Dažnai nerimaujama, kad procesų robotizavimas taps nuosprendžiu darbuotojams – jų nebereikės, nes viską atliks įrenginiai. Tačiau be žmogaus negali dirbti joks robotas, kad ir koks išmanus jis būtų. Visi procesai yra kintantys, ne išimtis ir darbo rinka – vienų kompetencijų poreikis mažėja, tačiau lygiagrečiai iškyla kitos. Technologijos neišstumia žmonių, veikiau skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas. Didesnis produktyvumas, daugiau žmonių Pramonės sektoriai, kurie robotizuojasi, paprastai nemažina darbuotojų skaičiaus, o dažnai net ir samdo jų daugiau. Pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje automobilių pramonėje įdarbintų robotų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Žmonės iš šios srities neišstumti, atvirkščiai – Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, automobilių gamybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nuo…
Lietuvos savivaldybėms – 25 mln. eurų LEZ ir pramonės parkų projektams
Šiais metais Lietuvos infrastruktūros, reikalingos investicijoms pritraukti, projektams numatyta skirti 25 mln. eurų. Lietuvos savivaldybės jau gali teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai paraiškas gauti finansavimą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančiai infrastruktūrai įrengti ir tobulinti. „Siekiant gerinti investicinę aplinką Lietuvoje svarbu plėtoti LEZ, pramonės parkų ir kitų investicijoms tinkamų teritorijų infrastruktūrą. Taigi, skirdami solidų finansavimą, ne tik palengvintume sąlygas investuotojams, kurie dėl šios priežasties galėtų pasirinkti Lietuvą, bet ir stiprintume visos valstybės ekonomiką, sudarytume galimybę kurti naujas darbo vietas ir didinti gyventojų užimtumą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Finansavimą gaus tie savivaldybių projektai, kurie leis tobulinti Lietuvos regionuose įsikūrusių LEZ ir…
Seimo nario Lino Kukuraičio pranešimas: „Ar skurdinama sistema gali išspręsti skurdo problemą?“
2021 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai Socialinei apsaugai Lietuva skiria 37 proc. valstybės biudžeto, o tai yra beveik trečdaliu mažiau nei kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių skiriamas vidurkis. Tai yra viena priežasčių, kodėl, nors situacija lėtai gerėja, vis dar pirmaujame Europoje pagal skurdo ir nelygybės mastus. Iš viso Lietuvai skirto Europos atsigavimo fondo biudžeto Vyriausybė socialinei apsaugai numato skirti iki 5 procentų, didžioji paramos dalis teks užimtumo sistemos reformai, o kitoms socialinės apsaugos sritims liks vos 0,018 procento. Iš kito ES finansinio šaltinio – Europos struktūrinių fondų – 2021–2027 metais socialiniai apsaugai bus skiriama tik apie 9 proc. visų Lietuvos gaunamų lėšų. Palyginę šias numatytas proporcijas su faktiškai egzistuojančiu…
Atsargiai – apšilimas ant bėgimo takelio gali baigtis ir smegenų sutrenkimu
Sporto klubams leidus atnaujinti veiklą, nemaža dalis žmonių apsidžiaugė, jog pagaliau galės pakilti nuo sofos ir atgauti per karantiną prarastą fizinę formą. Tačiau po daugiau kaip pusės metų „sėdėjimo namie“ ir fizinį aktyvumą sumažinus iki minimumo, grįžimas į sporto klubą gali reikšti ir nemenkas traumas. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet daugiausiai traumų nutiko sporto varžybų ir treniruočių – futbolo, krepšinio, fechtavimosi, šokių – metu. Tarp traumas patyrusiųjų dominuoja vaikai, lankantys įvairius sporto būrelius. Sužeistos kojos, rankos, išmušti dantys, įvairūs lūžiai, po kurių prireikė ne tik gipso, bet ir operacijų. Išmokos siekia nuo 60 iki 600 eurų. „Šiemet sulaukėme pranešimų ir apie keletą traumų namuose – tarp tokių atvejų įvairūs patempimai…
Ilgaamžiai ir ypatingai draugiški aplinkai ar atvirkščiai: kas laukia elektromobilių Lietuvoje po 10 metų?
Ambicingi tikslai – stabdyti klimato kaitą – verčia mąstyti, kas mūsų laukia, kai susidursime su dideliu kiekių panaudotų baterijų, kurias teks tvarkyti kaip itin pavojingas atliekas. Apie tai su nerimu kalba automobilių gamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) atstovai bei patys nebetinkamos naudoti technikos tvarkytojai. Tuo tarpu akumuliatorius transporto priemonėms gaminantis verslas ir net Aplinkos ministerija kol kas problemos neįžvelgia. Autopramoninės šalies, Vokietijos, žiniasklaidos priemonėse itin dažnai kalbama apie būtinybę mažinti šiltnamio efekto planetai sukeliamus padarinius. Vienoje iš paskutiniųjų Deutsche Welle (DW) publikuotoje gyventojų apklausoje pateikiami duomenis, jog daugiau nei pusė vokiečių (pagal vienas apklausas 53 proc., pagal kitas – 59 proc.) šalies Vyriausybės veiksmų planą, skirtą klimato kaitai, vadina nepakankamu.…
Būsto rinką Vilniuje toliau augina lūkesčiai: rezultatus į viršų gena kainų baubas ir galimybės sutaupyti
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 m. tą patį mėnesį – 646. „Toliau stebime spartų rinkos augimą. Jam prielaidų yra nemažai: ir mažėjanti pasiūla, ir augančios kainos, ir gera gyventojų finansinė padėtis bei gerėjantys lūkesčiai, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – Būsto rinkoje apie pusė operacijų atliekama nuosavais pinigais – be bankų finansavimo. Pinigų tikrai yra, santaupos auga, o laikyti jas bankuose kol kas nėra patrauklu. Be to, šiuo metu…
Aviacijos vasaros sezonas: gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Įsibėgėjant aviaciniam vasaros sezonui, nuo šių metų gegužės Lietuvos oro uostuose keleiviai galės rinktis iš dar daugiau tiesioginių skrydžių krypčių. Pagal dabartinius oro bendrovių planus numatoma, kad trijuose šalies oro uostuose bus vykdoma beveik 40 maršrutų verslo, atostogų ir darbo kelionių kryptimis. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, bendros tendencijos Europoje rodo keleivinės aviacijos atsigavimo ženklus. „Žmonės ne tik yra išsiilgę kelionių, bet ir dar aiškiau supranta, kad virusas greitai neišnyks, todėl vis dažniau nusprendžia nebelaukti ir pradeda ieškoti, kur galėtų skristi. Tikime, kad naujų krypčių pasiūla atlieps jų poreikius. Gegužę nauji maršrutai bus pasiūlyti iš Vilniaus ir Kauno oro uostų: kryptys bus aktualios tiek skraidantiems…
Keičiasi „Avia Solutions Group“ Finansų vadovas
„Avia Solutions Group“, tarptautinė įmonių grupė, praneša apie pasikeitimus vadovybėje. Nuo 2021 05 03 „Avia Solutions Group“ finansų vadovo pareigas užims Robertas Čipkus, pakeisiantis nuo 2007 metų įmonių grupėje finansų vadovo pareigas ėjusį Aurimą Sanikovą. Daugiau nei 25 metus vadovavimo patirties finansų srityje sukaupęs Robertas Čipkus jungiasi prie stiprios tarptautinės komandos, kur bus atsakingas už sparčiai augančios įmonių grupės finansų funkcijų valdymą, finansavimo pritraukimą bei procesų optimizavimą. Prieš prisijungdamas prie „Avia Solutions Group“, patirties Robertas sėmėsi bankuose „SAMPO Bank“, „DANSKE Bank“ bei „Finasta“, taip pat gerai žinomose įmonėse „Maxima Grupė“, „Vilniaus Prekyba“ bei „Euroapotheca“ grupei priklausančioje Švedijos bendrovėje „Apoteksgruppen“. „Džiaugiuosi prisijungdamas prie tokios dinamiškos ir itin globalios grupės. Tikiu, jog…
Baigėsi projekto „Mes – bendruomenė“ atranka: „Maxima“ iniciatyvoms skirs 100 tūkst. eurų
Atsižvelgdamas į dalyvių pageidavimus, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ buvo net dvejomis savaitėmis pratęsęs paraiškų savo vykdomai iniciatyvai „Mes – bendruomenė“ teikimo terminą. Projekto metu visos šalies bendruomenės buvo kviečiamos teikti paraiškas ir savo projektų finansavimui laimėti iki 10 tūkst. eurų, o bendrą fondą sudaro 100 tūkst. eurų: didžiausia suma per visą iniciatyvos istoriją. Šiemet rekordinis buvo ne tik bendrasis fondas: atrankos metu buvo sulauktas rekordinis paraiškų skaičius, jų gauta daugiau nei 200. „Mes – bendruomenė“ – tai iniciatyvų konkursas, skirtas prisidėti prie visos Lietuvos bendruomenių, kuriant alternatyvias edukacijos, laisvalaikio ir pramogų erdves, didinant neformalaus mokymosi ir užimtumo galimybes bei vystant edukacijos, kultūros, sporto infrastruktūrą. „Šie metai ypatingi tuo, jog nusprendėme…
Seimas po svarstymo pritarė atsiskaitymų už parduodamas prekes ir suteikiamas paslaugas duomenų administravimo skaitmenizavimui
Seimas po svarstymo pritarė Mokesčių administravimo įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-59(2), kuriuo siekiama skaitmenizuoti atsiskaitymų už parduodamas prekes ir suteikiamas paslaugas duomenų administravimą. Siūloma įgyvendinti atsiskaitymo duomenų administravimo, popierinės formos nuoseklaus keitimo į elektroninę formą antrąjį etapą. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, šiuo įstatymo projektu yra įgyvendinama ilgalaikė valstybės strateginė kryptis mažinti šešėlinę ekonomiką: „Pirmas ir pagrindinis – atsisakoma popierinių kasos operacijų žurnalo ir iš esmės kasos aparatai yra surišami su Mokesčių inspekcija. Tai užtikrina geresnį mokestinių rizikų valdymą, palengvina mokestinių prievolių vykdymą, supaprastina mokestines procedūras ir, žinoma, sudaromos sąlygos mažinti biurokratinę naštą, vadinasi, bus tikslesnės preliminarios PVM ir GPM deklaracijos bei galimybė modernizuoti verslo procesus.“…