Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis. „Ne tik namus, bet ir kiemus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuojame“: žmonės buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Prieš pora metų vejos robotai buvo retenybė, tačiau šiuo metu savaeigiai žolės pjovimo įrenginiai yra gana įprasti, vis dažniau pasitaiko vejos robotų vagysčių ir techninių gedimų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Bendrovės statistika rodo, kad robotai dažniausiai genda dėl elektros įtampos svyravimų. Pasak V. Katilienės, neretai vejos pjovimo robotus sugadina…
M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę
Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Voreno Bufeto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam. Kai visi yra drąsūs, reikia būti atsargiam“. Akivaizdu, kad dabar daug kas bijo, tad laikas būti drąsiam. Investicijos šiuo laikotarpiu vėliau gali tapti kur kas pelningesnės. Efektyviausia priemonė – lengvatinės paskolos Valstybės, kurios buvo drąsios, nukreipė didžiules lėšas į ekonomikos gelbėjimą, patyrė kur kas mažesnius ekonomikos…
Sumažinus lietuviškos produkcijos kainas pirkėjai jau sutaupė per 3 mln. eurų
Lietuviškų produktų paklausa, prekybos tinklui „Maxima“ iniciavus kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“, išaugo net iki kelių kartų. Skaičiuojama, kad pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, jau sutaupė daugiau nei 3 mln. eurų. Lietuviškų produktų reguliarios kainos yra sumažintos bendru prekybos tinklo „Maxima“ ir kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvaujančių Lietuvos gamintojų indėliu. Jau beveik 2 mėnesius vykstanti kampanija pirkėjams leido sutaupyti per 3 mln. eurų. Didžioji dalis – 60 proc. – šios sumos yra padengta „Maximos“ sąskaita, o likusią dalį sudaro Lietuvos gamintojų suteiktos nuolaidos. „Atpigintos lietuviškos produkcijos krepšelis šiandien yra padidintas jau iki 800 įvairių prekių. Dalis Lietuvoje pagamintos ir užaugintos produkcijos, ypač šviežios mėsos gaminiai, yra…
RRT skelbia Lietuvos ryšių sektoriaus 2019 m. duomenis
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, bendrosios Lietuvos ryšių sektoriaus pajamos 2019 m. toliau augo ir siekė 904,6 mln. Eur, o tai 4,7 proc. arba 40,2 mln. Eur daugiau nei 2018 m. Per metus išaugo abiejų šį sektorių sudarančių rinkų pajamos: pašto paslaugos rinkos – 11,7 proc. arba 20,1 mln. Eur, elektroninių ryšių rinkos – 2,9 proc. arba 20,1 mln. Eur. Pašto paslaugos rinkos pajamos itin ženkliai augo jau 11 metų iš eilės. Nuo 2009-ųjų jos padidėjo beveik 3 kartus (iki 191,1 mln. Eur). Pagal bendras ryšių sektoriaus pajamas pašto paslaugos pajamų dalis kasmet didėja ir 2019 m. ji siekė 21,1 proc. (2018 m. – 19,8 proc.). Elektroninių ryšių…
„Maximos“ tinkle akvariumų nebeliks nuo 2021 metų
Nuo rugpjūčio 3 dienos gyvos žuvies prekyboje nebelieka visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ XX formato parduotuvėse, kuriose buvo įrengta po vieną arba du gyvos žuvies akvariumus. Iš viso bus atsisakyta 104 akvariumų. Tuo metu XXX/XXXX formato parduotuvėse akvariumų skaičius sumažės iki dviejų vienoje parduotuvėje – iš viso jų liks 28. Visiškai „Maximos“ tinkle akvariumų bus atsisakyta kitų metų pradžioje. „Šių metų sausį paskelbėme apie planus palaipsniui atsisakyti gyvos žuvies akvariumų savo parduotuvėse. Pertvarkomose ir naujai statomose parduotuvėse akvariumai nebebuvo statomi, o vietoje jų pirkėjams siūlėme platesnį šaldytos žuvies asortimentą. Prasidėjus karantinui, turėjome perdėlioti prioritetus ir visą savo dėmesį skirti darbuotojų ir klientų saugumui“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų…
„Barbora“ pradeda prekių pristatymą į namus 5 regioniniuose miestuose kartu su „ZITICITY“
Pavasarį plėtrą į visas apskritis įgyvendinusi ir 38-iuose mažesniuose miestuose ir miesteliuose paslaugą „Barbora Express“ pristačiusi elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ stiprina pozicijas regionuose. Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Druskininkų gyventojai per „Barbora Express“ užsakytas prekes jau gali gauti tiesiai į namus ar kitu nurodytu adresu. Prekių pristatymą mažesniuose miestuose „Barbora Express“ išbandys kartu su partneriu – startuoliu „ZITICITY“. Balandį atidarytos 39 „Barbora Express“ pirkinių atsiėmimo stotelės sudarė galimybę regionų gyventojams maistą ir kasdienes prekes užsakyti internetu, o užsakymą po valandos atsiimti parduotuvėje „Maxima“. Kaip teigia „Barboros“ vadovas Andrius Mikalauskas, tikimasi, kad pristatymo į namus paslauga 5 miestuose gyventojus paskatins dar aktyviau naudotis elektronine parduotuve kasdieniams pirkiniams. „Pradėdami…
Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize?
Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai? Tai – pirmaujantis, nuolat tobulėjantis, atsakingas ir technologiškai bei vadybiškai itin kompetentingas savo srityje verslas. Tokius atsakymus verslo diskusijoje formulavo kadenciją baigiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, švaros paslaugų bendrovės „Švaros broliai“ generalinis direktorius Evaldas Kinderis bei šios įmonės vykdomasis direktorius Ignas Pranskevičius. Specialistai sutaria, kad tapimas franšizių teikėja – vienas greičiausių verslo plėtros būdų ir efektyvi galimybė pritraukti investicijų. Vis dėlto, turėdama ne vieną sėkmingai veikiantį prekės ženklą, Lietuva dar negali…
Šiaulių banko grupės įmonės Kaune susitelkė verslo centre „Sqveras“
Naujame Kauno verslo centre „Sqveras“ nuo šiandien darbą pradeda Šiaulių banko grupės įmonės – Kauno filialo administracija, iki šiol Laisvės al. ir Vytauto pr. veikę klientų aptarnavimo padaliniai bei banko antrinės įmonės „SB lizingas“ ir „SB draudimas“. Šiaulių banko grupė – didžiausias verslo centro „Sqveras“ nuomininkas, užimantis visą (vieną iš dviejų) aštuonių aukštų korpusą. Daugiau nei 2.500 kv. m patalpose iš viso dirbs beveik 170 Šiaulių banko grupės darbuotojų. Klientai bus aptarnaujami erdviame ir moderniame klientų aptarnavimo centre, išsiskiriančiame spalvingu ir ergonomišku interjeru. Banko klientams į verslo centrą „Sqveras“ patogu atvykti, nes jis įsikūręs centrinėje miesto dalyje – priešais „Žalgirio“ areną ir šalia senamiesčio. „Sutelkus banko ir antrinių įmonių padalinius,…
KONKURENCIJOS TARYBA: KARANTINO METU SAM PRIIMTI SPRENDIMAI GALĖJO DISKRIMINUOTI PRIVAČIAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAS
Konkurencijos taryba pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) tobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės, nes šalyje galiojant karantinui dėl COVID-19, privačios klinikos galėjo būti diskriminuojamos. Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės Lietuvoje dėl koronaviruso infekcijos paskelbus karantiną. 2020 m. kovo 16 d. SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos. Institucija išsiaiškino, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ…
„Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui
Dvejus metus trukusi eksporto lyderių programa „Sparnai“ baigėsi šių metų birželį ir per šį laikotarpį Lietuvos eksportui sukūrė aiškiai pamatuojamą vertę – tarptautiniai pardavimai siekė 2,8 mln. Eur, o preliminarių kontraktų sudaryta už 15,3 mln. Eur. „Ši programa, kuri yra labai stipriai orientuota į Lietuvos eksporto konkurencingumo didinimą, yra viena iš pasiteisinusių valdžios ir verslo partnerysčių. Šalies konkurencingumo didinimas rinkai paruošiant aukšto lygio eksporto specialistus – abipusė nenuginčijama nauda, kurią išreiškia sudaryti milijoniniai kontraktai, sugeneruota grąža ir paruošti puikūs specialistai tolimesnei Lietuvos eksporto sėkmei. Programos metu sukurta papildoma vertė naudinga visam Lietuvos eksportui, nes kelia jo brandą, kompetencijas ir plečia Lietuvos eksporto žemėlapį“, – sako Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų…
