Lagaminas, pasas, viešbučio rezervacija – artėjant atostogoms daugelis pirmiausia pagalvoja apie juos. Vis dėlto sklandžiai kelionei to negana – pamiršusieji pasirūpinti mokėjimo priemonėmis, ryšiu ir šiek tiek grynųjų, iš atostogų gali parsivežti ne tokius įspūdžius, kokių tikėjosi planuodami išvyką. „Kelionėje daugiausia streso sukelia situacijos, kurių žmonės neapgalvojo ir joms nepasiruošė iš anksto: sutrikęs skrydis, papildomos išlaidos, neveikiantis ryšys ar tai, kad vienoje vietoje kortele gali atsiskaityti, o kitoje jau nebe. Todėl ruošiantis kelionei verta galvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie tai, ko reikės, jei ne viskas klostysis pagal planą“, – sako „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui. Draudimas – ne tik sveikatos išlaidoms Viena dažniausių…

Statistika iškalbinga: apie 40% dvyliktokų Lietuvoje dar nėra apsisprendę, kokią profesiją rinksis. Specialistai pataria, kaip jaunam  žmogui nepasiklysti profesijų miške ir suprasti, kuri tinkamiausia būtent jam, kaip sudominti darbdavį, kai neturi jokios darbo patirties, ir kokios profesijos stiprėjant klimato kaitai bus vis labiau vertinamos. „Žengti pirmą žingsnį planuojant asmeninę karjerą padės du esminiai kausimai: kas esu ir kuo galiu būti“, – praėjusią savaitę  šimtus moksleivių iš visos Lietuvos subūrusiose Karjeros dienose kalbėjo Giedrė Valaitienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė. Jei gamindami picą pradedame nuo ingredientų, tai karjeros pasirinkimas prasideda nuo to, kas aš: kokios mano asmeninės savybės, kuo aš stiprus, kuri veikla mane labiausiai traukia, dėl ko paaukočiau atostogas? Kokie…

Grįžus iš kelionės telefone dažnai lieka šimtai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurių taip ir neperžiūrime. Trumpi „Reels“ formato vaizdo įrašai leidžia tai pakeisti – kelias akimirkas sujungti į vieną istoriją, kurią lengva ne tik peržiūrėti, bet ir išsaugoti kaip prisiminimą. Svarbiausia, kad šiandien tokį vaizdo įrašą susikurti gali kiekvienas, net ir neturėdamas jokios montavimo patirties. Daugiau nei turinys Trumpi vaizdo įrašai tampa vis populiaresni – jie leidžia ne tik dalintis akimirkomis, bet ir pagaliau „ištraukti“ jas iš telefono galerijos. Vietoje šimtų atskirų nuotraukų atsiranda viena nuosekli istorija, prie kurios lengva sugrįžti. „Keliaujant norisi tiesiog būti toje akimirkoje, o ne galvoti apie montavimą. Todėl svarbu, kad įrankiai leistų labai paprastai ir…

Kas iš tiesų lemia kokybišką gyvenimą mieste? Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai – ne greitis ar miesto šurmulys, o priešingai: ramybė, žaliosios erdvės ir galimybė gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šitokie  pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Šiemet „Spinter tyrimai“ darytoje apklausoje sostinės gyventojų buvo paprašyta nurodyti vieną ar daugiau veiksnių, kurie padeda  gyventi ilgiau ir kokybiškiau mieste. Apklausus 1014 respondentų paaiškėjo, kad dažniausiai – net 23 proc. atvejų – žmonės nurodydavo tylą ir ramybę – tiek asmeninę, tiek aplinkos. Antroje vietoje – gamta ir žaliosios erdvės (19 proc.), o trečioje – aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaustųjų…

Lietuvoje kuriant atsparų kritinį ryšį būtinas glaudus valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, o kritinio ryšio sprendimų reikia jau dabar. Apie tai diskutuota Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“ vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo tiek Vyriausybės politikos formuotojai, tiek telekomunikacijų bendrovių ir verslo organizacijų vadovai. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, Lietuva jau turi veikiantį kritinį ryšį, tačiau jis turi būti toliau vystomas, atsižvelgiant į naujus technologinius ir geopolitinius iššūkius. „Kritinis ryšys turi veikti maksimaliai bet kokiomis sąlygomis. Šiandien turime veikiančią sistemą, tačiau nauji reikalavimai ir grėsmės reikalauja naujų sprendimų bei technologijų“, – sako V. Kondratovičius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta pasirengimo etapas: rengiama…

Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų ar gydytojų – EURES 2024 m. duomenys rodo, kad šalyje nuosekliai stinga ir kvalifikuotų statybos bei infrastruktūros specialistų, o darbdaviai fiksuoja ypač didelį kelininkų trūkumą. Kodėl šių specialistų vis dar trūksta, kaip iš tiesų atrodo jų darbas, neapipintas mitais, ir ką daryti, kad šiandienos poreikis netaptų dar didesne rytdienos problema? VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjos prof. dr. Vilmos Jasiūnienės teigimu, kelių inžinerijos specialistų paklausa šiandien yra didelė ir daugeliu atvejų jau tampa probleminė. „Augant kelių, gatvių ir tiltų statybos bei rekonstrukcijos projektų skaičiui, kvalifikuotų specialistų reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Universitetas nuolat sulaukia užklausų ir darbo pasiūlymų studentams, dar net nebaigusiems studijų. Dėl jų…