• Finansai

    Seimas svarstys įstatymų pakeitimus dėl energijos kainų kilimo gyventojams sušvelninimo

    2021 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)  Seimas pradėjo svarstyti energetikos ministro Dainiaus Kreivio pristatytus Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams. Teikiamais pakeitimais siūloma leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: iki 2027 m. pabaigos – elektros, iki penkerių metų – dujų. Reguliuojamiems šilumos gamintojams būtų sudaromos sąlygos didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo, jei toks būdas ekonomiškai naudingesnis. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas įpareigoja šilumos gamintojus per biržą…

  • Finansai

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: planuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas reikia labiau pasitikėti regionais

    2021 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vykdo nuolatinę stebėseną, kaip įgyvendinamos Regioninės plėtros įstatymo nuostatos, kad regionų plėtrai skirta investicijų dalis sudarytų 30 proc. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Regionams bus suteikiama galimybė apsispręsti, kokias priemones jie įgyvendins panaudodami jiems skiriamas ES lėšas konkrečiose veiklos srityse. Valstybė, skirdama atitinkamą finansavimą, nustatys tik siekiamus tikslus, o dėl šių lėšų planavimo ir panaudojimo bus sprendžiama regionų plėtros tarybose. Komiteto nariai ir regionų plėtros tarybų pirmininkai susipažino su Švietimo, mokslo ir sporto,  Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų pateikta informacija apie numatomas veiklas, kurias siūloma finansuoti iš ES struktūrinių fondų. Komitetas akcentavo, kad ministerijos…

  • Finansai

    Prezidentas pasirašė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriuos šalies vadovas inicijavo 2020 m. gegužės mėn.  Pagrindiniai Prezidento inicijuoti ir Seimo priimti pakeitimai numato būtinybę valstybės mastu strategiškai planuoti viešųjų pirkimų politikos kryptis, tikslus ir uždavinius, daugiau dėmesio skirti kokybiniams viešųjų pirkimų kriterijams. Tai leis siekti viešųjų pirkimų politikos nuoseklumo ir kryptingumo įgyvendinant ir kitus valstybei svarbius tikslus, pavyzdžiui, skatinant socialiai atsakingas, aplinką tausojančias iniciatyvas. Pirkimus vykdančios pirkimų komisijos bus depolitizuotos, o jų sudėtyje turės būti atestuotų viešųjų pirkimų specialistų. Įstatymo pakeitimais taip pat sprendžiama „vieno tiekėjo“ problema numatant reikalavimą dažniau vykdyti skaidrias rinkos konsultacijas. Šalies vadovas pažymi, kad po ilgų diskusijų…

  • Finansai

    M.Giga. Ketvirtadalis milijono elektros vartotojų palieka nesvarumo būseną: kaip nenusiskriausti brangstant elektrai

    Rekordiškai pakilusios elektros kainos Lietuvoje bus amortizuojamos prailginant rinkos liberalizavimą. Tokiai iniciatyvai pritarė Vyriausybė. Vis dėlto, šiemet nepriklausomą elektros tiekėją jau suskubę pasirinkti buitiniai vartotojai po Vyriausybės posėdžio trečiadienį išgirdo ir gerų žinių: jie turės plačią veiksmų laisvę. Iš 778 tūkst. buitinių elektros vartotojų, kurie iki gruodžio 18 dienos turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, nelaukdami paskutinės minutės tą padarė jau 278 tūkst. vartotojų. Ir dėl to jie kelias savaites galėjo pasijusti tarsi atsidūrę tarp žemės ir dangaus, nes valstybės subsidijuojamas tarifas buvo žadamas tik nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkusiems namų ūkiams. Vis tik jei Seimas palaikys Vyriausybės siūlymus, 278 tūkst. namų ūkių neliks pasirinkimų nuošalyje. Panašu, kad kol kas jie gali…

  • Finansai

    Lietuvišką Galimybių paso tikrinimo programėlę pritaikė ir Latvijoje: skenuoja Rygos „Akropole“ lankytojų COVID pažymėjimus

    Programėlę greitam Galimybių paso skenavimui sukūrusi Lietuvos įmonė UAB „Raso“ ją pritaikė ir Latvijoje, kuri nuo spalio 11 dienos taip pat apribojo lankytojų srautus didžiuosiuose prekybos centruose. Įvedus nepaprastąją padėtį, į ne būtiniausių prekių parduotuves gali patekti tik gyventojai, turintys galiojančius COVID pažymėjimus. Lietuvoje toks apribojimas įsigaliojo mėnesiu anksčiau – nuo rugsėjo 13 dienos, kai į didesnes nei 1500 kv. metrų prekybos vietas ir parduotuves, esančias didžiuosiuose prekybos centruose, galima patekti tik turint Galimybių pasą ar kitą atitinkamą dokumentą. Visą šį laiką Lietuvos įmonės sukurtas sprendimas naudojamas 50-yje parduotuvių „Maxima“ visoje Lietuvoje ir leidžia itin greitai nuskanuoti Galimybių pasą specializuotu delniniu kompiuteriu su brūkšninių kodų skaitytuvu.       „Lietuvoje jau išbandytą…

  • Finansai

    Italija jūsų virtuvėse: įdaryti „Cannelloni“ makaronai atkreips tiek vegetaro, tiek visavalgio dėmesį

    Vamzdeliai, kriauklelės, spiralės ir daugybė kitokių formų – šiandien ruošiant sočius pietus ar vakarienę galima eksperimentuoti su begale skirtingų makaronų rūšių. Turbūt retas paprieštarautų, kad šiandien be jų neįsivaizduojama ne tik itališka, bet ir lietuviška virtuvė – tautiečiai atranda ir pilno grūdo, kietųjų kviečių ar beglitimius makaronus bei naujas jų formas. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai sako, kad ypatingai daug erdvės improvizacijai suteikia „Cannelloni“ vamzdeliai, kuriuos galima užpildyti tiek mėsos įdaru, tiek gardžiausiomis sezoninėmis daržovėmis ar sūriu. Nors lietuviai makaronus į savo virtuvę įsileidžia šiek tiek rečiau nei jų gamybos virtuozai italai, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi kasmet augančius makaronų pardavimus. Dėl savo universalumo…

  • Finansai

    Užstato sistemos išplėtimas: ar tikrai visi norime dirbti atliekų išvežiotojais?

    Siūlantys į užstato sistemą įtraukti visas stiklo ir dar daugiau plastiko pakuočių neužsimena apie tai, ką toks sprendimas reikštų praktikoje. Tai būtų ne tik šimtamilijoninė našta vartotojams, kuri pakirstų dabartinę atliekų tvarkymo sistemą, bet ir priverstų kiekvieną gyventoją tapti šiukšlių išvėžėju, kaupiančiu ir atgal į parduotuves tempiančiu dešimtis kilogramų daug vietos užimančių ir nemalonų kvapą skleidžiančių pakuočių. Seime vėl užregistruoti teikiami siūlymai plėsti užstato sistemą į ją įtraukiant iš esmės visas stiklo pakuotes, o taip pat ir dar daugiau plastiko, pavyzdžiui, pieno ar jogurto pakelius. Tai jau ketvirtas tokio pobūdžio siūlymas per pastaruosius keletą metų. Iki šiol visi teikti panašaus pobūdžio projektai atmesti ne be priežasčių. Pakalbėkime apie jas. Stiklas…

  • Finansai

    Atrasti šalies kūrėjų gaminius savaitgalį kvies paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

    Savaitgalį į Kauną sugrįžta tradicinė, tryliktuosius metus organizuojama paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Lietuvos verslą puoselėjantis renginys spalio 15-17 dienomis po „Žalgirio“ arenos stogu suburs per 200 žinomiausių ir į rinką dar tik žengiančių šalies prekių ženklų, o lankytojus kvies ne tik su jais susipažinti, bet ir apsilankyti išskirtinėje turizmo alėjoje, atrasti lietuviškos el. prekybos saloną, dalyvauti specialiose konferencijose ir renginiuose. Kaip įprasta, pagrindinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ temos siesis su šalyje sukurtos kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos, aksesuarų, namų dekoro sprendimų, maisto bei gėrimų naujienomis. Tiesa, parodos organizatoriai atskleidžia, jog atsižvelgiant į pastarųjų kelių metų tendencijas, šiemet parodoje lankytojus pasitiks ir ne viena maloni staigmena. „Jau beveik dvejus metus gyvename…

  • Finansai

    Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus

    Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų. Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m.,  Estijoje – nuo 2009 metų.  „Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga ir žmonių rūpestingumas – dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei, kitoms prevencinėms priemonėms. Dūmų detektoriai turėtų būti būtiniausių priemonių sąraše. Tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik kiek daugiau nei du…

  • Finansai

    Seimo Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė atstuminės (e-tolling) kelių rinkliavos sistemos diegimui Lietuvoje

    2021 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šios dienos Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių ir informacinių technologijų departamento direktorius Darius Ražinskas  pateikė informaciją apie atstuminės kelių rinkliavos sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje eigą ir perspektyvas iki 2023 m. Šiuo metu taikant vinječių (laiko) apmokestinimo sistemą, per metus surankama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e-tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110  mln. eurų (priklausys ir nuo konkrečių tarifų). Lietuva pasirinko ir planuoja įdiegti Pasaulinės navigacijos palydovinę sistemą GNSS, kurią jau naudoja  Vokietija, Slovakija, Belgija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Bulgarija, Rusija. Šią sistemą taip pat planuoja įdiegti Danija ir Ukraina. Numatoma mokamuose (magistraliniuose) keliuose…