Puslapis nerastas – Straipsniai, naujienos, patarimai. https://www.nuolaidubumas.lt Straipsniai, naujienos, patarimai. Wed, 27 Mar 2024 08:18:44 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.4.3 Įdomios Velykų tradicijos iš viso pasaulio https://www.nuolaidubumas.lt/idomios-velyku-tradicijos-is-viso-pasaulio/ Thu, 30 Mar 2023 20:12:00 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=23184 Velykos yra viena svarbiausių krikščionybės švenčių, minint Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Ji švenčiama visame pasaulyje su įvairiomis tradicijomis ir papročiais, atspindinčiais kultūrų ir visuomenių įvairovę. Todėl labai įdomu apžvelgti keletą įdomiausių Velykų tradicijų iš įvairių pasaulio kraštų.

Velykiniai margučiai

Viena iš populiariausių Velykų tradicijų yra kiaušinių marginimas. Tikima, kad kiaušiniai simbolizuoja naują gyvybę, o jų dažymas yra Jėzaus atgimimo simbolis. Kiaušinių marginimo tradicija siekia senovės laikus, o šiandien ji praktikuojama daugelyje pasaulio šalių. Kai kuriose kultūrose kiaušiniai per Velykas taip pat naudojami kaip dovana draugams ir šeimos nariams.

Velykų zuikis

Velykų zuikis yra populiarus daugelio Velykų švenčių personažas, ypač Vakarų šalyse. Šios tradicijos kilmė neaiški, tačiau manoma, kad ji kilo iš vokiškos Osterhase tradicijos. Pagal šią tradiciją kiškis dėdavo kiaušinius į vaikų Velykoms padarytą lizdą.

Didžiojo penktadienio procesijos

Daugelyje katalikiškų šalių Didžiojo penktadienio procesijos yra svarbi Velykų švenčių dalis. Šiose procesijose atkuriami Jėzaus Kristaus nukryžiavimo įvykiai, jų dalyviai neša kryžius ir Jėzaus bei Mergelės Marijos statulas. Procesijas lydi maldos ir giesmės, kurios sukuria iškilmingą atmosferą.

Velykų eitynės

Velykų paradai yra populiari tradicija daugelyje šalių, ypač JAV. Šie paradai dažnai rengiami Velykų sekmadienį, juose dalyvauja gražiausiais drabužiais apsirengę žmonės, žygiuojantys gatvėmis. Daugelyje tokių paradų taip pat būna maršuojančių orkestrų pasirodymai.

Judo sudeginimas

Kai kuriose šalyse, pvz., Meksikoje ir Graikijoje, Velykų šeštadienį tradiciškai rengiamas Judo deginimas. Judo Iskarijoto atvaizdas, simbolizuojantis Jėzaus išdavystę, yra viešai sudeginamas. Ši tradicija simbolizuoja Judo nubaudimą už Jėzaus išdavystę.

Aitvarų skraidinimas

Bermuduose aitvarų leidimas yra tradicinė Velykų pramoga. Manoma, kad ši tradicija kilo iš papročio leisti aitvarus, simbolizuojančius Kristaus žengimą į dangų. Aitvarai gaminami įvairių formų ir dydžių, juos leidžia ir vaikai, ir suaugusieji.

Puodų mėtymas

Graikijos Korfu saloje Didžiojo šeštadienio rytą vyksta puodų mėtymo tradicija. Jos metu pro langus, balkonus ir gatves mėtomi moliniai puodai, pripildyti vandens. Ši tradicija simbolizuoja senų daiktų išmetimą ir naujos pradžios pradžią.

Velykų duona

Velykų duona yra tradicinis maistas daugelyje šalių, įskaitant Italiją, Graikiją ir Rusiją. Duona dažnai puošiama simboliniais elementais, pvz., kryžiais, balandžiais ar velykiniais margučiais. Kai kuriose kultūrose duona taip pat dovanojama per Velykas.

Žodis pabaigai

Velykų tradicijos pasižymi didele įvairove, atspindinčia unikalius įvairių pasaulio kultūrų papročius ir tikėjimą. Šios tradicijos – nuo velykinių margučių ir zuikių iki Didžiojo penktadienio procesijų ir aitvarų leidimo – leidžia susipažinti su labai turtinga Velykų švenčių istorija ir ypatingu kultūriniu paveldu.

]]>
Unikalios ir elegantiškos erdvės knygų graužikams https://www.nuolaidubumas.lt/unikalios-ir-elegantiskos-erdves-knygu-grauzikams/ Sun, 16 Oct 2016 18:57:25 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=1849 Visiems mylintiems knygas norisi turėti nuosavą knygų kampelį. O jei norisi kažko neįprasto reikia palaužyti galvą. Arba pasisemti idėjų iš šių foto:

knygoms1

knygoms8

knygoms7

knygoms6

knygoms5

knygoms4

knygoms3

knygoms2

]]>
Kaip subalansuoti biudžetą, kai nėra pakankamai pinigų? https://www.nuolaidubumas.lt/kaip-subalansuoti-biudzeta-kai-nera-pakankamai-pinigu/ Wed, 06 Jul 2016 10:04:11 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=3256 Gyvenime būna įvairiausių sunkių situacijų, kurios patuština piniginę ir priveda prie sunkios finansinės situacijos. Darbo netektis, skyrybos, liga ir pan. – nuo to niekas neapsaugotas. Tačiau ką daryti, kuomet ant stalo kaupiasi mokesčių lapeliai ir nėra pinigų už kuriuos galėtum sumokėti?

Pirmiausia, reikia nusiteikti optimistiškai. Situacija tikra, tačiau ji yra laikina. Savęs ėdimas teigiant, kad „niekada neišsikapstysiu iš šio mėšlo“, „niekada nerasiu darbo“ ar „viską prarasiu“, tikra nemotyvuoja ieškoti situacijos sprendimo. Negatyvus užkalbėjimas yra motyvacijos žudikas, todėl net ir tokioje situacijoje neleiskite neigiamoms situacijoms vešėti.

Antra, reikia sumažinti išlaidas. Kalbama apie išgyvenimą, tad skiriami tik maistui ir būtinosioms sąskaitoms apmokėti, na dar vaistams. Visa kita turi būti pamiršta. Pavyzdžiui, kuomet kaupiasi skolos, tikrai nėra padoru mokėti už kabelinę televiziją. Tuo labiau, jog daugelis kompanijų leidžia ne nutraukti, o tiesiog sustabdyti sutartį keliems mėnesiams. Taigi, kai situacija pasikeis, bus galima vėl mėgautis televizija. Dar viena didelė išlaidų duobė yra mobilusis telefonas ir mobilus internetas. Be telefono išgyventi sunku, tačiau mobilųjį internetą būtina išjungti. Tuo labiau, jog wireless internetas pasiekiamas daug kur. Kava populiariose kavinėse kainuoja gerokai daugiau, nei jos savikaina gaminant namuose, todėl daug geresnė investicija nusipirkti termosiuką ir prisipylus kavos namuose gurkšnoti pakeliui į darbą.

Apkarpyti išlaidas yra puiku, tačiau kad situacija pajudėtų į geresnę pusę, reikia ir papildomo darbo. Jei esate geras ir vertinamas darbuotojas, galbūt laikas keliauti pas vadovą ir paprašyti didesnė algos arba bent jau premijos už kokius nors išskirtinius darbo rezultatus. Galbūt vasaros metu įmonėje kyla sunkumų išleisti darbuotojus atostogų, nes nėra kas juos pakeičia, todėl vadovai mielai įvertintų jūsų pasisiūlymą padirbėti dar vienu ar puse etato. O tai jau ir papildomi pinigėliai. Galima įsidarbinti ir kitame darbe, galbūt aptarnavimo sektoriuje arba naktinėje pamainoje, savaitgaliais. Variantų yra, tik reikia ieškoti.

Galiausiai, reikia kalbėti su kreditoriais ir suskirstyti skolas pagal prioritetą. Išsidėliokite mokesčių ir skolų lapelius pagal senumą ir visuomet mokėkite nuo seniausių. Jei skolos užsitęsė, susisiekite su kreditoriais, informuokite, apie savo situaciją ir patikinkite, jog greitu metu padengsite skolas. Kalbėjimasis yra daug geriau nei vengimas ir slėpimasis.

]]>
Kas yra tikros nuolaidos? https://www.nuolaidubumas.lt/kas-yra-tikros-nuolaidos/ Tue, 05 Jul 2016 19:45:03 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=3250 „Oi kaip apsipirkau, kokios nuolaidos parduotuvėje“ – čiauška sesutė vos tilpdama pro duris su dviem dideliais pirkinių krepšiais. Užsuko kavos ir žinoma pasigirti kiek sutaupė.

Deja, girtis nėra kuo, nes rezultatas priešingas, kaip tik ne sutaupė, o išleido daugiau nei galima. Kodėl? Lengva pasakyti pažvelgus į pirkinių krepšį. Jame daugybė produktų, kurie niekaip nebūtų patekę į pirkinių sąrašą, jei parduotuvė šalia jų nebūtų rėkiančios antraštės nuolaidos, akcijos, išpardavimas.

Kas yra tikros nuolaidos, kuomet gyveni nuo atlyginimo iki atlyginimo?

Didžiąją dalį pirkinių sudaro kasdieninio vartojimo produktai, dažniausia žinomos ir išbandyto gamintojo, prekės, kurių kainos ir kokybės santykis tenkina. Ir kai tiems produktams ir prekėms, kurių kainas atmintinai žinai yra taikoma nuolaida, tuomet iš tikro ir sutaupai. Sutaupai dar daugiau, jei pasinaudoji akcija ir užsiperki daugiau.

Pavyzdžiui, tualetinis popierius yra tikrai neatsiejama gyvenimo dalis. Mėnesiui perki 8 ritinėlių pakuotę už 3 €. Ir štai vieną dieną pamatai, jog tavo įprastai perkamas popierius parduodamas už 2,50 €. Gera nuolaida. Gali pirkti įprastą vieną pakuotę ir džiaugtis sutaupius 50 ct šį mėnesi. Arba pirkti 4 pakuotes ir būti sutaupius 2 eurus. Per ketvirtį. Žemiau pavyzdinis biudžetas kaip akcijomis galima sutaupyti nemažą sumą, jei perki įprastą savo pirkinių krepšelį, tačiau pasitaikius gerai nuolaidai nusiperki daugiau.

Clipboard01

Clipboard02

Tik trys prekės. Jei nuolaidų niekada nebūtų, išleista suma per 5 mėn būtų 69,5€. Jei perkami įprasti kiekiai kuomet yra akcijos, tuomet 66,2€. Sutaupoma, tačiau ne per daugiausiai. Tačiau jei perkami didesni kiekiai tuomet kai yra akcijos, išleidžia 60,2€. Jei taip elgiamasi su didesniu pirkinių krepšeliu, sumos tampa itin didelės.

Ar pardavėjai neaugina kainų prieš akciją?

Kuomet reikia įsigyti nekasdienio vartojimo prekę, kurios kainos atmintinai nežinai, lengva „pasimauti“ ant nesąžiningų pardavėjų gudrybės parduoti prekę už įprastą kainą, tiesiog prirašius šalia didesnę ir ję nubraukus ir pakabinus ženklą „nuolaida“.

Perkant brangesnes prekes būtina peržiūrėti prekių apžvalgas įvairiuose portaluose ir peržiūrėti kokios yra vyraujančios rinkos kainos.

]]>
4 erdvę taupančios gudrybės mažai virtuvei https://www.nuolaidubumas.lt/4-erdve-taupancios-gudrybes-mazai-virtuvei/ Tue, 17 May 2016 19:24:20 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=1056 Nesvarbu kokio dydžio tavo virtuvė, tačiau tinkamai ją įrengus, ji gali atrodyti didelė ir erdvi. Mažos virtuvės yra tipiška Lietuvos daugiabučių problema, todėl yra du variantai – susitaikyti su tuo kaip yra arba pasitelkus fantaziją pasidarbuoti. Jei nusprendėte pasinaudoti pastaruoju patarimu, tuomet štai jums keletas gudrybių kaip vizualiai padidinti virtuvę.

Panaudok veidrodžius virtuvėje

maza-virtuve1

Veidrodžiai dažniausiai naudojami svetainės, prieškambario, vonios kambario dekorui, tuo tarpu virtuvėje veidrodžiai atrodytų kiek neįprastas reiškinys. Tačiau visi žinome, kad veidrodžiai vizualiai padidina erdvę, o virtuvinių spintelių durelės su veidrodžiais išties būtų įdomus ir praktiškas sprendimas. Nenaudok didelių, visas dureles dengiančių veidrodžių, rinkis vidutinio dydžio, puse spintelės durų dydžio veidrodukus. Gali netgi pasidaryti veidrodžių mozaiką iš senų veidrodžių, jei neturi savo – tikrai yra internete skelbimai siūlantys tokių dalykėlių.

Išnaudok erdvę iki lubų

maza-virtuve2

Ant pagrindinės virtuvės sienos įrenk pakabinamas spinteles iki pat lubų. Rinkis medžiagas, pavyzdžiui, medienos spinteles su vertikaliu raštu. Taip ir vizualiai atrodo viskas ištempta į aukštį ir erdviau, plius atsiranda daugiau vietos susidėti visus virtuvės daiktus. Kadangi viena siena išnaudojama maksimaliai, kitos sienos lieka laisvos ir taip sukuriama didesnės erdvės iliuzija.

Įsileisk šviesos

maza-virtuve3-

Šviesūs kambariai atrodo didesni. Todėl nebijok šviesos ir šviesių spalvų. Nudažyk sienas šviesia spalva, ant lango pakabink baltas plonas užuolaidas ar roletus, priderink šviesias spinteles. Kambarys iškart nušvis naujomis spalvomis ir pakerės dydžiu.

Neatsisakyk atvirų lentynų

maza-virtuve4

Atviros lentynos sukuria didelių erdvių ir prabangos įspūdį. Todėl jei esate minimalistai ir nereikia daug spintelių daiktams, atviros lentynos yra pats geriausias sprendimas vizualiai padidinti erdvei. Lentyną panaudokite gražių daiktų, pavyzdžiui, vazų, arbatinių, stiklinių ar porceliano kolekcijai eksponuoti. Gali pastatyti ir antikvarinių ar tokius primenančių daiktų, jei jie dera prie bendro interjero. Jei neturi – skelbimai internete padės rasti kažko panašaus.

]]>
20 idėjų kaip protingai išnaudoti kambario kampus https://www.nuolaidubumas.lt/20-ideju-kaip-protingai-isnaudoti-kambario-kampus/ Tue, 24 Nov 2015 21:15:03 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=2341 Kampas neskirtas vaikams ant žirnių klupdyti. Tai vieta, kurioje galima sukurti namų oazę, jaukų kampelį grožiui ir sielai. Taip, tikrai, atrodytų niekaip nenaudingus kampus, pasirodo galima sėkmingai išnaudoti interjere.

Tai unikali erdvė, kurioje galima įkurdinti knygų lentynėlę, gėlių kampelį, fotogaleriją ar kitą grožį.

O geriau, peržvelkime šią idėjų galeriją:

 

]]>
Eksperimentas namuose – kaip nepagalvojus gali pasmerkti savo vaiką mirčiai https://www.nuolaidubumas.lt/eksperimentas-namuose-kaip-nepagalvojus-gali-pasmerkti-savo-vaika-mirciai/ Tue, 21 Jul 2015 11:37:40 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/?p=968 Jeigu auginate vaiką ar dažnai namuose lankosi maži vaikai ir namai apstatyti baldais (greičiausiai be baldų negyvenate), privalote peržiūrėti šį video.

Vartojimo prekių saugumo komisija (Consumer Product Safety Commission) sukurta simuliacija aiškiai parodo, jog namuose, kur baldai ir daiktai nėra pritvirtinti, tūno pavojus. O juk visi žinome kokie vaikai yra smalsūs. Prisiminkime vaikystę – tikrai lipome lentynomis, bandėme pasiekti komodos viršų užlipę ant ištraukto apatinio stalčiaus. Gal kai kas iš skaitančių šias eilutes ir krito ir ant jų užvirto spintelę ir gal net teko vykti į ligoninę užsiūti prakirsto pakaušio. Tačiau jei skaitote šias eilutes, reiškia likote gyvi. O kas garantuoja, jog tokioje pat situacijoje tragiška nelaimė neištiks jūsų vaiko?

]]>
NUMATOMA, KAD ŠIEMET VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS VIRŠYS PRIEŠ INFLIACIJOS ŠUOLĮ TURĖTĄ PERKAMĄJĄ GALIĄ https://www.nuolaidubumas.lt/numatoma-kad-siemet-vidutinis-darbo-uzmokestis-virsys-pries-infliacijos-suoli-tureta-perkamaja-galia/ Wed, 27 Mar 2024 08:18:44 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/numatoma-kad-siemet-vidutinis-darbo-uzmokestis-virsys-pries-infliacijos-suoli-tureta-perkamaja-galia/
  • VK FI tvirtina Finansų ministerijos 2024–2027 m. kovo mėn. paskelbtą ekonominės raidos scenarijų.
  • Nuosaikų ekonomikos augimą 2024 m. labiausiai skatins namų ūkių vartojimas ir investicijos, o atsigaunant eksporto rinkoms, numatoma spartesnė BVP plėtra 2025 m.
  • Sumažėjusios energetikos kainos infliaciją tempia žemyn, o tai, kartu su išliekančiu sparčiu darbo užmokesčio augimu, leis jo perkamajai galiai viršyti 2021 m. lygį.
  • Dėl sparčiau augsiančio darbo užmokesčio fondo pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gali atsverti galimą mažesnį pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimą.
  • Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos kovo 18 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. VK FI požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus į Finansų ministerijos.

    „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią. Tai skatins vidaus vartojimo augimą. Atsižvelgiant į numatomą spartesnį namų ūkių vartojimo ir investicijų augimą bei silpnesnę eksporto rinkų plėtrą, sausio mėn. skelbtos 2024 m. prognozės nekeičiame ir prognozuojame 1,8 proc. BVP augimą. 2025–2027 m. atsigaunant eksporto rinkoms ekonomikos plėtra turėtų grįžti į įprastesnes 3 proc. augimo vėžes. Kita vertus, geopolitinės padėties neapibrėžtumas kelia rizikų stabiliai ūkio raidai“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

    Tiek Finansų ministerija, tiek VK FI BVP raidą 2024–2027 m. vertina panašiai. Taip pat prognozuojama, kad darbo rinkoje padėtis išliks stabili – darbo užmokestis 2024 m. toliau augs, o užimtųjų skaičius didės. Vidutiniu laikotarpiu užimtųjų skaičius turėtų trauktis dėl visuomenės senėjimo. Energijos išteklių kainoms stabilizuojantis, projektuojama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sieks apie 2 proc.

    Rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo labiausiai susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba. Rusijos karas Ukrainoje, neramumai Artimuosiuose Rytuose gali paveikti tiekimo grandines. Taip pat, grįžimas prie fiskalinės drausmės taisyklių Europos Sąjungoje taikymo ir aukštos palūkanų normos gali riboti vyriausybių galimybes skatinti savo šalių ekonomikas, o tai neigiamai paveiktų Lietuvos išorės paklausą.

    2024 m. kovo mėn. paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje, palyginti su projektuota makroekonomine raida, kuria buvo remtasi rengiant 2024 m. biudžeto projektą, numatoma lėtesnė infliacija ir ekonomikos plėtra. Tai lemia, kad pajamos iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių galėtų būti mažesnės. Vis dėlto, didesnės užimtųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio projekcijos lemia ir didesnę darbo užmokesčio fondo prognozę. VK FI vertinimu, tai gali lemti geresnį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, kuris turėtų atsverti mažesnes biudžeto pajamas iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.

    Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė

    ]]>
    Darbdavio tyrimų privalumai ir trūkumai: kaip „nešauti sau į koją“ ir investuoti tikslingai? https://www.nuolaidubumas.lt/darbdavio-tyrimu-privalumai-ir-trukumai-kaip-nesauti-sau-i-koja-ir-investuoti-tikslingai/ Wed, 27 Mar 2024 08:17:04 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/darbdavio-tyrimu-privalumai-ir-trukumai-kaip-nesauti-sau-i-koja-ir-investuoti-tikslingai/ Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į pagalbą įmonės pasitelkia įvairius darbdavio tyrimus. Visgi, kaip pastebi Mykolo Romerio universiteto profesorė, darbdavių konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ mokslinė partnerė dr. Agota Giedrė Raišienė, dauguma tyrimų nesuteikia galimybės įvertinti savo pranašumus ir trūkumus tiesioginių konkurentų atžvilgiu ir nepadeda tikslingai investuoti į naujų darbuotojų pritraukimą bei esamų išlaikymą. O tai reiškia, kad bendrovės negali objektyviai įvertinti savo konkurencingumo.

    Dr. A. G. Raišienės teigimu, bene dažniausiai Lietuvoje naudojamas įsitraukimo tyrimas, kuris parodo, ar ir kiek darbuotojai yra intelektualiai ir emociškai įsitraukę, atsidavę darbui, potencialiai produktyvūs. Jis padeda nustatyti, kas žmonėms patinka ir nepatinka bendrovėje bei pamatyti savo, kaip darbdavio, privalumus ir trūkumus.

    Tokį tyrimą atlikęs darbdavys, gali stengtis auginti darbuotojų įsitraukimą. Tačiau negali pamatuoti nei jų įsipareigojimo organizacijai, nei juo labiau savo konkurencingumo, mat įsitraukimo tyrimai nesuteikia galimybės pasilyginti su konkurentais.

    Privalumai ir visus vienijantis trūkumas

    „Darbdavys gali lyginti tik esamą situaciją su ankstesnių įsitraukimo tyrimų rezultatais. Tačiau šiandien, kai kova dėl darbuotojų tapo itin nuožmi, lygintis su savimi nebepakanka. Jeigu organizacija nori pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, jam teks pradėti lygintis su kitais bei suprasti savo pranašumus bei trūkumus“, – aiškina profesorė, kuri priklauso 10 proc. pasaulyje labiausiai cituojamų mokslininkų organizacijų vadybos srityje.

    Dalis įmonių renkasi kitą kelią ir varžosi dėl geriausiai vertinamo darbdavio apdovanojimų. Jie matuoja potencialių darbuotojų, visuomenės arba kitų tikslinių grupių požiūrį į bendrovę.

    „Toks kelias darbdaviui padės suprasti, kaip jis vertinamas išorėje, koks jo potencialas pritraukti žmones. Ir vis dėlto tai nepadės suprasti, kokios yra jo stiprybės, konkurenciniai pranašumai, kaip išlaikyti esamus darbuotojus ir sudominti talentus“, – dėsto dr. A. G. Raišienė.

    Pasak jos, rinkoje taip pat siūlomi sertifikatai, išduodami atlikus vidinę darbuotojų apklausą ir pasiekus tam tikrus rezultatus. Šios praktikos fokusuojasi į naujų žmonių pritraukimą ir esamų patirties vertinimą. Taip pat suteikia galimybę naudoti sertifikatą darbdavio komunikacijoje. Tačiau ir tai nesuteikia galimybės suprasti į ką investuoti svarbiausia.

    Kodėl būtina lygintis su konkurentais?

    Visi organizacijų atliekami tyrimai turi savo privalumų. Tačiau jie neleidžia palyginti savo personalo politikos pasiekimų su kitų įmonių pasiekimais. Be to kiekvienas sektorius turi savo specifiką, todėl verslas turi lygintis su tiesioginiais konkurentais. Įmonėms svarbu žinoti, ko nori ir ką vertina konkretaus sektoriaus, regiono ar demografinės grupės darbuotojai, kur būtina tobulėti ir kaip tikslingai investuojant laimėti konkurencinę kovą dėl talentų.

    Į šiuos klausimus atsakyti padeda startuolis „WitMind“. Bendrovės sukurta darbdavio konkurencingumo matavimo sistema leidžia tyrimo duomenis palyginti ir su savo sektoriumi, ir su visa rinka.

    „Norėdami pasiūlyti konkurencingumą atskleidžiantį tyrimą, pirmiausiai atlikome nacionalinį dirbančiųjų tyrimą. Jis apėmė tiek darbuotojų įsitraukimo, tiek darbdavio rekomendavimo, tiek kitus klausimus. Taip pat vertinti ir tvarumo, socialinės atsakomybės bei kiti aspektai. Turėdami šiuos duomenis ir pasitelkdami metodologiškai pagrįstą instrumentarijų, papildomai atliekame atskiros organizacijos tyrimą ir pamatome kaip ji atrodo savo konkurentų kontekste“, – principą atskleidžia dr. A. G. Raišienė.

    Atlikus metodologiškai teisingą tyrimą, darbdaviams suteikiama galimybė pamatyti kaip juos vertina darbuotojai ir kaip šie vertinimai atrodo lyginant su rinkos vidurkiais. O tai padeda nuspręsti kur verta investuoti daugiau, o kur mažiau.

    Nacionalinis dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimas suteikia galimybę organizacijoms palyginti savo įmonę su rezultatais iš 10 Lietuvos regionų, 9 darbo rinkos sektorių bei dar 12 demografinių lyginamųjų pjūvių, tokių kaip lytis, amžius, pajamos, darbo stažas ir kt.

    „Žiūrint iš verslo efektyvumo perspektyvos, organizacija negali sau leisti tik būti teigiamai vertinama tik darbuotojų ar tik išorinių veikėjų. Pagrindinis jos siekis ‒ tikslingai investuoti ir nugalėti konkurentus kovoje dėl darbuotojų. O tą galima padaryti tik tada, kai įmonė suvokia savo trūkumus ir privalumus“, – priduria dr. A. G. Raišienė.

    Apie „WitMind“

    „WitMind“ ‒ tai darbdavio konkurencingumo matavimo sistema, kuri aprėpia darbuotojų patirties ir pasitenkinimo analizę, didžiavimąsi įmone, tvarumo bei socialinės atsakomybės faktorius, o taip pat atskleidžia darbuotojų kaitos bei reputacines rizikas. Nacionalinio dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimo metu buvo apklausti 3322 respondentai visoje Lietuvoje, taip užtikrinant statistiškai patikimas imtis 9 darbo rinkos sektoriuose.

    Pranešimą paskelbė: Tomas Andriukonis, UAB „INK agency“
    
                    Darbdavio tyrimų privalumai ir trūkumai: kaip „nešauti sau į koją“ ir investuoti tikslingai?

    ]]>
    Apklausa: žaliąją elektros energiją šiandien labiausiai yra linkę rinktis 26-45 m. gyventojai https://www.nuolaidubumas.lt/apklausa-zaliaja-elektros-energija-siandien-labiausiai-yra-linke-rinktis-26-45-m-gyventojai/ Tue, 26 Mar 2024 07:31:11 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/apklausa-zaliaja-elektros-energija-siandien-labiausiai-yra-linke-rinktis-26-45-m-gyventojai/ Šiandien Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Ignitis“ praėjusių metų rugsėjo mėn. inicijuotas, „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas apie šalies gyventojų nuostatas dėl žaliosios elektros energijos pasirinkimo.

    Lietuvos gyventojai demonstruoja augantį susidomėjimą žaliąją elektros energija, o tai, kaip teigia „Ignitis“ pasiūlymų klientams vadovė Erika Bogusevičiūtė, sutampa su bendromis nuotaikomis visoje Europos Sąjungoje.

    „Dukart per metus ES apklausia tūkstančius žmonių savo valstybėse narėse tam, kad atliktų standartinę „Eurobarometro“ apklausą. 99-oji apklausa buvo atlikta 2023 m. pavasarį tarp 27 valstybių narių gyventojų. Ji parodė, kad daugiau nei aštuoni iš dešimties ES piliečių mano, jog ES turėtų masiškai investuoti į atsinaujinančiąją energiją, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energiją (85 proc.). Tad norisi pasidžiaugti ir padėkoti tiems Lietuvos gyventojams, kurie jau keičia savo gyvenimą žalesnės ir tvaresnės mąstysenos link. Nors klimato kaita ir globalinis atšilimas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių, kiekvienas prisidėti galime žengdami po žingsnelį savo kasdienybėje. Žaliosios energijos pasirinkimas – vienas tokių žingsnių, kuriuos gali žengti kiekvienas namų ūkis“, – sako E. Bogusevičiūtė.

    Susidomėjimas žaliąja energija – visose amžiaus grupėse

    Nors tarp jau perkančiųjų žaliąją energiją Lietuvoje labiausiai išsiskiria 26-35 m. (18,5 proc.) ir 36-45 m. (17 proc.) amžiaus grupės, susidomėjimas atsinaujinančia energija pastebimas tarp visų amžiaus grupių. 46-55 metų amžiaus kategorijoje perkančių žaliąją elektros energiją skaičiuojama 11 proc., o 56 m. ir daugiau amžiaus grupės apklaustųjų tarpe tokią energiją jau perka beveik 8 proc.

    Kaip sako E. Bogusevičiūtė, svarbus aspektas yra tai, kad visose amžiaus grupėse yra besirenkančių atsinaujinančią elektros energiją.

    „Ateityje žaliajai elektros energijai bus skiriamas vis didesnis dėmesys, todėl, kad tokia energija yra iš atsinaujinančių gamtos išteklių, o jai pagaminti visai nenaudojamas iškastinis kuras, pavyzdžiui, anglis, nafta, skalūnai ar dujos. Todėl tai tampa natūraliu ir paprastu sprendimu, kurį priima vis daugiau Lietuvos gyventojų. Ypatingai džiugu, kad nepriklausomai nuo amžiaus atsinaujinančią energiją savo namų ūkiuose pasirenka vis daugiau žmonių. Kita vertus, toks pasirinkimas kasmet tampa ir vis labiau prieinamas. Pavyzdžiui, pasirinkus „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo planą „Minimalus“, fiksuojant kainą 24 mėn., o per mėnesį suvartojant 100 kWh, mokėti papildomai už žaliąją energiją šiandien iš viso reikia 23,3 ct. Skaičiuojant už kilovatvalandę, tokios energijos kaina siekia vos dalį cento. Todėl dabar yra geras metas toliau mažinti savo individualų ir šeimos ūkio CO2 pėdsaką“ , – teigia E. Bogusevičiūtė.

    Pasak jos, pasirinkti žaliąją energiją iš savo nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ vartotojai gali bet kuriuo metu pažymėdami tai savitarnoje ar kreipęsi kitais būdais.

    Pranešimą paskelbė: Laura Beganskienė, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“

    ]]>
    Lyg futbolo aikštelėje – visuomenė raginama parodyti raudoną kortelę nelaimėms https://www.nuolaidubumas.lt/lyg-futbolo-aiksteleje-visuomene-raginama-parodyti-raudona-kortele-nelaimems/ Tue, 26 Mar 2024 07:30:12 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/lyg-futbolo-aiksteleje-visuomene-raginama-parodyti-raudona-kortele-nelaimems/ „Parodyk nelaimei raudoną kortelę“ – ragina Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) naujoje savo kampanijoje ir tarsi futbolo aikštelėje kviečia nelaimes, kurios kasdien užklumpa žmones, sodinti ant suolelio. Kampanijoje LRK tvirtina, kad raudoną kortelę parodyti nelaimei gali kiekvienas žmogus – skiriant savo 1,2% nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui ir tokiu būdu remiant trumpojo humanitarinės pagalbos numerio 111 veiklą, kuriuo skambina ir pagalbos prašo Lietuvos žmonės, patekę į bėdą.

    Ragina bendradarbiauti kovojant su nelaimėmis

    2023 m. spalį LRK paskelbė, kad paskambinus trumpuoju numeriu 111, į nelaimę patekę žmonės galės sulaukti skubios humanitarinės pagalbos daiktais, maistu, drabužiais, avalyne, baldais, priemonėmis vaikams, psichologinėmis konsultacijomis ir kt. Nuo trumpojo pagalbos numerio 111 veikimo pradžios, LRK sulaukė daugiau, kaip 7 tūkst. skambučių su prašymu pagelbėti bėdoje. Kampanijoje „Parodyk nelaimei raudoną kortelę“ – raudona kortelė yra 1,2%, kurį žmonės gali paskirti nuo savo GPM pasirinktai organizacijai, veiklai. Kampanija yra skirta informuoti visuomenę apie galimybę paprastu būdu padėti bėdos ištiktiems žmonėms procentą skiriant Lietuvos Raudonajam Kryžiui – trumpojo pagalbos numerio 111 veiklai.

    „Skaudi realybė, jog net 70% galinčių skirti savo GPM, neskiria 1,2% jokiai organizacijai: nežino, kad šio procento skyrimas nesumažins kasmėnesinių pajamų, nemoka užpildyti prašymo, nėra informuojami, kas bus nuveikta už suteiktą paramą ir dėl įvairių kitų priežasčių. Liūdna, kad tokia didelė žmonių dalis neskiria savo procento, kai paskyrimas užtrunka vos kelias minutes ir gali kurti didelį pokytį. Mūsų 111 humanitarinės pagalbos numeris parodė, su kokiomis bėdomis susiduria žmonės Lietuvoje – diena iš dienos mūsų savanoriai atiduoda širdis ir jėgas, kad suteiktų ne tik skubią, bet ir kompleksinę humanitarinę pagalbą tam, kad pakeistume skambinančiųjų gyvenimus iš esmės. Tad kviečiu kiekvieną atrasti to savanorio drąsą ir parodyti nelaimei raudoną kortelę, skiriant savo paramos procentą Lietuvos Raudonajam Kryžiui“, – ragina LRK lėšų pritraukimo ir rinkodaros vadovė Rusnė Matulaitytė.

    Reklama – trumpa siaubo istorija

    Naujos LRK kampanijos idėjos autoriai – reklamos agentūra „Havas“, kurie noriai prisidėjo prie jos kūrimo ir įgyvendinimo. „Pavasaris – komunikacine prasme intensyviausias metas nevyriausybinėms organizacijoms. Jos visos šiuo metu kreipiasi į žmonių širdis ir mintis, kviesdamos paskirti savo mokesčių procentą. Norint būti išgirstam – būtina išsiskirti. Šia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kampanija siekta dviejų esminių tikslų – pabrėžti organizacijos veiklos specifiką (plataus pobūdžio parama ištikus įvairiausioms nelaimėms) ir dramatizuoti pačią nelaimės situaciją, išvengiant konkrečių nelaimių rodymo. Sukūrėme vizualiai įspūdingą nelaimės metaforą ir trumpą siaubo istoriją, kuri baigiasi pozityviai: jei kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi rodysime nelaimėms raudoną kortelę, jų padariniai bus ženkliai švelnesni – taip, kaip ir realybėje”, – pasakoja „Havas“ kūrybos vadovas Jonas Valatkevičius.

    Kiekvienas norintis prisidėti prie organizacijos veiklų ir jos kasdienių gerų darbų, turi galimybę skirti 1,2% nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Organizacijos identifikacinis numeris 190679146, daugiau informacijos: Skirkite 1,2% GPM – Redcross

    Pranešimą paskelbė: Luka Lesauskaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija

    ]]>
    Kas yra GPM lengvata kaupiantiems trečioje pakopoje ir kada lėšas atgaus gyventojai https://www.nuolaidubumas.lt/kas-yra-gpm-lengvata-kaupiantiems-trecioje-pakopoje-ir-kada-lesas-atgaus-gyventojai/ Tue, 26 Mar 2024 07:29:51 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/kas-yra-gpm-lengvata-kaupiantiems-trecioje-pakopoje-ir-kada-lesas-atgaus-gyventojai/ Laiku ir teisingai pajamų deklaracijas pateikę gyventojai jau gali tikėtis atgauti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM), sumokėto už įmokas į trečios pakopos pensijų fondus. Kas gali pasinaudoti šia lengvata deklaruodami pajamas ir kada bus pervesti šie pinigai, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

    Papildomai skatindama kaupimą trečios pakopos pensijų fonduose, juose investuojantiems žmonėms valstybė suteikia galimybę pasinaudoti GPM lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. į šios pakopos fondus per metus įmokėtos sumos.

    „Lengvata pasinaudoti gali nuolatiniai Lietuvos gyventojai, dirbantys pagal darbo sutartį ar individualią veiklą, taip pat asmenys, gaunantys kitas pajamas, apmokestinamas 15, 20, 27 arba 32 proc. GPM“, – sako L. Načajienė.

    Tiesa, įmokas į kito asmens trečios pakopos pensijų fondą gali pervesti ir sutuoktiniai – tokiu atveju GPM lengvata galioja pervedimą (-us) į fondą atlikusiam asmeniui.

    Kokią sumą pinigų galima susigrąžinti?

    Asmuo kasmet gali atgauti iki 20 proc. sumokėtų įmokų sumos, tačiau maksimali suma, kurią galima susigrąžinti, siekia 300 eurų.

    „Pavyzdžiui, kas mėnesį į trečios pakopos pensijų fondą pervesdamas po 50 eurų, per metus asmuo būtų įmokėjęs 600 eurų, tad GPM suma, kurią jis galėtų susigrąžinti, būtų lygi 120 eurų.  Jei žmogus kiekvieną mėnesį į fondą perveda po 125 eurus, metų gale bendra jo įmokų suma sieks 1 500 eurų. Tokiu atveju jis galėtų susigrąžinti maksimalią 300 eurų sumą“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

    Kokioms dar įmokoms ji taikoma ir kada atgaunami pinigai?

    Ši GPM lengvata yra taikoma ne tik visoms per metus atliktoms įmokoms į trečios pakopos pensijų fondus. Gyventojai gali atgauti lėšas ir už pernai atliktas įmokas į antros pakopos pensijų fondus, jeigu jos viršija 3 proc. asmens pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat GPM lengvata taikoma gyvybės draudimo įmokoms.

    „Būtina atkreipti dėmesį, kad bendra gyvybės draudimo ir pensijos kaupimo – tiek antros, tiek trečios pakopos fonduose – įmokų suma, nuo kurios bus sugrąžinama dalis GPM, yra ne didesnė kaip 1 500 eurų. Norint susigrąžinti dalį per metus sumokėto pajamų mokesčio, būtina Valstybinei mokesčių inspekcijai iki gegužės 2 dienos pateikti teisingai užpildytą pajamų deklaraciją“, – pažymi L. Načajienė.

    Viską atlikus teisingai, GPM dalis nuo įmokų, sumokėtų į trečios pakopos pensijų fondą už praėjusius metus, bus pervesta į asmens nurodytą sąskaitą iki liepos 31 dienos.

    Kaip rekomenduojama išleisti atgautus pinigus?

    Pasinaudojus lengvata ir sąskaitai pasipildžius papildomais pinigais, natūralu, kad neretai norima juos išleisti sau maloniems pirkiniams ar paslaugoms, sako L. Načajienė.

    Tačiau, prieš panaudojant atgautus pinigus kasdienėms reikmėms, rekomenduojama šį sprendimą gerai apgalvoti. Kadangi šių lėšų atgavimas nepaveikia įprastų pajamų, anot „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, susigrąžintus pinigus patariama reinvestuoti atgal į trečios pakopos fondus.

    „Tokio sprendimo naudą geriausiai atspindi konkretūs pavyzdžiai. Jei asmuo į trečios pakopos pensijų fondą kas mėnesį perveda po 125 eurus, jis kitais metais susigrąžina 300 eurų. Po 20 metų, esant galimai 6 proc. metinei grąžai, vos vieną kartą atgal į trečios pakopos pensijų fondą investuota 300 eurų suma patrigubėja ir gali prisidėti prie finansiškai saugesnės senatvės“, – sako L. Načajienė.

    Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB

    Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais (imtinai) pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ UAB užėmė 7 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 27,5 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.

    Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB „coagency”

    ]]>
    Iš Vilniaus į Uteną dirbti kasdien važinėjęs lietuvis: „Svarbiausi ištekliai – laikas ir energija“ https://www.nuolaidubumas.lt/is-vilniaus-i-utena-dirbti-kasdien-vazinejes-lietuvis-svarbiausi-istekliai-laikas-ir-energija/ Tue, 26 Mar 2024 07:28:11 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/is-vilniaus-i-utena-dirbti-kasdien-vazinejes-lietuvis-svarbiausi-istekliai-laikas-ir-energija/ 2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti savo karjerą per artimiausius 5–erius metus. Visgi nemažai ekspertų kalba būtent apie 5–erių metų karjeros planą – darbuotojai raginami sukurti strategiją, kuri numatytų, ką savo karjeroje jie nori pasiekti per artimiausius kelerius metus. Šis laikotarpis esą yra tinkamiausias naujoms žinioms, kompetencijoms įgyti. 5–erių metų – maždaug tiek laiko prireikė ir dabartiniam „Švyturio–Utenos“ gamyklos logistikos vadovui Mantautui Domėnui, kad pakiltų karjeros laiptais. Vyras pripažįsta, kad tokį tikslą jis turėjo nuo pat karjeros pradžios ir aukštesnių pareigų siekė tikslingai.

    „Bumerango“ darbuotojo šuolis į viršų

    „Jei nepasinaudosi galimybe, ja pasinaudos kas nors kitas. O kada ateis kita galimybė – neaišku“, – savo požiūrį paaiškina Mantautas. Savo karjerą „Švyturio–Utenos“ gamykloje vyras pradėjo nuo transporto koordinatoriaus pareigų, vėliau tapo vyresniuoju transporto koordinatoriumi, tuomet buvo paskirtas į sandėlio pamainos vadovo poziciją, o dabar yra logistikos vadovas.

    Tiesa, Mantautą galima įrašyti į „bumerango“ darbuotojų gretas – tai tokie darbuotojai, kurie išeina iš įmonės, tačiau į ją vėl sugrįžta dirbti po kurio laiko. Tokia praktika – ne naujiena visame pasaulyje. Pavyzdžiui, pernai „Harvard Business Review“ žurnalas pranešė, kad kelerių metų tyrimas parodė, jog 28 proc. nusamdytų žmonių iš tikrųjų yra sugrįžtantys darbuotojai, kurie paliko įmones per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį.

    Dar prieš įsibėgėjant M. Domėno karjerai, vyras buvo nusprendęs grįžti į savo senąjį darbą, tačiau ten neužtruko – „Švyturys–Utenos alus“ jį ir vėl prisiviliojo atgal. Nuo to laiko, jo karjera įgavo dar didesnį pagreitį, mat grįžęs į tą pačią, transporto koordinatoriaus, poziciją vyras gana greitai ėmė kilti laipteliais aukštyn. M. Domėnas pasakoja, kad visuomet tokį tikslą ir turėjo. „Kiekvienas vadovas nori žinoti, koks yra jo komandos lūkestis. Aš visada sakydavau, kad mano tikslas yra pakeisti savo vadovą. Turėjau ambicijų, o savo karjerą projektavau taip: pasisemiu žinių ir judu į priekį“, – pasakoja vyras.

    Vakarietiškas požiūris į darbuotoją

    Ištarti drąsių žodžių apie vadovo pakeitimą Mantautas nebijojo. Jis sako, kad viskas priklauso nuo santykių su kolegomis, o šioje įmonėje vyraujantį mikroklimatą dabartinis logistikos vadovas giria. „Čia yra vakarietiškas požiūris, darbuotojas – prioritetas. Tikrai galime pasigirti gerais santykiais ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš grįžau į šią organizaciją. Mano galva, mikroklimatas čia tikrai geras“, – atskleidžia Mantautas.

    Ar tenka kažką paaukoti vardan geresnės pozicijos? Pasak Mantauto, dažniausiai, laiką ir energiją. „Jeigu nori siekti karjeros, bet kokiu atveju, turi papildomai mokytis, įsisavinti informaciją. Gali arba gerti kavą su kolegomis, bičiuliais, arba padirbėti prie kokio nors projekto. Svarbiausi ištekliai – laikas ir energija“, – atvirauja vyras.

    Laiko veltui nešvaistė

    Mantautas prisimena istoriją, kai atsilaisvinus sandėlio pamainos vadovo pozicijai Utenoje, dalyvavo atrankoje ir ją laimėjo. Maždaug metus laiko jam teko kiekvieną darbo dieną važiuoti iš Vilniaus į Uteną ir atgal. „Pradžioje buvo sudėtinga priprasti prie ilgos kelionės. Darbas buvo pamainomis. Vieną savaitę jis prasidėdavo 6 val. ryto, todėl iš Vilniaus išvažiuodavau prieš 5 val. ryto. Kitą savaitę darbe reikėdavo būti 13:30 val., bet pamaina baigdavosi 23 val. Namo grįždavau tik po vidurnakčio“, – pasakoja vyras. Tiesa, jis greitai rado būdą, kaip gauti naudos iš ilgų kelionių. „Atradau, kaip tą laiką geriau išnaudoti. Organizacija suteikė galimybę naudotis nuotoliniais audio mokymosi kursais. Taip ir leisdavau savo keliones“, – prisimena Mantautas.

    Tai, beje, puikus įrodymas, kad šalia noro turėti sėkmingą karjerą, turi eiti ir pastangos. Mantautas pabrėžia, kad jį į priekį veda tobulėjimo siekis, noras sužinoti ir išmokti daugiau bei turėti didesnių atsakomybių, smalsumas bei ambicija labiau prisidėti prie įmonės sau keliamų tikslų.

    Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“

    ]]>
    „Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys https://www.nuolaidubumas.lt/moller-auto-skelbia-rezultatus-pernai-augo-ir-automobiliu-pardavimai-ir-servisu-paslaugu-apimtys/ Mon, 25 Mar 2024 08:34:55 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/moller-auto-skelbia-rezultatus-pernai-augo-ir-automobiliu-pardavimai-ir-servisu-paslaugu-apimtys/ Remiantis automobilių prekybos bendrovės „Moller Auto“ veiklos rezultatais Baltijos šalyse, 2023 metais labiausiai augo elektromobilių segmentas – pernai, palyginti su 2022 metais, elektromobilių pardavimai išaugo 63 proc. Naudotų automobilių parduota 26 proc. daugiau, o naujų automobilių pardavimų apimtys buvo stabilios ir išliko 2022 m. lygyje. „Moller Auto“ servisų apyvarta Lietuvoje per metus išaugo 12,8 proc.

    Pasak „Moller Auto“ generalinės direktorės Baltijos šalims Izidos Gerkenos, nepaisant nuolatinių iššūkių pasaulinėje ekonomikoje, praėjusiais metais žmonių pasitikėjimas savo finansinėmis galimybėmis didėjo, o asmeninis mobilumas išliko prioritetų sąrašo viršuje tiek perkant automobilį, tiek jį prižiūrint ar remontuojant.

    „Pernai metai parodė ne tik didelį gyventojų susidomėjimą nuosavais automobiliais, bet ir jų pasikeitusį požiūrį į naudotus automobilius, ypač, jei jie yra įsigyjami prekybos salonuose, kurie užtikrina transporto priemonės kokybę, istorijos tikrumą, suteikia galimybę gauti garantiją ir panašiai. Skirtingai nei ankstesniais metais, naudotų automobilių segmente visus metus buvo fiksuojami nuosekliai dideli pardavimai, o metų pabaigoje jie buvo rekordiniai. Na, o naujų automobilių pardavimų apimtys buvo stabilios, 2022 metų lygyje. Tai vertiname kaip teigiamą rezultatą, kadangi ankstesniais metais šis segmentas patyrė nemažai iššūkių. Svarbu paminėti, kad šiais metais ir toliau aktyviai plėsime tiek naujų, tiek naudotų automobilių pasiūlą savo klientams“, – sako I. Gerkena.

    Bendrovės „Moller Auto“ naudotų automobilių asortimente be „Audi“ ir „Volkswagen“ automobilių taip pat yra tokių markių kaip „Škoda“ ir „Volvo“ automobilių. 2023 m. paklausiausi naudotų automobilių modeliai buvo „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Tiguan“, „Škoda Kodiaq“ ir „Volkswagen Arteon“.

    Naujų automobilių segmente populiariausi „Audi“ modeliai buvo „Audi Q7“, „Audi Q3“, „Audi Q5“, Audi A6“ ir „Audi Q8“. Paklausiausi nauji „Volkswagen“ automobiliai Lietuvoje buvo „Volkswagen T-Cross“, „Volkswagen Tiguan“, „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Taigo“ ir „Volkswagen T-Roc“.

    Pernai augo elektromobilių populiarumas

    Praėjusiais metais paaiškėjo, kad nors automobiliai su vidaus degimo varikliais išlieka pirmuoju pasirinkimu, sparčiai didėjanti elektromobilių paklausa yra lūžio taškas, lemiantis reikšmingus įpročių pokyčius, kuomet vairuotojai renkasi aplinkai draugiškesnius judumo sprendimus. 2023 m. „Moller Auto Baltic“ prekybos atstovybėse elektromobiliai sudarė 9,4 proc. visų naujų automobilių pardavimų ir, lyginant su 2022 m., buvo 3,7 proc. didesni. Paklausiausi šiame segmente buvo „Volkswagen“ modeliai – „Volkswagen ID.4“, „Volkswagen ID.3“ ir „Volkswagen ID.Buzz“, už jų rikiavosi „Audi e-tron“ ir „Audi Q4 e-tron“.

    „Elektromobilių populiarumo augimą taip pat galėjo lemti pastaraisiais metais vis dažniau privačiuose namuose įsirengiamos saulės elektrinės, kas sudaro galimybę įkrauti automobilį jų pagaminta elektra. Be to, į rinką patenka vis daugiau naudotų elektromobilių. Prie šio segmento augimo prisideda ir valstybės parama privatiems asmenims, įsigyjantiems tokias transporto priemones. Visgi, valstybės finansavimas nėra prieinamas juridiniams asmenims ir, apskritai, jis dar yra nepakankamas, kad Lietuva galėtų sparčiai pereiti prie aplinkai draugiškesnių judumo sprendimų“, – sako I. Gerkena.

    Visuomenės edukavimas didina servisų paslaugų paklausą

    2023 m. bendrovės „Moller Auto“ Lietuvoje valdomų servisų apyvarta buvo 12,8 proc., o pelnas – 13,1 proc. didesni nei 2022 m.

    „Pardavėjai daug prisidėjo prie automobilių savininkų edukavimo apie automobilių serviso paslaugas, ypač daug dėmesio skirdami rizikoms, su kuriomis susiduriama automobilį patikint remontuoti vadinamosiose „pilkosiose zonose“. Tiek žinios, tiek ir tai, kad į rinką patenka automobiliai su technologiškai vis sudėtingesniais sprendimais, kurių nesertifikuoti servisai negali tinkamai suremontuoti dėl kompetencijų, sąlygų ir įrangos trūkumo, yra dalis veiksnių, turėjusių teigiamos įtakos mūsų servisų paslaugų paklausos augimui, taip pat padidėjusiam klientų lojalumui“, – dalinasi I. Gerkena.

    Tęs savo kelionę „vieno langelio“ koncepcijos link

    „Moller Auto“ strateginis tikslas ateityje – tapti pirmaujančiu „vieno langelio“ koncepcijos prekybos tinklu Lietuvoje ir Baltijos šalyse, o tai reiškia modernią patirtį klientams, siūlant jiems skirtingas paslaugas vienoje vietoje.

    „Diegdami šią koncepciją ir gerindami klientų patirtį, pernai investavome į skaitmeninius pardavimo kanalus ir naujų paslaugų kūrimą. Svarbu paminėti, kad atsižvelgdami į klientų įvairovę, ateityje planuojame įtraukti ir naudotų automobilių asortimentą. Šiais metais toliau dirbsime ties „vieno langelio“ pardavimų plėtra, stiprindami esamas paslaugas“, – sako bendrovės generalinė direktorė Baltijos šalims.

    Apie „Moller Auto“:

    „Moller Auto“ įmonių grupė veikia visose trijose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje ji atstovauja automobilių prekės ženklus „Volkswagen“ ir „Audi“, Estijoje – automobilių prekės ženklą „Volkswagen“ ir „Škoda“ autorizuotus servisus. „Moller Auto“ įmonių grupę Baltijos šalyse sudaro dešimt įmonių, kurių bendra audituota apyvarta Baltijos šalyse 2022 m. siekė 315 mln. eurų, o audituotas pelnas po mokesčių – 8,3 mln. eurų.

    Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”

    ]]>
    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis https://www.nuolaidubumas.lt/isrinktos-geriausios-lietuvos-fintech-imones-pristatytas-ir-salies-fintech-zemelapis/ Fri, 22 Mar 2024 14:29:38 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/isrinktos-geriausios-lietuvos-fintech-imones-pristatytas-ir-salies-fintech-zemelapis/ Ketvirtuose iš eilės įvykusiuose „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose pagerbti šio sektoriaus atstovai ir jų pasiekimai. Savo sėkmės istorijas pristačiusios bendrovės varžėsi septyniose kategorijose. Pagrindinėje – „Metų „fintech“ įmonė“ – triumfavo šiuolaikines mokėjimų paslaugas teikianti „Paystrax“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    Anot apdovanojimus organizuojančio finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, šis kasmet vykstantis renginys leidžia įvertinti, kaip sparčiai bręsta ir tobulėja Lietuvos „fintech“ sektorius.

    „Šalies „fintech“ bendruomenė tvirtai auga jau ne vienerius metus – artėjame prie 300 bendrovių ribos. Plečiasi ir industrijos teikiamų paslaugų sfera – įmones suskirstėme jau į 10 skirtingų kategorijų. Todėl kasmet darosi vis sunkiau atrinkti geriausius iš geriausių, o tai tik įrodo, kaip sparčiai tobulėja ir tvirtėja Lietuvos „fintech“ ekosistema“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

    2024 m. apdovanojimų komisiją iš viso sudarė net 18 narių, tarp kurių – atstovai iš „Fintech Futures“, Lietuvos ir Estijos „Swedbank“ padalinių, Latvijos ir Estijos „fintech“ asociacijų vadovai. Prie komisijos taip pat prisijungė tarptautinės žiniasklaidos atstovai, Lietuvos „fintech“ rinkos ekspertai iš Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir tarptautinio akseleratoriaus „Plug&Play“.

    Metų bendrove tapo šiuolaikines mokėjimų paslaugas teikianti „Paystrax“, įvertinta už reikšmingą indėlį skolinimo ir investavimo rinkose bei pagalbą augantiems verslams.

    Metų „fintech“ inovatoriais paskelbti „Super How?“ – bendrovė šioje kategorijoje apdovanojimą pelnė jau antrą kartą istorijoje. Pasak „Super How?“ bendraįkūrėjo ir vadovo Andriaus Bartmino, jų tikslas – kurti vertę per novatoriškus sprendimus, ir tai mato visa „fintech“ ekosistema.

    „Praėjusiais metais pristatėme dar pakankamai mažai siūlomą inovacijų kūrimo paslaugą, nes siekiame, kad net ir didelėms ar valstybinėms įmonėms inovuoti taptų paprasčiau. Mūsų šalis neturi ypatingų gamtos išteklių, tačiau tikrai gali pasigirti kūrybiškais ir talentingais žmonėmis, o inovacijos bei technologijų sritis iš tiesų yra Lietuvos stiprybė“ – teigia A. Bartminas.

    Metų „fintech“ įgalintojo kategorijoje, kurioje galėjo dalyvauti kibernetinio saugumo, „insurtech“, „regtech“, analitikos, didžiųjų duomenų, tapatybės, finansinės programinės įrangos ir susijusių sričių bendrovės, laimėtoju paskelbtas automatizuotus pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantis startuolis „Amlyze“.

    Metų „fintech“ poveikiu paskelbta sutelktinio finansavimo platforma „Heavy Finance“, o Metų „fintech“ plėtros istorijos apdovanojimas atiteko finansavimo platformai „smeGo“. Tuo metu daugiausiai publikos balsų po metų pertraukos vėl surinko elektroninių mokėjimų bendrovė „Paysera“.

    Be įmonių, „Lithuanian Fintech Awards“ komisija įvertino ir vieną asmenybę, kuri praėjusiais metais labiausiai prisidėjo prie Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus plėtros ir bendruomenės stiprėjimo. Metų „fintech“ lydere paskelbta Gintarė Bačiulienė, „Investuok Lietuvoje“ Technologijų sektoriaus komandos vadovė. Pasak jos, tamprūs ekosistemos ryšiai yra vienas iš Lietuvos „fintech“ išskirtinumų ir sėkmės raktų.

    „Džiaugiuosi, kad pastangos ir įdirbis atstovaujant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose ir leidiniuose, pritraukiant užsienio investuotojus, išleidžiant kasmetinę Lietuvos „fintech“ sektoriaus apžvalgą buvo pastebėti bei įvertinti. Šis apdovanojimas yra ne tik mano, bet visų „Investuok Lietuvoje“ kolegų ir Lietuvos „fintech” ekosistemos bendražygių įvertinimas. Todėl ypatingai džiaugiuosi, kad kryptingas bendras darbas auginant sektorių ar didinant jo žinomumą pasaulyje atsispindi ne tik įvertinimuose, bet ir rezultatuose“, – tikina G. Bačiulienė.

    Be daugybės įvertinimų ir apdovanojimų, jau ketvirtus metus iš eilės įvykusiuose „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose pristatytas ir vienintelis toks – Lietuvos „fintech“ žemėlapis. Jame į 10 skirtingų kategorijų – mokėjimų, skaitmeninės bankininkystės, taupymo ir investavimo, skolinimo ir kt. – suskirstytos visos 277 šalies „fintech“ bendrovės.

    Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”
    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    
                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

    ]]>
    Lietuvoje fiksuotas net 34 proc. išaugęs susidomėjimas paskolų refinansavimu https://www.nuolaidubumas.lt/lietuvoje-fiksuotas-net-34-proc-isauges-susidomejimas-paskolu-refinansavimu/ Fri, 22 Mar 2024 14:28:00 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/lietuvoje-fiksuotas-net-34-proc-isauges-susidomejimas-paskolu-refinansavimu/ Bankas „Bigbank“ skelbia per pirmuosius dvejus šių metų mėnesius fiksavęs net 34 proc. išaugusį paraiškų dėl paskolų refinansavimo skaičių. Atstovų teigimu, tai lėmė pagerėjęs lietuvių finansinis raštingumas bei Lietuvos banko skatinimas refinansuoti paskolas, norint gauti geresnes sąlygas, kai šiuo metu paskolų įmokos yra gerokai išaugusios.

    Refinansavimas populiarėja dėl kelių priežasčių

    Bankas skelbia, kad paraiškų refinansavimo kiekis sausio-vasario mėnesiais išaugo 34 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o vidutinė refinansavimo paskolos suma siekė beveik 8 tūkst. eurų ir buvo beveik 8 proc. mažesnė.

    „Daugumos kitų paskolų rūšių vidutinės sumos augo, tačiau refinansavimo paskolų tendencijos šiuo atžvilgiu išlieka ganėtinai stabilios. Tai rodo, kad refinansuoti savo paskolas renkasi ne tik tie, kurie turi didžiules būsto paskolas, bet ir turintys daug mažesnius įsipareigojimus – geresnių sąlygų nori visi“, – komentuoja Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

    Manoma, kad refinansavimo populiarumas auga dėl kredito įstaigų aktyvumo, kurios konkuruoja šiame sektoriuje, taip pat aktyvaus Lietuvos banko darbo su finansų įstaigomis bei įvairiais nuomonių formuotojais, kurie vis dažniau ir aktyviau kalba apie refinansavimo naudas net ir turintiems nedidelius įsipareigojimus.

    Taip pat „Bigbank“ pabrėžia savo reklaminės kampanijos efektyvumą: „Dar prieš pradedami reklamos kampaniją, atlikome analizę, ar tikrai klientai sutaupo refinansavę savo turimas paskolas, ir atradome realių, tikrų klientų atvejų, kai sutaupytos sumos siekdavo net 4 tūkst. eurų. Tai leido kampaniją suplanuoti daug lengviau – paprasčiausiai stengėmės perteikti tikrąją šios priemonės naudą ir skatinome žmones bent jau užpildyti paraišką, kad jie įsitikintų, ar refinansavę paskolą, galėtų sutaupyti. Kampanijos metu sulaukėme gerokai išaugusio klientų srauto, kas rodo, kad žmonės domėjosi ir išgirdo mūsų žinutę“, – pasakoja Greta Songinienė, banko „Bigbank“ marketingo vadovė Lietuvoje.

    Paskolų refinansavimas leidžia brangias paskolas grąžinti pigiau

    Paskolų refinansavimas išties gali padėti sutaupyti tūkstančius eurų, t. y. pigesniu būdu grąžinti brangias paskolas. Taip pat jis gali padėti asmenims, kurie laikinai susiduria su finansiniais sunkumais brangstant maisto produktams, augant mokesčiams už paslaugas, būsto paskolų įmokoms ir kt. 

    Be to, kai kuriems žmonėms, jau turintiems finansinių įsipareigojimų ir pritrūkusiems lėšų būtiniausiems poreikiams, refinansavimas gali būti išeitis, kaip pasiskolinti papildomai. Refinansavus paskolas ir susimažinus mėnesio įmokas, sumažini finansinę naštą ir lengviau išgyveni sunkų finansiškai laikotarpį.

    Refinansavimas gali padėti išvengti rizikos pradelsti mokėjimus. Tai svarbu, nes laiku nesumokėtos įmokos gali sugadinti kredito istoriją. O tai vėliau gali trukdyti pasiskolinti geromis sąlygomis arba iš viso gauti paskolas vartojimo reikmėms, automobiliui ar net būstui.

    „Neretai nutinka, kad į mus kreipiasi klientai, turintys paskolų ar greitųjų kreditų, už kurių skolinimąsi moka ypač brangiai. Galbūt tuo metu jiems niekas negalėjo paskolinti geresnėmis sąlygomis dėl prastos kredito istorijos, pajamų, o gal jie net nemėgino ieškoti, nelygino kelių pasiūlymų ir skubėdami priėmė tą, kurio reklamą atsitiktinai pamatė internete. Daugybė žmonių iki šiol net nežinojo, kad gali kreiptis dėl refinansavimo ir gauti geresnes sąlygas, užuot toliau mokėję didžiules įmokas“, – apibendrina E. Arnatkevič.

    Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“

    ]]>
    Pieno taryba palankiai sutiko privalomo savitarpio pagalbos fondo modelį – prisidėtų ir perdirbėjai https://www.nuolaidubumas.lt/pieno-taryba-palankiai-sutiko-privalomo-savitarpio-pagalbos-fondo-modeli-prisidetu-ir-perdirbejai/ Fri, 22 Mar 2024 14:27:03 +0000 https://www.nuolaidubumas.lt/pieno-taryba-palankiai-sutiko-privalomo-savitarpio-pagalbos-fondo-modeli-prisidetu-ir-perdirbejai/ Žalio pieno gamintojų privalomo savitarpio pagalbos fondo steigimo ir veiklos koncepcija, ilgalaikės Pieno strategijos poreikis,  Pieno supirkimo taisyklių keitimas – šie ir kiti pieno sektoriaus atstovams ypač aktualūs klausimai šiandien buvo svarstomi Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Pieno tarybos posėdyje.

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas informavo tarybos narius, kad Pieno įstatymas Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas ateinantį trečiadienį. Jis taip pat pranešė, kad antradienį Žemės ūkio taryboje, be visų numatytų priemonių dėl Žaliojo kurso palengvinimo, bus pateikiami Europos Komisijos pasiūlymai, kaip gerinti ūkininkų padėtį produktų tiekimo grandinėje.
    Privalomas savitarpio pagalbos fondas – galimybė pieno gamintojams jaustis saugiau

    Pirmasis svarbus klausimas, aptartas tarybos posėdyje – Žalio pieno gamintojų privalomo savitarpio pagalbos fondo steigimas ir veiklos koncepcija.

    „Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių, kurią veikia tiek gamtinės sąlygos, tiek rinkos svyravimai, todėl ūkininkai neretai patiria netikėtų nuostolių. Deja, bet yra sričių, nuo kurių draudimas nedraudžia, tad savitarpio pagalbos fondai taptų realia pagalba susidūrus su sunkumais, padėtų pieno gamintojams susidoroti su svyravimais rinkose ir skatintų ūkių stabilumą bei ilgalaikę plėtrą“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

    ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Juodenienė pristatė naują tokio fondo – privalomojo – pasiūlymą. Jame numatytos finansavimo ir administravimo galimybės bei atsakomybės. Įnašus į tokį fondą mokėtų ir jo nariai pieno gamintojai, ir perdirbėjai.

    Savitarpio pagalbos fondo pajamų šaltiniai (be fondo narių įnašų) būtų ir parama, gauta iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški įnašai, pajamos iš investavimo veiklos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

    Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai,  proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.

    ES parama tokio fondo nariui būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

    Tarybos nariai palankiai sutiko siūlomą privalomo fondo modelį, padėkojo už kokybiškai parengtą siūlymą ir kvietė diskutuoti apie valstybės paramą tiems, kurie nepasiekia numatyto gamybos lygio ir apsvarstyti įvairius galimus šio fondo modelio niuansus.

    „Šio fondo reikia tam, kad kainų korekcijos taptų ne politikos, o finansų inžinerijos reikalas. Tai įmanoma tik tuomet, kai fondas bus privalomas ir visi jame dalyvaus“, – sakė perdirbėjų atstovas, pastebėdamas, kad savanorystės principu veikiantys savitarpio pagalbos fondai Lietuvoje dar nepopuliarūs.

    Ūkininkų atstovai išsakė nuogąstavimus, kad perdirbėjai, žinodami apie kompensavimo galimybes, galėtų tuo piktnaudžiauti mažindami supirkimo kainas. Aptarti ir kiti siūlomo privalomo savitarpio pagalbos fondo modelio klausimai. Gauti pasiūlymai ir pastebėjmai bus apsvarstyti, diskusijos bus tęsiamos.

    Pieno tarybos akiratyje – ilgalaikė Pieno strategija ir Pieno supirkimo taisyklių keitimas

    Kitas svarbus tarybos aptartas klausimas – ilgalaikės Pieno strategijos poreikis. Ministerijos atstovė Rūta Savickienė pristatė informaciją apie 2017 m. gruodžio 1 d. gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovų pasirašytą deklaraciją dėl Pieno ūkių plėtros strategijos gairių įgyvendinimo.

    Pieno tarybos nariai pritarė, kad atnaujinta strategija būtų svarbi ir reikalinga, siūlė rasti bendrą sutarimą. Pabrėžta, kad žemės ūkis turi tapti strategine šaka, diskutuota dėl šios strategijos sprendinių.

    Pieno tarybos nariai taip pat diskutavo apie Pieno supirkimo taisyklių keitimą dėl elektroninių pieno supirkimo dokumentų įteisinimo: galimus įteisinimo būdus ir poveikį ūkiams.

    Pranešimą paskelbė: Danguolė Starkuvienė, LR Žemės ūkio ministerija

    ]]>