Finansai

2020-ieji mažmeninėje prekyboje – kaip pandemija paveikė pirkėjų įpročius?

Praėjusieji metai buvo paženklinti netikėtumų bei iššūkių, kurie palietė ir mažmeninės prekybos sektorių. Praėjusį vasarį užklupus koronaviruso pandemijai, prekybininkams teko rūpintis, kad lentynose netrūktų reikiamų produktų, o klientai galėtų apsipirkti saugiai. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymi, kad pandemija turėjo įtakos ne tik vidiniams darbo procesams, bet ir klientų apsipirkimo įpročiams bei padėjo išryškinti keletą naujų tendencijų.

Pirkėjai pradėjo labiau planuoti

Anot E. Dapkienės, pandemija neabejotinai paveikė pirkėjų įpročius 2020 metais. Klientai pradėjo savo apsipirkimus labiau planuoti, parduotuvėse lankytis rečiau, tačiau vienu kartu įsigyti daugiau reikiamų produktų ilgesniam laikotarpiui. Su pandemija siejamas ir kai kurių prekių kategorijų pardavimų augimas.

„Ypač pandemijos pradžioje stebėjome gan ryškius klientų apsipirkimo įpročių pokyčius. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį pirkėjų srautai parduotuvėse buvo sumažėję 43 proc., tačiau vidutinis pirkinių krepšelis didėjo. Tai rodo, kad gyventojai išties saugojosi – į parduotuves stengėsi eiti rečiau, tačiau geriau susiplanavus. Be to, daug klientų pandemijos metu atrado el. prekybą – „Barboros“ paslaugas. Panašią tendenciją pastebime ir antrojo karantino metu. Tiesa, pirkėjų srautai paskutiniais metų mėnesiais parduotuvėse sumažėjo ne taip ženkliai kaip pavasarį“, – sako E. Dapkienė.

Pandemija taip pat paskatino pirkėjus dažniau rinktis savitarnos kasas ir atsiskaityti ne grynaisiais, tokiu būdu apribojant socialinį kontaktą ir sumažinant viruso plitimo riziką. E. Dapkienės teigimu, atsiskaitymų savitarnos kasose ir mokėjimų ne grynaisiais dalis nuosekliai augo visus praėjusius metus. Jei 2020-ųjų sausį savitarnos kasose atsiskaitė 31 proc. „Maximos“ parduotuvių klientų, tai gruodį ši dalis siekė 38 proc. Atitinkamai atsiskaitymų ne grynaisiais dalis nuo praėjusių metų pradžios išaugo maždaug dešimtadaliu.

Pandemija turėjo įtakos pirkinių krepšeliams

Anot E. Dapkienės, savąjį pėdsaką pandemija paliko ir gyventojų pirkinių krepšeliuose. Pavyzdžiui, pernai juose gerokai dažniau atsidurdavo medicinos prekės, kurių praėjusiais metais nupirkta 68 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Didžiausią įtaką tokiems pokyčiams darė didelė vienkartinių kaukių ir dezinfekcinio skysčio paklausa.

„Ženklus augimas stebėtas ir šaldytų daržovių, grybų, vaisių bei uogų, o taip pat šaldytų duonos gaminių kategorijose. Tai galėtų būti sietina su gyventojų siekiu karantino metu apsirūpinti ilgai negendančiais produktais. Be to, daugiau laiko praleisdami namuose, lietuviai dažniau gamino patys ir ieškojo naujų virtuvės atradimų. Tai rodo išaugę etninės virtuvės, priedų maisto gamybai, fasuotos šviežios mėsos, paukštienos ir žuvies pardavimai“, – pastebi E. Dapkienė.

E. Dapkienė pažymi, kad pačių mėgstamiausių lietuvių prekių pandemija visgi nepakeitė. Populiariausių praėjusių metų prekių sąraše įsitaisę bananai ir arbūzai, kuriuos šalies gyventojai gausiai perka kiekvienais metais. Tiesa, į viršų populiariausių prekių sąraše kilstelėjo avokadai, kurie tapo trečiu populiariausių praėjusių metų produktu.

„Avokadų 2020-aisiais nupirkta 17 proc. daugiau nei užpernai. Matome, kad šie dar prieš keletą metų pakankamai egzotiniais laikyti vaisiai šiandien atranda vietą daugelio šalies gyventojų virtuvėje. Tarp populiariausių prekių pernai tradiciškai pateko ir tokios daržovės kaip bulvės, morkos ar svogūnai, taip pat pieno ir duonos gaminiai“, – pažymi E. Dapkienė.

Prekybos tinklo atstovė pastebi, kad bendrai lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo mitybai, o siekis apsisaugoti nuo virusų ir stiprinti savo imunitetą pandemijos metais šią tendenciją tik dar labiau išryškino. Gyventojų pirkinių krepšeliuose dažniau atsiduria vaisiai ir daržovės, o rinkdamiesi įvairius maisto produktus klientai labiau domisi jų sudėtimi, maistinėmis savybėmis. Taip pat vis daugiau perkama ekologiškų produktų.

Sunkiu momentu rinkosi lietuvišką produkciją

Prekybos tinklo atstovės teigimu, pirkėjai pernai neliko abejingi ir raginimui prisidėti prie spartesnio šalies ekonomikos atsigavimo perkant Lietuvos gamintojų produkciją. Prie „Maximos“ praėjusių metų gegužę inicijuotos akcijos „Išvien dėl Lietuvos“ iš viso prisijungė 80 Lietuvos gamintojų, kurių produkcijos kainos prekybos tinklo parduotuvėse buvo sumažintos.

Anot E. Dapkienės, dėl to vien per pirmuosius 3 akcijos mėnesius pirkėjai sutaupė daugiau kaip 6 mln. eurų. 60 proc. šios sumos „Maxima“ padengė savo sąskaita ir taip prisidėjo prie Lietuvos gamintojų konkurencingumo didinimo, o kartu padėjo gyventojams sutaupyti.

„Nors praėję metai daugeliui buvo išties nelengvi, tačiau jie parodė, kad užklupus sunkumams galime susitelkti, padėti vieni kitiems ir drauge įveikti iššūkius. Šių savybių neabejotinai prireiks ir šiemet – pandemija dar nesibaigė, o įprasto gyvenimo suvaržymai greičiausiai dar kurį laiką išliks. Tačiau naujuosius metus pasitinkame su viltimi, kad galiausiai šiemet išsivaduosime iš pandemijos gniaužtų. Savo ruožtu mes ir toliau darysime viską, kad apsaugotume savo darbuotojus ir pirkėjus bei pateisintume jų lūkesčius“, – sako E. Dapkienė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia liaetuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)