Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Get Jet Airlines“ informuoja atšaukianti kelionių organizatoriaus „TUI Baltics“ skrydžius į Egipto kurortus – Šarm el Šeichą ir Hurgadą. Artimiausias skrydis maršrutu Vilnius – Šarm el Šeichas (Nr. GW3045) buvo suplanuotas kovo 3 d. (ketvirtadienio) rytą. Sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su „TUI Baltics“ ir atšaukti skrydžius „Get Jet Airlines“ priėmė, vykdydama Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijos verslui ir šios šalies asmenims. „Atsiprašome atostogas planavusių keleivių, tačiau negalime likti abejingi karui Ukrainoje, atsakingai reaguojame į Europos Sąjungos įvestas sankcijas, sekame sąrašą asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą, todėl ir atšaukiame suplanuotus skrydžius bei nutraukiame bendradarbiavimą su sankcijų sąraše esančiais verslo subjektais,” komentuoja Darius Viltrakis, „GetJet Airlines“ vadovas. „TUI…
Sankcijos Rusijai: kodėl kriptovaliutos jų ekonomikos neišgelbės
Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV ir Kanada pirmadienį paskelbė apie naujas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos centrinį banką ir nacionalinį turto fondą. Netgi Šveicarija ir Kinija paskelbė apie sankcijas, paralyžiuojančias agresoriaus finansų sistemą. JAV Iždo departamento teigimu, tai apribojo V. Putino režimo galimybes panaudoti 630 mlrd. dolerių Rusijos užsienio atsargų. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus vos dienai po to, kai JAV, ES ir jos sąjungininkės nusprendė atjungti kai kuriuos Rusijos bankus nuo SWIFT – visame pasaulyje naudojamos saugių finansinių pranešimų sistemos. Tačiau dabar pasigirsta nuomonių ir spėliojimų, jog Rusija gali palengvinti sankcijų naštą naudodama kriptovaliutas. Žemas virtualiųjų valiutų įsisavinimo lygis „Sankcijų vykdymui reikia turėti galimybę sekti transakcijas – paprastai tai vykdoma…
G. Skaistė: „Būtina plėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien dalyvauja neeilinėje ECOFIN videokonferencijoje, skirtoje situacijai Ukrainoje aptarti, Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų efektyvumo ir poveikio įvertinimui bei kitiems žingsniams apsvarstyti. Finansų ir ekonomikos ministrų Tarybos posėdyje ministrė G. Skaistė pažymėjo, jog Europai ir Vakarų partneriams demonstruojant paramą Ukrainai, būtina toliau plėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. „Per keletą pastarųjų dienų Europos Sąjunga, koordinuojantis su Vakarų partneriais, priėmė keturis finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketus. Tai yra aiškus ir stiprus mūsų susitelkimo ir paramos Ukrainai ženklas. Sankcijos turės ženklų neigiamą poveikį Rusijos finansų sektoriaus stabilumui ir ekonomikai – pirmuosius to ženklus jau matome. Nors padaryta nemažai, turime ir toliau plėsti sankcijų apimtis tiek Rusijai, tiek ir…
Šarūno Matijošaičio, UAB „Vičiūnų grupė“ generalinio direktoriaus, komentaras
Situacija kasdien sparčiai blogėja, prieitas kritinis taškas. Pilnai suprantame esamą padėtį dėl verslo Rusijoje ir priimame būtinus, neatidėliotinus sprendimus. Šių dienų akivaizdoje imamės kardinalių pokyčių ir koncentruojamės į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą. Turime išlaikyti 5000 darbo vietų mūsų šalyje. Jaučiame atsakomybę ir prieš mūsų darbuotojus Ukrainoje bei visoje Europoje. Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Skirtas finansavimas dviejų priemonių rezervinio sąrašo projektams
Ekonomikos ir inovacijų ministrės įsakymu patvirtintas beveik 8,6 mln. Eur finansavimas priemonių „E. komercijos modelis COVID-19“ ir „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ rezerviniams projektams. Visiems 196 rezerve buvusiems priemonės „E. komercijos modelis COVID-19“ projektams skirta 7,435 mln. Eur ES investicijų. Priemonės „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ finansuoti 22 rezerviniai projektai, kuriems skirta 1,152 mln. Eur ES investicijų. „Abi priemonės buvo rekordinės pagal pateiktų paraiškų kiekį, prašomos paramos sumos viršijo kvietimų biudžetus šimtais procentų. Akivaizdu, kad verslas turi idėjų, bet dažnai nėra pajėgus savarankiškai jas įgyvendinti dėl lėšų trūkumo, o ES investicijos yra tas ramstis, kuris šiuo metu yra reali pagalba įmonėms“, – teigia laikinasis Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovas Saulius Merkys. „E. komercijos…
Finansų ministerija skatins privačias iniciatyvas teikiant paramą Ukrainai
Finansų ministerija informuoja, jog Rusijos karo prieš demokratinę Ukrainą kontekste, analizuojama galimybė keisti Labdaros ir paramos įstatymą, siekiant skatinti paramos teikimą ukrainiečiams. Šiais pakeitimais siekiama Ukrainai taikyti analogišką paramos režimą, kuris šiuo metu taikomas Europos ekonominės erdvės valstybėms. „Stebint beprecedentę V. Putino karinę agresiją prieš taikią Ukrainą, didžiuojamės Lietuvos piliečių ir verslo aktyvumu organizuojant įvairią pagalbą ukrainiečiams. Ne paslaptis, jog šioje netikėtoje situacijoje susiduriama su egzistuojančiais teisiniais ribojimais, kurių anksčiau nebuvo galima numatyti. Todėl analizuojame galimybes teikti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, sudarant sąlygas verslui tiesiogiai teikti paramą Ukrainos paramos gavėjams ir pasinaudoti mokesčių lengvata“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. Anot ministrės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vertins kiekvieną konkretų…
„Wizz Air“ pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos − 100 tūkst. nemokamų bilietų
2022 m. kovo 2 d. Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nusprendė padėti Ukrainos karo pabėgėliams ir siūlo jiems 100 tūkst. nemokamų bilietų* visiems skrydžiams Europoje iš Ukrainos pasienio šalių (Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos). „Wizz Air“ reaguodama į situaciją Ukrainoje pasirūpino didesniais lėktuvais Europoje ir papildomais skrydžiais, siekdami užtikrinti saugų nuo karo bėgančių žmonių judėjimą. Prasidėjus pabėgėlių srautui iš Ukrainos „Wizz Air“ siūlo specialias 29,99 eur.** kainas ir kitoms skrydžių kryptims (išskyrus Jungtinius Arabų Emyratus, Islandiją ir Kanarus), taip pat bilietus už 69,99 eur.** skrydžiams į Jungtinius Arabų Emyratus, Islandiją ir Kanarus. Ukrainos karo pabėgėliai, norintys užsisakyti skrydį, gali tai padaryti apsilankę svetainėje https://wizzair.com/#/rescue. Užsakymo metu ir skrydžio registracijos metu…
LVPA kviečia dalyvauti priemonės „Expo sertifikatas LT“ mokymuose
Siekiant paskatinti įmonių tarptautiškumą finansuojant investicijas planuojamai eksportuoti produkcijai sertifikuoti, Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) paskelbtas priemonės „Expo sertifikatas LT“ kvietimas, ir nuo vasario 28 d. laukiama paraiškų. Priemonės biudžetas – 1 mln. Eur, didžiausia projektui galima skirti suma – 100 000 Eur, mažiausia – 5 000 Eur eurų. ES investicijos projekte gali sudaryti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Priemonė skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Jų atrinktiems projektams skyrus finansavimą, bus suteikta galimybė sertifikuoti planuojamus eksportuoti produktus. Paraiškos bus priimamos iki kovo 31 d. pabaigos. Visiems, norintiems teikti paraiškas ES finansavimui gauti, LVPA š.m. kovo 9 d., 10 val. organizuoja nuotolinius mokymus. Mokymų dienotvarkėje: „Priemonė…
Lietuva skirs 5 mln. eurų Ukrainai prisidėdama prie Pasaulio banko rengiamo finansinės pagalbos paketo
Reaguojant į neatidėliotinos finansinės pagalbos Ukrainai poreikį, atsiradusį dėl Rusijos karinės invazijos, Pasaulio bankas šiuo metu rengia skubios, bent 350 mln. JAV dolerių apimties, finansinės paramos šaliai paketą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog Lietuva prisidės prie Pasaulio banko rengiamo finansinės pagalbos paketo, skirdama 5 mln. eurų dotaciją Ukrainai. „Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų padėti nuo karinių Rusijos veiksmų kenčiančiai šaliai – artimiausiu metu skirsime 5 mln. eurų Ukrainai per šiuo metu Pasaulio banko rengiamą skubios pagalbos priemonę. Kartu raginame tiek Pasaulio banką, tiek kitas tarptautines finansų institucijas užtikrinti, kad finansinė parama Ukrainą pasiektų kaip įmanoma greičiau“, – pranešė finansų ministrė G. Skaistė. Iš viso Pasaulio banko…
Rusijos ir Baltarusijos įmones bus galima šalinti iš viešųjų pirkimų konkursų
Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skubiai parengtus pasiūlymus, pagal kuriuos iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų būtų galima pašalinti mūsų šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Siūloma, kad mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties ir kitais Vyriausybės nustatytais atvejais šalies perkančiosios organizacijos galėtų atmesti pasiūlymą iš tiekėjų, kurie įvairiomis formomis yra susiję su Lietuvai priešiškomis valstybėmis arba siūlo prekes, pagamintas tose valstybėse. Be to, būtų sudaryta galimybė nutraukti jau pasirašytas sutartis. „Taip mes siekiame sustiprinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir sustabdyti galimą Lietuvai priešiškų valstybių bei jų verslų finansavimą. Siūlome, kad įstatymą Seimas svarstytų skubos tvarka“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. …
