Nuotraukų galerija: https://we.tl/t-eaLxhxWB28 Likus dviem savaitėms iki didžiojo atidarymo renginio Kauno „Akropolyje“ veiklą pradėjo visiškai atnaujinta laisvalaikio ir restoranų erdvė trečiajame prekybos centro aukšte. Naujoje erdvėje iš viso įsikūrė 26 nuomininkai. Vienas pagrindinių atnaujintos erdvės akcentų – raudonų plytų fasadų apsupta miesto aikštė su kavinėmis ir jų terasomis. Natūralia dienos šviesa apšviesta 1,2 tūkst. kv. m. aikštė nuo šiol taps nuolatine bendruomenės susitikimų vieta, ypač šaltuoju metų laiku. Čia vyks renginiai, parodos, įvairios mugės ir t.t. Po atnaujinimo išryškinti prekybos centro komplekse esantys senieji Kauno pastatai ir gatvės, jų fragmentai. Taip pat prekybos centro interjere atsirado ir visame pasaulyje miestą garsinančios tarpukario laikinosios sostinės architektūros įkvėptų detalių, pavyzdžiui, apvalių langų,…
Gyventojų apklausa: koks kriterijus renkantis būstą – esminis?
Pagrindinis kriterijus renkantis naujos statybos butą ir toliau išlieka vieta mieste, rodo atlikta naujakurių apklausa. Tarp kitų svarbių aspektų minimi uždari, saugūs kiemai, lanksčios įsigijimo sąlygos, geras buto planas. Absoliuti dauguma gyventojų, įsigijusių naujus butus kvartaluose sostinės centre ir Naujamiestyje, svarbiausiu privalumu, kuris lėmė apsisprendimą pirkti būstą, įvardija gerą lokaciją bei infrastruktūrą aplink projektą. Tai rodo UAB „Hanner“ atlikta daugiabučių kvartalų „Centro rezidencija“ ir B23 naujakurių apklausa. Buvusioje Žalgirio stadiono teritorijoje įsikūrusios „Centro rezidencijos“ vietą pagrindiniu privalumu įvardijo 90,7 proc. apklaustųjų, o Naujamiestyje, Birželio 23-iosios gatvėje esančiame kvartale B23 tai pažymėjo 78,7 proc. gyventojų. „Ne pirmą sykį įsitikinome, kad, kalbant apie būstą, svarbiausia yra tinkama projekto vieta mieste ir infrastrukūra…
Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai
Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai. Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus. Be to, bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose vairuojant yra ne tik pavojingas, bet ir draudžiamas. Telefonas „atitveria“ nuo aplinkos „Nepaisant šviečiamosios veiklos ir baudų už kalbėjimą telefonu vairuojant, vis dar gajus požiūris, kad telefonas vairuojančio žmogaus rankose nekelia grėsmės. Deja, tai vienas iš dažnų trikdžių, atitraukiančių…
Apklausa: šiųmetinės gamtos stichijos kelia nerimą beveik 9 iš 10 Lietuvos gyventojų
Permainingi vasaros orai kelia nerimą ne tik javų derlių nuimantiems žemdirbiams, bet ir kitiems šalies gyventojams. Pusė gyventojų baiminasi, kad dėl šiemet vyravusios sausros, karščio bangų bei dažnų liūčių brangs maisto produktai, dar daugiau žmonių nerimauja dėl permainingų orų įtakos sveikatai ir turtui. Draudimo bendrovės BTA inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, vos 13 proc. šalies gyventojų nesuka galvos dėl dažnai besikeičiančių lietuviškos vasaros orų. „Likusią visuomenės dalį labiausiai gąsdina pirmąją vasaros pusę vyravusių karščių poveikis sveikatai – dėl to nerimauja 54 proc. apklausos dalyvių. Dažnų gamtos stichijų – liūčių ir audrų – daroma žala turtui gąsdina 52 proc., o suprastėjęs derlius ir dėl to galinčios išaugti maisto kainos –…
Nauja vartotojų elgsenos banga – po metų iš saulės elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš saulės, už ją moka mažiau, o šalies mastu gaminančių vartotojų skaičiaus didėjimas turės apčiuopiamos įtakos Lietuvos energetinės nepriklausomybės augimui. „Europos Sąjungos fondų paramą galės gauti ir nutolusių saulės elektrinių savininkai – 2020 metais numatyta skirti parama sieks 8 mln. eurų. Įvertinus tai, jog nutolusias saulės elektrines galės įsirengti žmonės, gyvenantys ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose, o vidutinė elektrinių galia bus apie 3 kW – kitų metų pabaigoje turėsime…
Kai grybų rekordai – neprivalomi: šviežių voveraičių randama ir „Maximoje“
Įsibėgėjus miško gėrybių sezonui, patyrę grybautojai aktyviai dalijasi nuotraukomis su įspūdingais laimikiais. Kiti stengiasi pakartoti panašius pasiekimus, bet pilnomis pintinėmis grybų iš miško grįžta toli gražu ne kiekvienas. Užtat grybavimo sezono įkarštyje daugiau dėmesio sulaukia grybai parduotuvių lentynose: šviežios voveraitės, marinuoti, šaldyti, džiovinti baravykai ir kiti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė teigia, kad miško grybų paklausa išauga liepą. „Didesnį pirkėjų susidomėjimą grybais pastebime iš karto, kai miško samanose pasirodo pirmosios voveraitės ir pradeda dygti baravykai. Lietuviai mėgsta miško grybus, tačiau ne visiems pavyksta iš miško grįžti su pilnomis pintinėmis, o kiti tiesiog neturi laiko ir galimybių vykti į mišką, tad renkasi patogų ir patikrintą sprendimą – visada…
Indrė Trusovė prieš mokslo metus drąsina tėvelius: „Būkite vaikams įkvepiančiu pavyzdžiu“
Artėjantis ruduo tėveliams kelia didesnį ar mažesnį nerimą. Ypač daug klausimų turi tie, kurių atžalos tik pradės eiti į mokyklą ar keliaus į parengiamąją klasę. Atrodo, baigiasi žaidimai, prasideda rimtas pasirengimas. Tam, kad vaikas geriau jaustųsi naujoje aplinkoje, žinoma tinklaraštininkė Indrė Trusovė ne tik įtraukia dukrą Amandą į pasiruošimą parengiamajai klasei, bet ir kalbasi su ja apie mokykliniam krepšeliui būtinas ir mažiau svarbias priemones bei jų kainas. O „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė priduria, jog apsirūpinti būtiniausiomis mokyklinėms prekėms šiemet pakaks ir 10 eurų. Pradėkite nuo savęs Žinomos mamos Indrės Trusovės teigimu, tai, kaip vaikas priims naują mokyklos ar darželio aplinką, kiek drąsiai joje jausis, pirmiausia priklauso nuo tėvų. Jei…
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Ginama teisė susipažinti su savo asmens duomenimis
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, suvienijusio Europos Sąjungos valstybes asmens duomenų apsaugos požiūriu, vienas iš pagrindinių uždavinių – ginti asmens duomenų apsaugos srities žmogaus teises. Šiame teisės akte jos numatytos net 7. Viena iš jų – teisė susipažinti su duomenimis. Kaip ją galime užsitikrinti mes ir ką turi daryti įmonės bei įstaigos, kad ją įgyvendintų? 2019 m. apie 7 proc. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) gautų skundų sudaro asmenų skundai dėl teisių. Daugiausia žmonės ieško teisybės dėl teisės būti pamirštam, nesutikti su duomenų tvarkymu, o dažniausiai – dėl teisės susipažinti su duomenimis. Būtent dėl šios teisės netinkamo įgyvendinimo VDAI skyrė pirmąją baudą (2 395 eurų) savivaldybės įmonei. Šiam VDAI sprendimui 2019…
Tyrimas: finansinėmis technologijomis vienodai domisi tiek vyrai, tiek moterys, bet yra ir skirtumų
Moterys dažniau nei vyrai apsiperka internetu bei dažniau seka savo išlaidas, tuo tarpu vyrai dažniau nei moterys į savo banką dėl paskolos ar lizingo kreiptųsi internetu ar per mobiliąją programėlę, neužsukdami į banko skyrių, rodo „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų mobiliosios ir internetinės bankininkystės naudojimo įpročių tyrimas. Banko „Citadele“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad visais kitais atvejais tiek moterų, tiek vyrų finansiniai įpročiai mūsų šalyje reikšmingai nesiskiria. Visi domisi naujovėmis „Tyrimo rezultatai rodo, jog yra tam tikrų skirtumų tarp vyrų ir moterų finansinių įpročių, tačiau šie skirtumai nėra esminiai. Svarbiausia, kad tiek vyrai, tiek moterys Lietuvoje yra imlūs naujoms finansinėms technologijoms ir jomis aktyviai naudojasi. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad abiejų…
„Toksikos“ teigimu, didėjantys gamybinių atliekų kiekiai atspindi ekonominį pakilimą šalyje
Pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“ per pirmąjį šių metų pusmetį sutvarkė rekordinį atliekų kiekį – per šešis mėnesius sutvarkyta 9160 t pavojingųjų atliekų. Tai yra 44 proc. didesni sutvarkytų atliekų kiekiai nei 2018 m. pirmąjį pusmetį. 49 proc. (4447 tonos) visų sutvarkytų atliekų yra sudeginta pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje, dar 25 proc. (2309 tonos) pašalinta pavojingųjų atliekų sąvartyne, o 26 proc. (2404 tonos) perduota kitiems atliekų tvarkytojams. Nepertraukiamas, efektyvus, o svarbiausia saugus deginimo įrenginio darbas leido per 6 mėnesius sudeginti daugiau kaip 4447 tonas atliekų. „Efektyvus bendrovės valdomos infrastruktūros išnaudojimas, padidėję surinktų ir sutvarkytų atliekų kiekiai leido padidinti bendrovės gaunamas pajamas. Didėjantys surenkamų gamybinių atliekų kiekiai rodo naujų gamybos įmonių…