Finansai

2023 m. biudžetas Lietuvos ekonomikai ir inovacijoms – trečdaliu didesnis

Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame daugiau dėmesio skiriama verslui, ekonomikai skatinti, energijos kainų augimo poveikiui sušvelninti ir investicijoms Lietuvos ateičiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžetas kitais metais sieks 584,3 mln. eurų – bus trečdaliu didesnis nei šiemet. Labiausiai biudžetas auga dėl didesnės Europos Sąjungos paramos inovacijoms ir Lietuvos pramonei.   

„Šiuo neapibrėžtu laikotarpiu numatėme būdus, kaip skatinti inovatyvių pokyčių siekiantį Lietuvos verslą ir padėti sunkumų patiriančioms įmonėms. Stabilizuojame energijos kainas, suteikiame galimybę atidėti mokesčius, taip pat pratęsiame PVM lengvatą itin pažeidžiamiems sektoriams. Tai šiandien verslui gyvybiškai svarbūs sprendimai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kitais metais valstybė skirs daugiau lėšų investicijoms į įvairių paslaugų gyventojams ir verslui skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, įmonių žalinimą ir kitokių inovacijų diegimą, energijos taupymą. Pasak ministrės, tai svarbios investicijos, kurios atneš ilgalaikę naudą Lietuvos ekonomikai ateityje.

Energijos kainų augimo poveikiui švelninti verslo įmonėms kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyta 446 mln. eurų. Verslas gaus sąskaitas už elektrą, kurioms bus pritaikyta dalinė valstybės kompensacija. Kitų metų pirmąjį ketvirtį bus kompensuojama 50 proc. elektros kainos biržoje, viršijančios 28 ct/kWh.

Be to, įmonės, patiriančios dideles sąnaudas energetikai, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių. Energijai imlios įmonės galės atidėti mokesčių mokėjimą, o vėliau sudarius paskolų sutartis mokesčius bus galima padengti tik su 0,05 % palūkanomis.

9 proc. PVM mokesčio lengvata viešbučiams ir kultūros renginiams, kuri turėjo pasibaigti iki 2023 metų, bus taikoma neribotai. Taip pat pratęsta PVM lengvata maitinimo ir sporto paslaugų, poilsio renginių bei atlikėjų paslaugoms.

Minimalus darbo užmokestis kitais metais augs nuo 730 iki 840 eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis – nuo 540 iki 625 eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kitų metų valstybės biudžete numatyta 584,3 mln. eurų – 149,5 mln. eurų, arba 34 proc., daugiau nei 2022 m. Kitais metais daugiau bus investuojama į valstybės skaitmeninimą (96 mln. eurų) ir pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimo skatinimą (46 mln. eurų).

Inovacijoms skatinti skirta 239 mln. eurų, investicijoms – 100 mln. eurų, valstybės   skaitmeninimui – 99 mln. eurų.  57 mln. eurų skirta verslui ir verslumui skatinti, beveik 42 mln. eurų – pramonės perorientavimui link klimatui neutralios ekonomikos, beveik 32 mln. eurų – ekonomikos konkurencingumo stiprinimui ir verslo aplinkos gerinimui, beveik 21 mln. eurų – valstybės politikai konkurencijos, viešųjų pirkimų srityje įgyvendinti ir kitoms reikmėms.

Investicijoms į Lietuvos ateitį numatyta daugiau kaip 2,9 mlrd. eurų, iš jų žaliajai transformacijai – daugiau kaip 1 mlrd. eurų, skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis.

Pranešimą paskelbė: Saulius Šimkevičius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)