
Vakar įvyko gaisras: kaip saugiai grįžti į darbą? https://www.nuolaidubumas.lt/vakar-ivyko-gaisras-kaip-saugiai-grizti-i-darba/ Thu, 28 Mar 2024 10:04:13 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/vakar-ivyko-gaisras-kaip-saugiai-grizti-i-darba/ Trečiadienio vakarą dalis Vilniaus gyventojų gavo bendruosius pranešimus, raginančius užsidaryti langus ir nebūti lauke, nes Panerių g. užsiliepsnojo automobilių sąvartynas ir pasklido toksiški dūmai. Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą gavo apie pusę 7 vakare ir dirbo 11 val., kol jį likvidavo. Kadangi į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogaus organizmui tiesiogiai arba ilgainiui gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, VDI primena galiojančias rekomendacijas, kaip saugiai grįžti į darbo vietas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, darbdavys privalo organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir atskirose jos vietose. Atsižvelgiant į gaisro mastą, labai tikėtina, kad po pavojingų cheminių medžiagų pasklidimo į darbo aplinką, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos darbo vietose, esančiose netoli gaisro židinio, neatitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, nes rizika tampa nepriimtina, dėl ko turi būti sustabdyti visi darbai ir evakuoti darbuotojai.

„Įmonės, norinčios atnaujinti savo veiklą minėtoje teritorijoje, privalo atlikti profesinės rizikos vertinimą ir įsitikinti, kad rizika šių įmonių darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį, siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones, kitaip tariant, būtina sumažinti riziką iki priimtino
lygio“, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Nors profesinės rizikos vertinimo metu esami ar galimi cheminiai rizikos veiksniai yra kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ir kokybiškai įvertinami, darbdaviams būtina išsiaiškinti, ar jų darbo patalpose esanti darbo vietų vėdinimo sistema užtikrina Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 11.1 punkto reikalavimų vykdymą – „uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkanti parametrus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“. Taip pat būtina įvykdyti toliau išvardytus veiksmus.

Pirma, gali tekti surinkti nuolaužas, apdegusius daiktus ir kitas degimo metu susidariusias šiukšles, kurios yra darbo vietose, įmonės teritorijoje, judėjimo keliuose ir t. t. bei išvalyti įmonės teritoriją, kad kuo mažiau papildomų naujų teršalų patektų į darbo patalpas (sugrėbti lapus, pašalinti nereikalingus daiktus (galima druskuotu vandeniu laistyti įmonės teritoriją). Visus įmonės teritorijoje (lauke) esančius daiktus, su kuriais bus kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) būtina gerai nuplauti su vandeniu.

Antra, šalia gaisro vietos esančių įmonių darbdaviai turi įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ir (arba) dulkės. Jeigu yra nustatoma, kad tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas. Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris. Taip pat būtina atlikti patalpų priverstinių (mechaninių) ventiliacinių sistemų (angų, šachtų ir t. t.) apžiūrą, pašalinti visus dalykus, kurie gali trukdyti laisvai cirkuliuoti orui, išvalyti ventiliacines angas ir sistemas, patikrinti ventiliacinių sistemų efektyvumą. Paminėtina, kad darbdaviui gali tekti atlikti ventiliacinės sistemos projektinių sprendinių pakeitimus ir užtikrinti reikiamą ventiliacinės sistemos subalansavimą.

Trečia, netoli gaisro židinio buvo išmatuotos gana aukštos lakaus organinio junginio benzeno ir kietųjų dalelių koncentracijos, ir nors lakiosios medžiagos išsivėdina labai greitai, tačiau ant sienų, grindų, dirvos ir kitų paviršių būna didžiausia nusėdusių dulkių (teršalų) koncentracija, kuri gali būti pašalinama tik valant drėgnu būdu (plaunant). Taigi darbdavys turėtų organizuoti darbo patalpų, teritorijos, buitinių patalpų valymą nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų). Drėgnu būdu turėtų būtų valomos tiek patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos, tiek visos kitos vietos. Esant didelei dulkių (teršalų) koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti. Primename, kad valant patalpas yra privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo drabužius, lengvai nuvalomus (nuplaunamus) batus, apsaugines (nepralaidžias skysčiams) pirštines, respiratorius su ne mažesniais kaip A1 ir P1 filtrais (geriau A2 ir P2 filtrais).

Ketvirta, atlikus visus išvardintus veiksmus, neturėtų būti jaučiamas stiprus degėsio ar dūmų kvapas, nes kvapas parodo, kad ore vis dar esama cheminių medžiagų. Jeigu degėsio kvapas bus jaučiamas, tuomet gali tekti pakartotinai atlikti patalpų ir ventiliacinių sistemų valymą drėgnuoju būdu.

Priimant sprendimą dėl darbų atnaujinimo, rekomenduojama vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro pateikiama informacija apie teršalų pasklidimo teritorijoje atliktus tyrimus, kurių pagrindu yra sprendžiama, ar aplinka yra pavojinga ar ne visuomenei.

Valstybinė darbo inspekcija rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios sveikatos po patirto neigiamo cheminių medžiagų poveikio. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems tęsti darbus.

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.

Kontaktams:
raimonda.kebure@vdi.lt
mob. +370 615 94 149

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius
www.vdi.lt

Konsultuojame:
el. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI feisbuko paskyroje
telefonu (+370 5) 213 9772 (I–IV 9.00–15.00, V 9.00–14.00, pertrauka 12.00–13.00)
Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite raštu arba telefonu (+370 5) 213 9772.

Pranešimą paskelbė: Jolanta Bielskienė, Valstybinė darbo inspekcija

]]>