• Finansai

    Prie bedrovės „Vilniaus vandenys“ prisijungė naujas Prevencijos skyriaus vadovas

    Šią savaitę darbą pradeda naujasis bendrovės „Vilniaus vandenys“ Prevencijos skyriaus vadovas Tomas Mačiulis. Kartu su naujojo vadovo prisijungimu bendrovė tikisi ne tik išlaikyti aukštą skaidrumo lygį, bet ir dar daugiau dėmesio skirti antikorupcinės aplinkos savo veikloje kūrimui bei užtikrinimui. Naujasis Prevencijos skyriaus vadovas bendrovėje bus atsakingas už „Vilniaus vandenų“ prevencijos strategijos kūrimą bei įgyvendinimą, fizinės ir antikorupcinės aplinkos formavimą ir palaikymą, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš bendrovę bei jos turtą, prevencijos užtikrinimą. „Džiaugiuosi ir nuoširdžiai sveikinu prie „Vilniaus vandenų“ komandos prisijungus naująjį Prevencijos skyriaus vadovą. Esu įsitikinęs, jog ilgametė Tomo darbo patirtis antikorupcinėje ir prevencinėje sferoje dar labiau sustiprins „Vilniaus vandenų“ tikslą bei strateginę kryptį išlikti aukščiausius skaidrumo…

  • Finansai

    Ką reikia žinoti apie skaitiklius, jų priežiūrą ir tikrinimą

    Blogai veikiantis elektros ar dujų apskaitos prietaisas – skaitiklis – gali nulemti mokesčių už šias paslaugas permokas ar nepriemokas, kurias anksčiau ar vėliau gyventojams teks padengti. Vidutinė tokios nepriemokos suma siekia 85 eurų, tačiau gali virsti ir gerokai didesne – 5 tūkst. eurų suma, rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) patirtis. Nors skaitiklių gedimai yra itin reti, netikslumus pastebėti ir problemų išvengti visada padės laiku ir periodiškai deklaruojami apskaitos prietaisų duomenys. Neretai galvojama, kad klausimais apie skaitiklius reikia susisiekti su savo elektros ar gamtinių dujų tiekėju, kuriam yra deklaruojami skaitiklio rodmenys ir iš kurio yra gaunama sąskaita už suvartotą energiją. Tačiau, apskaitos prietaisas yra ESO prižiūrimo elektros tinklo ir skirstomojo…

  • Finansai

    Karantinas įkvėpė finansinių paslaugų bumą išmaniuosiuose telefonuose

    Remiantis kasmet atliekamo tarptautinio mobiliųjų finansinių paslaugų rinkos tyrimo rezultatais, nuo karantino pradžios 2020-aisiais, gerokai paaugus naudojimuisi mobiliaisiais įrenginiais, pasaulyje net 45 proc. arba – 16,3 milijardo valandų, padidėjo ir laikas, leidžiamas naudojantis finansinių paslaugų programėlėmis. Ši tendencija, rodanti besikeičiančius vartotojų įpročius, išryškėjo ir Lietuvoje. Naudojimasis mobiliuoju internetu auga ir toliau Visame pasaulyje veiklą vykdančios mobiliųjų programėlių marketingo ir optimizavimo kompanijos „Liftoff“ duomenimis, skirtais įvertinti mobiliųjų finansinių paslaugų vartojimą pasaulyje 2020 m. ir 2021 m. tendencijas, 2020 m. finansinių programėlių įdiegimas į telefonus padidėjo 15 proc., lyginant su 2019 metais. Tai reiškia, kad vartotojai per metus instaliavo 4,6 milijardo finansinėms paslaugoms skirtų programėlių. Laikas, praleidžiamas jomis naudojantis, per metus taip…

  • Finansai

    „BaltCap“ pasirašė Rygos biokuro jėgainės pardavimo sutartį su Šiaurės Europos šilumos tiekimo bendrove „Gren“

    Didžiausios Baltijos šalyse fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) Šiaurės Europos žaliosios energetikos bendrovei „Gren“ parduoda „Energia Verde“, kuri valdo šalia Rygos esančią biokuro jėgainę. Sandoriui dar turės pritarti atitinkamos rinkos reguliavimo institucijos.  Didžiąją dalį „Energia Verde“ akcijų BInF įsigijo 2018 metais, praėjus maždaug 12 mėnesių nuo jėgainės veiklos pradžios. Medžio skiedromis kūrenamoje jėgainėje sumontuotas 18 MW galios „HoSt Bio-Energy Installations“ aukšto slėgio garo katilas ir 3,98 MW galios garo turbina. Jėgainė gamina elektrą ir tiekia šilumą Rygos mikrorajonui. „Pastaruosius trejetą metų „Energia Verde“ tiekė pigiausią šilumos energiją Rygos šildymo tinklui. Tai buvo labai svarbus socialinės atsakomybės faktorius, ypač turint galvoje, kad šis aktyvas yra beveik neutralus CO2…

  • Finansai

    Lietuvoje sparčiai populiarėja nauja profesija: darbdaviai siūlo gerai apmokamą darbą

    Milžinišku tempu šalyje besiplėtojantis finansinių technologijų (Fintech) sektorius tampa ir viena patraukliausių darbo vietų. Net ir pandeminiu laikotarpiu Fintech sektorius augo ir išsiplėtė beveik trigubai – šiuo metu šalyje jau veikia daugiau nei 230 finansinių įmonių ir Lietuva tampa Europos finansinių technologijų Fintech centru. Darbas šiame sektoriuje patrauklus ne tik dėl įdomios ir dinamiškos veiklos galimybių, bet ir dėl dvigubai didesnės algos nei šalies vidurkis. Fintech darbuotojai uždirba vidutiniškai 3056 eurus, kai tuo tarpu šalies VDU – 1352,7 eurų.  Daugėjant finansinių įmonių, daugėja ir rizikų, griežtėja sektoriaus kontrolė, stiprinama  pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencija. Todėl sektoriuje ypatingai išaugo pinigų plovimo prevencijos (AML) specialistų poreikis. Jų trūksta ne tik Fintechįmonėms,…

  • Finansai

    Šiaulių oro uoste naujas investuotojas: užsiims orlaivių projektavimu, modernizavimu ir ardymu

    Šiaulių oro uostas ir tarptautinė orlaivių projektavimo bei gamybos bendrovė „J&C Aero“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įmonė išsinuomotame sklype pastatys angarą keleivinių ir krovininių lėktuvų projektavimo, modernizavimo bei ardymo darbams. Iš viso į naująjį angarą ketinama investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti keliasdešimt aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Šiaulių oro uostas ir „J&C Aero“ žemės nuomos sutartį pasirašė birželio pabaigoje. Pagal susitarimą, iškilsiančiame angare įmonė projektuos ir įgyvendins lėktuvų interjero bei eksterjero modernizavimo projektus. Šalia angaro esančioje teritorijoje bendrovė planuoja vykdyti keleivinių ir krovininių orlaivių ardymo darbus. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad naujas partneris ne tik prisidės prie aviacijos paslaugų klasterio kūrimo, bet ir padės Šiaulių oro…

  • Finansai

    „Vilniaus vandenys“: tvyrant karščiams vandens suvartojimo pikas pasiekiamas sekmadieniais, daržai ir sodai laistomi vėlyvais vakarais

    Lietuvą ir toliau svilinant karščiams, vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ didžiausią vandens suvartojimą fiksuoja sekmadienio vakarais. Specialistai atskleidžia, jog vandens suvartojimui įtakos turėjo ir visai neseniai pasibaigęs Europos futbolo čempionatas.   Bendrovės duomenimis, darbo dienomis sumažėjo rytiniai vandens suvartojimo pikai, tačiau jie prailgo, taip šiek tiek primindami savaitgalius. O štai sekmadieniais vandens suvartojimo pikai tapo nauja akivaizdžia tendencija. Tai „Vilniaus vandenų“ specialistai sieja ne tik su šalyje tvyrančiais karščiais, bet ir su karantino atlaisvinimais bei prasidėjusiu atostogų sezonu. „Atlaisvėjus karantinui, prasidėjus ilgai lauktoms atostogoms, matyti, kad didelė dalis gyventojų leidžia sau ilgiau pamiegoti bei vėliau pradeda naudoti vandenį. Jei anksčiau jie intensyviausiai vandenį naudodavo ankstyvą rytą, tai dabar vandens vartojimo augimas…

  • Finansai

    Kredito unijos plečia veiklos geografiją – įsigytos įmonių obligacijos skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų

    Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje veikiančios kredito unijos greta tradicinės bankininkystės žengia į naują kokybinį lygmenį. LKU grupės kredito unijos su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) priešakyje per pastaruosius metus dalyvaudamos kapitalo rinkose prisidėjo prie stambių verslo įmonių Lietuvoje bei užsienyje plėtros. Obligacijos – alternatyva ilgalaikiam finansavimui Istoriškai nuo ūkininkų finansavimo pradėjusios kredito unijos progresuoja kartu su kintančiomis finansų rinkos tendencijomis. Šiandien ypač aktyviai veikdamos smulkiojo ir vidutinio verslo  kreditavimo srityje, LKU kredito unijų grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir visą grupę prižiūrinti LCKU, jau įsigijo obligacijų iš viešojo ir privačiojo sektoriaus bendrovių už daugiau nei 10 mln. Eur. Tuo tarpu įsigytų valstybinių obligacijų, kurių didžioji dauguma Lietuvos, bet…

  • Finansai

    Verslo tvarumas – daugiau nei madinga grotažymė

    Evaldas Savickis, tvarios plėtros konsultantas, „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo. Šių metų balandį Europos Komisija patvirtino žaliąją taksonomiją, kuri įsigalios nuo 2022 m. pradžios. Nauji reikalavimai kol kas apima tik dalį verslo sričių, tokių kaip atsinaujinanti energetika, pramonė, statyba, transportas ir kt. Taksonomija bus ypač aktuali investuotojams, bankams ir fondų valdytojams, turėsiantiems atskirti tvarius verslus nuo tų, kurie save tokiais skelbia be jokių įrodymų. Tuo pačiu tai bus efektyvus ginklas nuo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing), kai netvarūs sprendimai pristatomi…

  • Finansai

    Lietuviai tampa tikrais gurmanais ir nevengia pasimėgauti ikrais: kaip nesugadinti jų skonio?

    Užsukę į parduotuves lietuviai jau neapsiriboja vien pirmo būtinumo prekėmis, o ieško įvairių delikatesų bei nekasdieniškų produktų. Vienu tokių neretai tampa ikrai. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad ikrais lietuviai lepinasi vis dažniau – ne tik didžiųjų metų švenčių metu, bet ir be jokios ypatingos progos. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ikrų pardavimai prekybos tinklo parduotuvėse išaugo 55 proc. Savo ruožtu „Maximos“ atstovai dalijasi patarimais, ką verta žinoti apie šį lietuvių vis labiau mėgstamą aristokratišką produktą, jo patiekimą ir derinimą su kitu maistu. Ikrus renkasi ieškodami ypatingų skonių „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad pastaruoju metu ypatingai išaugo pirkėjų susidomėjimas…

Privatumo politika