Nuo 2020 m. sausio 27 d. asmenims, turintiems teisę į bilieto kainos kompensaciją, keliantis per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos pakaks pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą prieš įeinant (įvažiuojant) į AB „Smiltynės perkėla“ keltą ir nebereiks išsiimti „fizinių“ leidimų.  Keleivių ir transporto priemonių duomenys bus tikrinami automatiniu būdu registruose, taip patikrinant teisę į bilieto kainos kompensaciją.  „Iš esmės perkėlimo keltais bilieto kainos kompensavimo tvarka,  t. y. kam bilieto kaina yra kompensuojama, išliks tokia pati kaip iki šiol. Įdiegtas sistemos technologinis patobulinimas teisę keltis kompensuojamai turintiems asmenims supaprastins pačias procedūras: jiems nebereikės vykti į AB „Smiltynės perkėla“ atsiimti leidimų ir pildyti prašymų dėl kompensavimo…

Artūras Bakšinskas. Net trečdalį pajamų pensijos kaupimui skiria italai, olandai – penktadalį. Ar gyvensime sočiai pensijoje, skirdami vos kelis procentus? Italai pensijos kaupimui skiria trečdalį (33 proc.) gaunamų pajamų, olandai – penktadalį (20–22 proc.). Lietuvos gyventojų II pensijų pakopos įmokos siekia  vos 3 proc. ir dar valstybės skiriamas skatinimas (1,5 proc.), dalis žmonių kaupia lėšas III pensijų pakopos fonduose arba per gyvybės draudimą. Tačiau akivaizdu, jog ilgalaikiu taupymu rūpinamasi per mažai – EBPO duomenimis, Lietuvos pensija siekia 45 proc. Tai yra pusantro karto mažesnės pajamos, nei turėtų būti. Tuo tarpu rekomenduojamas pensijos dydis – 70 proc. darbingame amžiuje gautų pajamų. Taigi nestebina faktas, jog net kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad…

Lietuvos banko (LB) valdyba, išnagrinėjusi tikslinio Šiaulių banko inspektavimo ataskaitos išvadas, skyrė 880 tūkst. Eur baudą ir įpareigojo Šiaulių banką pašalinti nustatytus pažeidimus ir trūkumus. Skirta bauda neturės neigiamos įtakos tvariam Banko veiklos tęstinumui, o dauguma identifikuotų pažeidimų ir trūkumų buvo pašalinta dar iki inspektavimo rezultatų svarstymo LB valdyboje. Šiaulių bankas nėra nustatęs atvejų, kai dėl LB patikrinimo ataskaitoje nustatytų pažeidimų ir trūkumų būtų pasinaudota Šiaulių banku pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) tikslais. „Pinigų plovimo prevencijai teikiame prioritetinį dėmesį – esame vienas iš Lietuvos bankų, kuris pats kūrė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemas, tobulino jas atsižvelgęs į besikeičiančius reikalavimus. Vertiname Lietuvos banko pateiktus pastebėjimus ir rekomendacijas procesų…

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad silpni socialiniai ryšiai ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet ir paskatina ligų atsiradimą. Ši problema ypač paaštrėja senėjančiose visuomenėse. Tačiau Lietuvoje jau ketvirtus metus veikianti nemokama bendravimo ir emocinės pagalbos paslauga „Sidabrinė linija“ rado būdą kaip spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, suteikdama senoliams galimybę džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Į šią misiją įsitraukia ir šalies verslas, kuris prisideda ne tik finansine parama.  „Lietuva – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje senėjanti visuomenė. Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Mūsų tikslas, kad ši visuomenės dalis, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, sveikatos būtų kuo ilgiau aktyvi, įsitraukusi, bendraujanti. Socialiniai…

Kinų kalendoriuje 2020-ieji yra Žiurkės metai. Nors šis gyvūnas retam sukelia žavesį, kinų kultūroje žiurkės buvo laikomos turto ir klestėjimo simboliu. Panašu, Baltijos šalių verslas kinų pranašystėmis netiki ir 2020-ius įvardija daugiau stabilumo nei augimo metais, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta 750 smulkių ir vidutinių įmonių  (SVĮ) Baltijos šalyse apklausa. Apklausos duomenimis, didžiausias procentas SVĮ atstovų 2020 m. tikisi panašių pardavimų kaip šiemet – 50% estų, 42% latvių ir 41% lietuvių planuoja pardavimus išliksiant stabiliais. Didžiausia dalis verslininkų, kitais metais prognozuojančių pardavimų apimties mažėjimą, yra Latvijoje – 28%. Estijoje ir Lietuvoje laukiančių kuklesnių pardavimų kitąmet yra mažiau – tai kas penkta įmonė Lietuvoje (20%) ir Estijoje (18%). Tuo tarpu Lietuvoje, panašu,…

Gaminių ir paslaugų dizaino sprendimams pagal ES investicijų priemonę „Dizainas LT“ Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Lietuvos verslo paramos agentūra numato skirti 1,5 mln. Eur investicijų. „Dizaino svarba pasaulyje vis didėja. Dizainas pasitelkiamas sprendimų priėmimui, taip pat naudojamas globaliems iššūkiams suvaldyti, o verslo požiūriu, dizaino panaudojimas ženkliai didina įmonių konkurencingumą. Suprasdami dizaino mąstymo svarbą, skatiname Lietuvos įmones kurti unikalius dizaino sprendimus gaminiams ir paslaugoms,“ – sako Lietuvos verslo paramos agentūros Investicijų valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Balaišis. Priemone „Dizainas LT“ siekiama paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones investuoti į gaminių ar paslaugų dizaino sprendimus, siekiant padidinti įmonės produktų ar paslaugų patrauklumą, o kartu ir paklausą bei įmonės produktyvumą, darbo…