Nors vasara daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir atsipalaidavimu, atliekų rūšiavimo įpročiai atostogų metu išlieka aktualūs. Vis dėlto 2026 m. gegužę tyrimų bendrovės „Spinter Research“ gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai gyventojų išvykus iš namų rūšiuoti tampa sudėtingiau.
„Vis daugiau žmonių rūpinasi ne tik tuo, kur keliauti, bet ir kaip keliauti atsakingai. Džiugu matyti augantį susidomėjimą Lietuvos regionais, gamtos objektais ir mažesniais miesteliais, tačiau kartu turime prisiminti, kad mūsų poilsis neturėtų tapti našta aplinkai. Kuo daugiau žmonių atranda Lietuvą ar kitas pasaulio valstybes, tuo svarbiau kiekvienam pasirūpinti, kad po savęs paliktume kuo mažesnį pėdsaką“, – teigia žinomas keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius.
Dauguma gyventojų rūšiavimo įpročių per atostogas nekeičia
Atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) nesutinka su teiginiu, kad atostogaujant rūšiuoti atliekas yra sunkiau. Iš jų 32 proc. su šiuo teiginiu visiškai nesutinka, o 22 proc. greičiau nesutinka.
Tuo metu trečdalis respondentų (33 proc.) pripažįsta, kad rūšiavimas atostogų metu tampa sudėtingesnis. Dar 13 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Su teiginiu, kad atostogaujant rūšiuoti sunkiau, dažniau nesutinka vyresnio amžiaus bei aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai.
„Tai rodo, kad rūšiavimas daugeliui gyventojų jau tapo įprastu kasdieniu įpročiu, kuris nepriklauso nuo sezono ar vietos. Žmonės supranta savo vaidmenį atliekų tvarkymo grandinėje ir stengiasi atsakingai elgtis net poilsiaudami“, – sako „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pagrindinė kliūtis – rūšiavimo galimybių trūkumas
Tarp gyventojų, kurie mano, kad atostogų metu rūšiuoti sunkiau, dažniausiai minimos praktinės kliūtys.
Daugiau nei pusė jų (53 proc.) nurodo, kad poilsio vietose trūksta tinkamos rūšiavimo infrastruktūros. Beveik tiek pat (51 proc.) teigia, kad nuomojamuose būstuose, viešbučiuose ar sodybose nėra įrengtų rūšiavimo vietų.
Pastarąją problemą dažniau mini 26–35 metų bei aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai.
Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindinė problema nėra gyventojų nenoras rūšiuoti.
„Žmonės dažniausiai susiduria su praktinėmis kliūtimis. Jei poilsio vietoje nėra rūšiavimo konteinerių, aiškiai pažymėtų atliekų surinkimo vietų ar informacijos, kaip tinkamai rūšiuoti, net ir turint gerus įpročius juos išlaikyti tampa sudėtingiau. Todėl svarbu, kad rūšiavimo infrastruktūra būtų prieinama ne tik prie gyvenamųjų namų, bet ir turistų pamėgtose vietose“, – teigia ji.
Skirtingos taisyklės vis dar kelia neaiškumų
Dar 40 proc. respondentų, manančių, kad atostogaujant rūšiuoti sunkiau, nurodo susiduriantys su skirtingomis rūšiavimo taisyklėmis. Tuo metu 24 proc. pripažįsta, kad per atostogas tiesiog nesinori apie rūšiavimą galvoti ar tam skirti papildomų pastangų.
Pastarąją priežastį dažniau mini aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai.
Anot K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, gyventojų minimus sunkumus dėl skirtingų rūšiavimo taisyklių galima mažinti nuosekliai šviečiant visuomenę.
„Kuo aiškesnės ir labiau vieningos rūšiavimo rekomendacijos, tuo mažiau abejonių kyla žmonėms. Ypač vasarą, kai daugiau keliaujama po skirtingus Lietuvos regionus, kartais sunku greitai suprasti, kur ir kokias atliekas mesti – skiriasi konteineriai, ženklinimai net pavadinimai. Bet svarbu prisiminti, kad net ir atostogaujant taiklaus rūšiavimo taisyklė išlieka – kiekviena atskirta nuo mišraus srauto pakuotė prisideda prie efektyvesnio atliekų perdirbimo ir mažesnio poveikio aplinkai“, – sako ji.
Keliautojai vis dažniau galvoja apie savo poveikį aplinkai
Pasak R. Širvinsko-Makaliaus, atsakingas keliavimas šiandien daugeliui tampa ne mada, o natūralia kelionės dalimi.
„Tvarumas prasideda ne atvykus į poilsio vietą, o dar planuojant kelionę. Dažnai galvojame apie maršrutą, nakvynę ar biudžetą, tačiau verta pagalvoti ir apie tai, ką po savęs paliksime. Ir tai visai nereiškia papildomų išlaidų – priešingai, tvarūs sprendimai dažnai leidžia sutaupyti. Daugkartinė gertuvė, nuosavas daugkartinis maišelis ar sąmoningas vienkartinių pakuočių atsisakymas nereikalauja didelių pastangų, tačiau gali reikšmingai sumažinti kelionės poveikį aplinkai. Manau, kad svarbiausia taisyklė keliaujant yra labai paprasta – nepalikti po savęs jokių ženklų, o jei pakeliui pakelsi ir kažkieno kito numestą šiukšlę, bus dar geriau“, – sako R. Širvinskas-Makalius.
Anot jo, ypač svarbu atsakingai elgtis ir keliaujant po Lietuvą, kurią kasmet atranda vis daugiau žmonių.
„Pastaraisiais metais pastebiu labai gražią tendenciją – žmonės vis dažniau renkasi atostogas Lietuvoje. Ir tikrai ne todėl, kad nėra kur važiuoti kitur. Tiesiog vis daugiau keliautojų atranda, kiek daug turime nuostabių vietų: nuo mažų miestelių ir regioninių parkų iki pajūrio, ežerų ar pažintinių takų“, – teigia keliautojas.
Tiesa, jis pažymi, kad kuo daugiau žmonių jas aplanko, tuo didesnė tampa ir mūsų atsakomybė.
„Jei norime, kad šios vietos išliktų tokios pat gražios ir po dešimties ar dvidešimties metų, turime rūpintis jomis jau šiandien – nešiukšlinti, rūšiuoti ir gerbti aplinką, į kurią atvykstame. Beje, dauguma Lietuvos keliautojų tai jau daro, o tai ypač pastebiu keliaudamas po užsienį. Yra šalių, kur rūšiavimas ar elementarus nešiukšlinimas vis dar nėra savaime suprantamas dalykas, todėl ten ypač išryškėja, kiek daug pažangos šioje srityje esame padarę Lietuvoje“, – teigia R. Širvinskas-Makalius.
Kaip rūšiuoti vasarą?
K. Žukauskaitės-Šiaučiulės teigimu, net ir susidūrus su infrastruktūros trūkumu atostogų metu, rūšiavimo įpročių atsisakyti nereikėtų.
„Dažniausias iššūkis – ne rūšiavimo konteinerių nebuvimas, o tai, kad poilsio vietose nėra atskirų šiukšliadėžių ar vietos patogiai kaupti skirtingas atliekas. Tokiais atvejais verta susikurti savo sistemą – pavyzdžiui, paskirti atskirą maišelį plastiko ar kitoms pakuotėms. Juk daugelis jau esame įpratę atskirai rinkti tarą, todėl panašų principą galima pritaikyti ir atostogaujant“, – pataria ji.
Anot specialistės, ruošiantis kelionėms verta pagalvoti ne tik apie tai, ką pasiimti, bet ir kaip sumažinti atliekų kiekį.
„Visuomet verta turėti daugkartines gertuves ir maisto dėžutes. Jos padeda ne tik sumažinti vienkartinių pakuočių naudojimą, bet ir yra patogios keliaujant. O tai padės ir sutaupyti, nes vienkartinė tara nuo šiol privalo būti apmokestinta, kuriant prioritetą tvariems sprendiniams. Atsakingas poilsis prasideda nuo mažų kasdienių pasirinkimų“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pranešimą paskelbė: Laura Dabulytė, Budinti komunikacija, UAB
