Sklandaus Vilniaus plėtra ir kūrimas prasideda nuo ABC – naujo patogaus įrankio vilnius.lt/vilnius-auga, kur kiekvienas planuojantis, statantis ar besidomintis miesto planavimo procesais ras informaciją, kas, kur ir kaip gali būti statoma ar želdinama, kokių architektūros standartų ir taisyklių laikomasi sostinėje, kaip derinami projektai. Vyriausiojo miesto architekto skyrius architektams ir nekilnojamojo turto vystytojams praėjusią savaitę pristatė dar vieną priemonę – projektuotojų patogumui ir savikontrolei parengtą projektų vertinimo kriterijų lentelę – paslaugos.vilnius.lt/mpd. Naudodamiesi šiuo įrankiu architektai galės iš anksto nuosekliai įsivertinti, ar savivaldybei teikiamas jų projektas atitinka architektūros kokybei Vilniaus keliamus reikalavimus. Anketine forma čia paverstos prieš metus Vilniaus miesto savivaldybės suformuluotos 10 kokybiškos architektūros ir urbanistikos taisyklių. Taisykles rasite čia: https://bit.ly/2XreTDh…

Į ateitį žvelgiančios organizacijos, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, vis labiau supranta jas supančias technologines jėgas ir ieško būdų, kaip jas panaudoti klientų ir piliečių labui. Pažanga spartėja, kai atsiranda ir įdiegiamos naujos technologijos. Dažniausiai žmonės jas įgyvendina gamyboje ir kituose verslo aspektuose, o viešajam sektoriui darosi vis lengviau pritaikyti technologijas, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Taigi ar galime tikėti GovTech proveržio Lietuvoje artimiausiais metais? Lietuva – tarp GovTech lyderių pasaulyje Lietuva taip pat jau spėjo pastebėti GovTech rinkos potencialą – vis daugiau institucijų ieško inovatyvių sprendimų, o startuoliai atranda rinką sprendimams, kurie galėtų padaryti reikšmingą socialinį pokytį. Būtent todėl 2019 m. buvo priimtas strateginis sprendimas įkurti „GovTech laboratoriją“…

Pakeitus techninį jungčių pralaidumą bus užtikrinama, kad mūsų šalies elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir įgyvendintos Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatos. „Trečiadienį, pirmąją naujos metodikos galiojimo dieną, buvo nustatytas maksimalus 262 MW elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą. Nauja metodika užtikrins, kad į Lietuvą galės patekti energetikos sistemos patikimumui užtikrinti būtina elektros energija. Tuo pačiu bus apribotas Astrave pagamintos elektros importas į Lietuvą. Pagal naują metodiką pralaidumai bus skaičiuojami kiekvieną dieną, kad užtikrintume stabilų ir patikimą elektros energetikos veikimą“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Pagal naujas taisykles, maksimalų elektros perdavimo pralaidumą (angl. Total Transfer Capacity, TTC)…

Trečiadienį, rugsėjo 15 dieną, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariams aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys naujai planuojamą mokesčių reformą. Jos metu augs aplinkosauginiai mokesčiai.  „Visi gyventojai supranta, kad  šalyje kyla kainos, jau pakeltos rinkliavos, o dabar matome, kad planuojama skandalingai didinti mokesčius. Didins ne vien automobilių mokestį, kuris taps nepakeliamu regionų gyventojams, dažnai naudojantiems senesnius automobilius, bet bus apmokestinama ir miško žemė, augs kietojo kuro apmokestinimas, bus branginimas netgi vanduo, šiukšlių išvežimas. Tai dramatiškai atsilieps žmonių pajamoms“, – sako LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė.   Anot LVŽS frakcijos seniūnės, valdančiųjų planuojamų pakeitimų yra daug. Jie tiesiogiai palies kiekvieną. Ir visa tai daroma tuo metu, kai žmonės jau ir taip jaučia…

Labai dažnai girdime – tvarumas, tačiau ar daug žinome apie šią sąvoką? Pati tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ (angl. “Our common future“), kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių̨, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Tvarumas apibrėžiamas kaip daugialypis įsipareigojimas pasiekti geresnę visų žmonių̨ gyvenimo kokybę. Ekonominis vystymasis, socialinė plėtra ir aplinkos apsauga yra tarpusavyje susiję̨ bei vienas kitą papildantys tvaraus vystymosi komponentai. Daugiau tvarumo tema, prieš artėjančią konferenciją „Tvarumo genas“ kalbėjomės su Auste Valikonyte, tvarumo akademijos Sustain Academy bendraįkūrėja. Apie tvarumą jau kuris laikas kalbama daug, tačiau tikrai ne visi suvokia kas tai yra arba įsivaizduoja, jog…

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje toliau brango – didmeninė elektros kaina augo 15 proc. ir siekė 124,12 Eur/MWh. Panaši situacija ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje elektros kaina kilo 16 proc. ir buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje ji brango 11 proc. iki 119,39 Eur/MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 89 proc., iš Rusijos – 13 proc. Tuo tarpu energijos srautas iš Suomijos sumenko tik 1 proc., palyginti su ankstesne savaite“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Praėjusią savaitę elektros kainos augo ir biržoje. Vidutinė „NordPool“ biržos kaina kilo 10 proc.…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir visų Seimo frakcijų atstovais ir aptarė galimybes dar šioje Seimo rudens sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių. Prezidentas pažymėjo, kad nuo metų pradžios vykstančios diskusijos Finansų ministerijos suburtoje mokesčių darbo grupėje, jų metu sukauptos daugelio ekspertų nuomonės leidžia tikėtis šios grupės darbo rezultato jau šį rudenį. „Šios kadencijos Seimui atsivėręs reformų langas pamažu ima užsiverti, todėl kviečiu poziciją ir opoziciją susitelkti ir dar šį politinį sezoną susitarti dėl seniai pribrendusių mokestinių pokyčių – ypač susijusių su mokesčių teisingumu, ekonomikos našumu ir žalumu“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas atkreipė dėmesį…