PRANEŠIMAS SPAUDAI
2025 m. spalio 11 d., šeštadienis, Vilnius
Praėjo lygiai šimtas dienų nuo istorinės, tik kartą per dešimtmetį vykstančios tarptautinės konferencijos dėl finansavimo vystymuisi (angl. 4th International Conference on Financing for Development, FfD4) Sevilijoje, kur tarptautinė bendruomenė priėmė „Sevilijos įsipareigojimą“ bei jį papildantį „Sevilijos veiksmų platformos“ paketą.
Šiais dokumentais apibrėžiama, kaip padengti globalų net 4 trilijonų eurų siekiantį metinį darnaus vystymosi tikslų (DVT, angl. SDGs) finansavimo trūkumą. Tikimasi, kad prie susitarimo prisidėjusios šalys gali koordinuoti mokesčių, skolų bei investicijų politiką siekiant teisingesnės, tvaresnės pasaulio ekonomikos.
Baltijos valstybėms tai ne tik tarptautinis įsipareigojimas, bet ir atsakomybė parodyti, kad mažos šalys taip pat gali lemti pokyčius, kai vadovaujamasi vertybėmis, o ne skaičiais. „Mažos, bet patikimos donorės, tokios kaip Lietuva, Latvija ir Estija, gali parodyti, kaip atsakingas ir skaidrus požiūris į pagalbą gali duoti neproporcingai didelį poveikį. Tai mūsų šansas parodyti lyderystę, grįstą vertybėmis, o ne apimtimis“, – sako Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas, buvęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys.
Po Sevilijos priimti sprendimai atveria kelią naujiems regioniniams veiksmams. Baltijos šalys, išlaikydamos savo indėlį į oficialiąją paramą vystymuisi (OPV, angl. ODA), turi siekti parodyti, kad vystomasis bendradarbiavimas neturi būti aukojamas dėl didėjančių gynybos išlaidų. „Vystymosi projektai turi būti kuriami taip, kad stiprintų taiką, socialinį atsparumą ir demokratines institucijas“, – pabrėžia K. Kupšys, dalyvavęs Sevilijos konferencijoje EESRK delegacijos sudėtyje.
Rekomendacijos politikos formuotojams: dėmesys viešiesiems finansams ir Ukrainos poreikiams
Šimtadienio „po Sevilijos“ proga Vartotojų aljansas parengė rekomendacijų rinkinį, skirtą Baltijos šalių vystomojo bendradarbiavimo politikos formuotojams. Jo pagrindas – sąžiningos mokesčių sistemos ir teisingos paskolų architektūros stiprinimas. Baltijos regionas galėtų tapti šio darbo lyderiu, dalydamasis savo patirtimi reformuojant viešuosius finansus, stiprinant skaidrumą ir diegiant skaitmenines mokesčių administravimo priemones.
Viena iš siūlomų iniciatyvų – Baltijos–Ukrainos mokesčių ir viešųjų finansų valdymo mechanizmas, kuris leistų perduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos patirtį Ukrainai, padedant jai mobilizuoti vidaus pajamas, stiprinti fiskalinį valdymą bei didinti piliečių pasitikėjimą institucijomis. Tokia partnerystė ne tik padėtų Ukrainai siekti narystės Europos Sąjungoje, bet ir sustiprintų stabilumą platesniame Baltijos–Juodosios jūros regione.
Kartu siūloma užtikrinti ilgalaikį, lanksčiai panaudojamą finansavimą nevyriausybinių organizacijų (NVO) įgyvendinamoms iniciatyvoms. „Šiuo metu daugelis Baltijos šalių NVO susiduria su fragmentuotu, trumpalaikiu (projektiniu) ir donorų nulemto finansavimo modeliu, kuris riboja jų gebėjimą veikti strategiškai ir savarankiškai. Ilgalaikis finansavimas sustiprintų organizacijų atsparumą, leistų veiksmingiau kovoti su dezinformacija, skatintų pilietinį įsitraukimą, užtikrintų socialinę sanglaudą ir mažintų demokratinių institucijų pažeidžiamumą“, – tvirtina K. Kupšys.
Reikia visuminio požiūrio į ekonomiką
Rekomendacijose Baltijos šalys taip pat kviečiamos prisijungti prie Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų remiamos bandomosios „Peržengiant BVP“ (angl. Beyond GDP) iniciatyvos, kurios esmė – vertinti ne tik ekonomikos augimą, bet ir visuomenės gerovę, atsparumą, socialinį įtrauktumą bei demokratinės valdysenos kokybę.
„Akcentuojant tokius rodiklius kaip nelygybės mažinimas, piliečių dalyvavimas, biudžeto skaidrumas ar atsinaujinančios energijos naudojimas, būtų galima tiksliau matuoti realų visapusį poveikį visuomenei, o Baltijos regionas taptų inovatyvių sprendimų lyderiu visoje Europos Sąjungoje“, – pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo ekspertė Justina Kaluinaitė.
„Siauras BVP kaip pagrindinio ekonominės pažangos mato naudojimas turi užleisti vietą platesniam rodiklių rinkiniui, ypač siejant su DVT. Vystomasis bendradarbiavimas nėra prabangos sritis. Tai ir mūsų demokratijos brandos, socialinio teisingumo bei tarptautinės atsakomybės išraiška. Net mažos šalys gali tapti lyderėmis, jei išlieka nuoseklios ir atviros pilietinės visuomenės“, – mano K. Kupšys.
Praėjus šimtui dienų po Sevilijos konferencijos tampa aišku, kad Baltijos šalys turi visus įrankius, reikalingus išlikti vystomojo bendradarbiavimo lyderių priešakyje: skaidrumo kultūrą, pilietinės visuomenės stiprybę, atsakingą finansų valdymą ir realų supratimą, ką reiškia atkurti demokratiją po krizių. Transformacija iš paramos gavėjų į patikimas donores šiandien suteikia joms naują vaidmenį – būti atsakingumo ir solidarumo balsu pasaulyje.
Pranešimą paskelbė: Eglė Kybartienė, Vartotojų aljansas
