Praėjusiais metais pasaulį užvaldžiusi koronoviruso pandemija ypač palietė ne tik išvykstamąjį, bet ir vietinį turizmą. Pasak šio verslo atstovų, Lietuvoje turizmas ir taip yra gan glaudžiai susijęs su permainingais orais, o čia dar koją pakišo įvesti ribojimai ir jų aiškios komunikacijos nebuvimas. Todėl reikėjo ne tik ieškoti naujų verslo komunikacijos formų, bet ir prisitaikyti prie pasikeitusių teikimo sąlygų ir klientų poreikių. Naujas verslo modelis Lietuvos vandens turizme Vandens turizmo žygius Lietuvoje ir užsienyje 17 metų organizuojančio „Upių labirinto“ vadovas Povilas Pelanis jau praėjusiais metais pradėjo naudoti Lietuvoje dar mažai populiarų verslo modelį „mokėk, kiek nori“. Savo socialinio tinklo paskyroje jis paskelbė, kad Verknės upe baidarėmis plaukiantys ir įmonės stovyklavietėje ar…
Atmintinė: ką daryti, kai interneto svetainė pradeda blogai veikti arba visai pradingsta?
Šiandien labai didelė mūsų gyvenimo dalis yra susijusi su internetu – nuo žinių skaitymo naujienų portaluose iki pramoginių interneto puslapių. Kita vertus, su dažnu interneto vartojimu smarkiai išauga ir mūsų lūkesčiai – norime, kad interneto svetainės krautųsi greitai, o naršymo patirties negadintų jokie techniniai netikėtumai. Tyrimai rodo, kad net beveik pusė (47 proc.) interneto vartotojų tikisi, kad vidutiniškai interneto puslapis turėtų užsikrauti per 2 sekundes. Ir net 88 proc. vartotojų greičiausiai nebesugrįš į tą patį internetinį puslapį po blogos patirties. Taigi, ką daryti, jei pastebime, kad interneto svetainė veikia prasčiau, kaip laiku identifikuoti problemas bei kaip jas efektyviai išspręsti? „Kalbant apie internetinius tinklalapius, šiandien jų sukūrimui ir paleidimui jau skiriama…
Apklausa: lietuviai mėgsta skolintis iš draugų, bankininkai pataria, kaip nesusipykti
Beveik pusė Lietuvos gyventojų lėšų didesniems pirkiniams ar kitoms reikmėms yra linkę neformaliai pasiskolinti artimoje aplinkoje. Į tai įtraukiami ne tik draugai, pažįstami ar giminės, bet ir darbdaviai. Finansų specialistai sako, kad tokia praktika nėra vienareikšmiškai bloga, tačiau perspėja tuo nepiktnaudžiauti bei pataria, kaip nesusigadinti tarpusavio santykių. Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą, skirtą formalizuotiems ir neoficialiems skolinimosi būdams išsiaiškinti. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pastebi, kad nors abi galimybės išnaudojamos gana tolygiai, neformalūs skolinimosi atvejai Lietuvoje vis dėlto yra dažnesni. „Paaiškėjo, kad pritrūkus pinigų į akiratį pirmiausiai patenka artimiausi žmonės. Jų finansinės pagalbos sakė prašantys net 47 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, dar 2…
Elektros energijos tiekėjo pasirinkimas: ką svarbiausia įvertinti siūlomuose planuose
Elektros rinkos liberalizavimo procesas įgauna pagreitį – nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinkto beveik 300 tūkst. šalies gyventojų. Vis dėlto, daliai kyla klausimų dėl skirtingų tiekėjų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria į ką atkreipti dėmesį vertinant tiekėjo plano pasiūlymą norint pasirinkti sau palankiausią. „Poreikis pasirinkti elektros energijos tiekėją gyventojams yra naujas ir natūraliai kelia įvairių klausimų ir abejonių. Tačiau, nykstant elektros rinkos monopoliui, vartotojams atsiranda galimybės patiems pasirinkti poreikius atitinkančias elektros tiekimo sąlygas bei naudotis konkurencijos rinkoje teikiamais privalumais“, – sako ESO atstovas ryšiams su visuomene Paulius Kalmantas. Ta pati birža, kainos skirtingos – kodėl? Elektros energijos kaina gyventojams yra vienas svarbiausių kriterijų…
Prisidengiant Lietuvos pašto vardu plinta apgaulingi laiškai
Pranešama, kad pastebėti Lietuvos pašto vardu siunčiami sukčių laiškai, kuriuose informuojama apie neva nepavykusi pristatyti paketą ir reikiamus sumokėti muito mokesčius. Laiške yra kelios aktyvios nuorodos. Laiško turinį galite matyti prisegtoje galerijoje. Lietuvos paštas atkreipiame dėmesį, kad šie laiškai yra apgaulė. Visą informaciją apie savo siuntas gavėjai gali sekti Lietuvos pašto internetiniame puslapyje arba prisijungę prie savo paskyros Lietuvos pašto savitarnoje. Gavę tokį laišką, gavėjai įspėjami jokiais būdais nespausti nuorodų. Taip pat rekomenduojama visada pasižiūrėti, iš kokio el. pašto siunčiamas laiškas – Lietuvos pašto siunčiami laiškai iš adreso, kuris baigiasi post.lt. Informaciją apie sukčių veiksmus Lietuvos paštas jau perdavė atsakingoms institucijoms. Pranešimą paskelbė: Monika Pivoraitė, AB Lietuvos paštas
Lietuvos pensijų fondai – EBPO geriausių 2020 metais pensijų fondų dešimtuke
Įtakinga tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal 2020 metais uždirbtą realią grąžą surikiavo pasaulio pensijų fondus, tarp kurių 10-ą vietą paskyrė Lietuvos pensijų fondams. Preliminariais EBPO vertinimais, mūsų šalies pensijų fondai pernai uždirbo +4,9 proc. grąžą, visų fondų reitingas yra skelbiamas čia. „Būti tarp dešimties geriausių, didžiausią naudą gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai, ir, žinoma, valstybės ateities finansams sukuriančių fondų valdytojų EBPO erdvėje yra didelis įvertinimas. Pirmajame geriausiai pernai dirbusių fondų dešimtuke atsidūrė tokios senas asmeninio kaupimo pensijai tradicijas turinčios šalys kaip JAV, Norvegija, Nyderlandai. Buvimas šalia jų patvirtina, kad judame teisinga kryptimi, o mūsų žinios ir gebėjimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – sako Lietuvos investicinių ir…
Premjerė susitiko su asociacijos "Vienaragiai LT" atstovais
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su asociacijos „Vienaragiai LT“ atstovais ir aptarė talentų išsiauginimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo klausimus. Su startuolių atstovais Ministrė Pirmininkė diskutavo apie informatikos integravimą į ugdymo procesą – pagalbą pradinių klasių mokytojams išmokstant programavimu naudotis kaip instrumentu ugdymo procese, galvoti apie vieningą programą, įgyvendinamą nacionaliniu mastu ar integruojamą į kitus dalykus. Kartu aptarta, kaip būtų galima į programavimą „atversti“ suaugusiuosius, kurie dabar dirba kitus darbus, bet nesijaučia savęs realizuojantys. Daug dėmesio skirta talentams į mūsų šalį pritraukti. „Lietuvoje sėkmingai kuriasi vis daugiau startuolių ir kuria pasaulyje pripažintus produktus, darbo vietas, moka mokesčius. Lietuva yra atvira kurti kartu su pasauliu – turime inovacijoms patrauklią aplinką, pasaulinio lygio talentus,…
Smulkūs dydžiu, dideli pasiekimais
Kalendoriuje pažymėta mikro, mažų ir vidutinių įmonių diena – tai daugiau nei 99 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių šventė. Jos vyrauja ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) projektų krepšyje, sudarydamos kone 90 proc. jo turinio. Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje tik 0,3 proc. veikiančių bendrovių atitiko didžiųjų įmonių kriterijus, tuo pat metu vien tik labai mažų įmonių, kuriose dirbo ne daugiau kaip 10 žmonių, skaičius sudarė beveik 83 proc. Pasak LVPA direktoriaus Aurimo Želvio, smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) visame pasaulyje yra pagrindinis darbdavys ir bendrojo vidaus produkto kūrėjas. „Šaltiniai įvairūs, tačiau skaičiai kalba daugmaž tą patį: SVV sukuria apie 80 proc. darbo vietų ir du trečdalius BVP. Todėl svarbu skatinti…
Suderinti darbą ir keliones po Lietuvą siūlo bendradarbystės centrai „Spiečius“
Net trylikos bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje vasarą atveria duris kiekvienam, norinčiam keliauti po Lietuvą ir tuo pačiu darbuotis ne iš ofiso ar namų, bet skirtingų Lietuvos miestų. „Versli Lietuva“ siūlo nemokamai išbandyti modernias ir patogias darbo vietas Klaipėdoje, Birštone, Panevėžyje, Utenoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Rokiškyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Plungėje ir Visagine. Suderinti darbą ir Lietuvos pažinimą dar niekada nebuvo taip paprasta. Išbandyti „Spiečiaus” darbo erdves kviečiami visi norintys – iš užsienio grįžę gyventojai, laisvai samdomi specialistai, menininkai, studentai ar vis dar nuotoliniu būdu dirbantys įvairių įmonių darbuotojai, paprasčiausiai norintys pakeisti darbo aplinką. „Įprastai „Spiečiuose” darbuojasi bendradarbystės centrų nariai, tačiau vasarą dauguma jų atostogauja ir dalis darbo vietų atsilaisvina. Nusprendėme, jog šiuo laikotarpiu darbo…
Atskleidė paslaptį: kaip užsienyje dirbę lietuviai atgauna įspūdingas sumas?
Kiekvienais metais užsienyje dirbantys lietuviai turi galimybę susigrąžinti mokestines permokas, kurių sumos siekia dešimtis tūkstančių eurų. Tuo kasmet džiaugiasi nemažai žmonių, tačiau kita dirbančiųjų dalis iki šiol nežino apie šią galimybę. Kokius žingsnius atlikti, kokių dokumentų gali prireikti ir kur kreiptis, siekiant atgauti didelius pinigus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako mokesčių susigrąžinimo specialistai. Į permokas pretenduoja daugelis Mokestinių permokų susigrąžinimas aktualus dviem dirbančiųjų grupėms: tiek sugrįžusiems į Lietuvą, tiek užsienyje tebedirbantiems asmenims. Svarbiausios sąlygos – būtina dirbti legaliai ir mokėti pajamų mokesčius. Tokiu atveju piniginė gali pasipildyti išties nemažomis sumomis: nors vidutiniškai pavyksta atgauti daugiau nei 800 eurų, oficialūs duomenys rodo, kad dalis lietuvių susigrąžina sumas, kuriuos gali siekti…
