Lietuva yra įsipareigojusi atsisakyti monopolinių sąlygų ir sukurti konkurencingą elektros rinką. Šalis prisijungė prie daugumos Europos sąjungos valstybių, kuriose vartotojai gali pasirinkti tinkamiausią elektros energijos tiekėją – 7 iš 10 buitinių vartotojų šiandien jau gauna nepriklausomų tiekėjų paslaugas. 2022 m. spalio 10 d. priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kurios aktualios visiems elektros energijos vartotojams. Apie tris svarbiausius pakeitimus informuoja bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kuri yra atsakinga už nuoseklų ir ilgalaikį gyventojų informavimą apie elektros rinkos liberalizaciją. Pratęsiamas galutinis projekto terminas Įsigaliojus pakeitimams, galutinis elektros rinkos liberalizavimo projekto, skirto nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos terminas pratęsiamas iki 2026 metų, vietoje…
„Orion Asset Management“ turės du naujus akcininkus
100 procentų investicinių fondų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ akcijų valdžiusi bendrovė „Orion Management Partners“ pusę paketo parduoda „Orion Asset Management“ vadovui Mantui Skipičiui bei Investicijų valdymo skyriaus vadovui Benui Poderiui. Pastarieji valdys po 25 proc. įmonės akcijų. Sandoriui praėjusią savaitę pritarė Lietuvos bankas. „Orion“ ženklo vienijamoje bendrovių grupėje artimiausiu metu pokyčių bus ir daugiau. „Tai – strateginis žingsnis, stiprinantis įmonę bei padėsiantis užtikrinti pagrindinių partnerių ilgalaikį dalyvavimą įmones veikloje ir plėtroje. Mūsų vertinimu, esame ant kokybinių pokyčių slenksčio ir tam, kad plėtros tempai atitiktų visos komandos lūkesčius, būtų tinkamai subalansuoti bei užtikrintų stabilų investuotojų grąžos bei pačios įmonės rezultatų augimą, reikalingas tiesioginio komandos narių įsitraukimas. Be to, manome, kad…
Advokatas M. Civilka: Paruoštas apynasris programinės ir kitos skaitmeninės įrangos gamintojams ES
Dar praėjusių metų rudenį Europos Komisija paskelbė savo siūlymą dėl naujų Europos Sąjungos (ES) kibernetinio saugumo reikalavimų, kuriuos išdėstė pasiūlyme dėl Kibernetinio atsparumo akto (CRA). Įdomu tai, kad Lietuvoje dėl Kibernetinio atsparumo akto diskusijų negirdėti. Kam to reikia? Skirtingai nuo kitų produktų (pavyzdžiui, dulkių siurblys ar telefonas), kurie ES rinkoje gali atsidurti tik tada, jei atitinka tam tikrus suderinamumo ir saugumo standartus (CE), programinė įranga (naršyklės, operacinės sistemos, tvarkyklės, antivirusinės programos ir kita), jos kokybė bei saugumas buvo Laukinių Vakarų teritorijoje. Licencijų ir naudojimo sutartyse įprastai deklaruojama, kad įranga tiekiama tokia, kokia yra, be jokių saugumo, teisingumo ar tinkamumo garantijų, negarantuojama, kad ji veiks be klaidų, trikdžių ir pan. Garantiniai…
Metinis pokalbis darbe: kokias galimybes suteikia ir kaip jas išnaudoti?
Paminėjus gražiausias metų šventes vėl tenka prisiminti darbinius susitikimus, projektus ir užduotis. Prieš pilnai pasineriant į juos daugelio darbuotojų paprastai laukia vienas svarbus momentas – metinis pokalbis su vadovais, kurio metu aptariami asmeniniai praėjusių metų pasiekimai, iššūkiai ir tikslai naujiems metams. Bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo sako, kad metinis pokalbis yra reikšmingas atskaitos taškas karjeroje, todėl jam svarbu tinkamai pasiruošti ir nusiteikti. Metinio pokalbio nereikėtų bijoti Anot M. Šestilo, vadovams šiuolaikinėse bendrovėse su savo komandos nariais svarbu palaikyti nuolatinį ryšį, žinoti, kokie yra darbuotojų lūkesčiai, su kokiais sunkumais ar iššūkiais jie susiduria. Tam reikia bendrauti reguliariai ir tikrai dažniau nei kartą per metus. Visgi metinis pokalbis…
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 64 proc.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 64 proc. ir siekė 106,06 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje kaina kilo 62 proc. iki 104,77 Eur/MWh. Elektros brangimas buvo stebimas ir didžiosiose Europos valstybėse: Austrijoje kaina išaugo 193 proc. iki 132,92 Eur/MWh, Prancūzijoje – 142 proc. iki 110,03 Eur/MWh, Vokietijoje – 223 proc. iki 101,63 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, augo 102 proc. iki 99,34 Eur/MWh. „Kainos Baltijos šalyse augo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse, be to, Baltijos šalių kainoms įtakos turėjo 12 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos. Srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos nepakito, palyginti su ankstesnės savaitės duomenimis. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione elektros suvartojimas išaugo…
Tvarumo specialistai: ar jūsų įmonė įtraukė tvarumą į 2023 m. planus?
Pandemija, karas Ukrainoje, energetikos iššūkiai ir infliacija – jau kurį laiką verslas veikia neeilinėmis sąlygomis, kurios daugeliui įmonių leido pasitikrinti ne tik vertybes, bet ir tvarumo strategijas. Nors nepanašu, kad 2023-ieji bus ramesni, tvarumo specialistai ragina verslą neatidėlioti tvaraus verslo strategijų ir į šių metų planus būtinai įtraukti ir tvarumo aspektus. Juo labiau, kad daliai įmonių šiemet tai tampa būtinybe pagal Europos Sąjungos (ES) priimtus reglamentus ir direktyvas. Remiantis 2022 m. „Gartner“ tvarumo galimybių, rizikų ir technologijų apžvalga, 86 proc. verslo vadovų tvarumą laiko investicija, apsaugančia jų organizaciją nuo sutrikimų. Pasak specialistų, pastarieji metai leido verslui tuo įsitikinti. „Per pastaruosius metus įmonių vadovai išmoko, kad tiekimo grandinės ir jų valdymas…
2023-ieji: atsinaujinančios energetikos rinkos proveržio metai?
2023-ieji turėtų tapti atsinaujinančiosios energijos proveržio metais, nes šiemet bus pradėti įgyvendinti tie projektai, kurių vystymui 2022-aisiais arba dar šių metų pradžioje buvo gauti leidimai. Kadangi tokių projektų pernai buvo tikrai nemažai, lėšų poreikis atsinaujinančios energijos projektų įgyvendinimui šiemet turi pastebimai išaugti, prognozuoja „Luminor“ bankas. Vien per praėjusius metus „Luminor“ bankas suteikė beveik 100 mln. eurų paskolų atsinaujinančiosios energijos projektams finansuoti. Tokias finansavimo apimtis paskatino rinkos dalyvių aktyvumas investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). Nuo 2020 m. AEI instaliuotas galios kiekis Lietuvoje beveik padvigubėjo ir pasiekė 1,6 GW, kas sudarė net 36 proc. nuo bendrų elektros energijos generavimo pajėgumų šalyje. Didžiausią impulsą suteikė saulės parkai, kurių instaliuota galia per 2 pastaruosius…
LP EXPRESS paštomatai – jau šimte Lietuvos gyvenviečių
Šį penktadienį Veisiejai tapo šimtąja Lietuvos gyvenviete, kurioje pradėjo veikti LP EXPRESS tinklo paštomatas. Paštomatams visoje šalyje sparčiai populiarėjant, kartu plečiasi ir jų naudotojų geografija – šios paslaugos naudas vis dažniau įvertina ir mažesnių miestelių gyventojai. Atsižvelgiant į šias tendencijas tankinamas LP EXPRESS tinklas, o paštomatai vis dažniau atsiranda ten, kur iki šiol jų nebuvo visiškai. Šiuo metu LP EXPRESS tinklas visoje Lietuvoje turi 352 paštomatus, per kuriuos vienu metu gali keliauti beveik 50 tūkst. siuntų. Vidutiniškai 97 proc. siuntų gavėjams yra pristatomos jau kitą darbo dieną. „LP EXPRESS stengiasi būti kuo arčiau klientų ir nuolat ieško sprendimų, leidžiančių pagerinti jų patirtį. Kasmet matome augantį paštomatų populiarumą tiek tarp privačių,…
Metavisatos traukinys stoja: ar virtualaus pasaulio vizija nėra pasmerkta žlugimui?
2021 m. pabaigoje „Facebook“ pakeitus savo pavadinimą į „Meta“, technologijų rinka tiesiog pametė galvą dėl metavisatos. Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, akimirksniu pradėtas vadinti ambicingiausia dešimtmečio technologija, o su ja susiję produktai sulaukdavo milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir investicijų. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams nuo pirminio susidomėjimo, panašu, kad metavisatos burbulas pamažu bliūkšta. „Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius „Meta“ patyrė rekordinį beveik 10 milijardų JAV dolerių siekiantį nuostolį ir buvo priversta atleisti 13 proc. savo darbuotojų. Nors net ir po tokio finansinio sukrėtimo kompanijos vadovo Marko Zuckerbergo ranka nesudrebėjo skirti naujo 19 milijardų JAV dolerių paketo metavisatos vystymui, nors investuotojai į tokį…
Nuo mėsainių iki bananų: ką pernai lietuviai dažniausiai užsisakinėjo į namus?
Lietuviai jau priprato maistą bei kitus reikiamus produktus užsisakyti į namus ir vis dažniau mėgaujasi greito pristatymo suteikiamais patogumais. Kaip rodo maisto ir pirkinių pristatymo platformos „Wolt“ duomenys, praėjusiais metais šalies gyventojai dažniausiai užsisakinėjo mėsainius su sūriu, kurie visuose didžiuosiuose miestuose įsitaisė populiariausių patiekalų sąrašo viršuje. Programėlės duomenys taip pat patvirtina neblėstančią lietuvių meilę kebabams, kurie pernai buvo antru dažniausiai užsakinėtu patiekalu. Be to, paaiškėjo, kad šalies gyventojai yra dideli azijietiško wok stiliaus maisto gerbėjai. Šie patiekalai pernai buvo trečiu populiariausiu pasirinkimu. „Ne pirmus metus stebime tendenciją, kad lietuviai išties nevengia pasilepinti greitu maistu. Dažniausiai užsakomi patiekalai rodo, kad pirmenybė teikiama galimybei alkį numalšinti greitai, pavalgyti skaniai ir sočiai, o…
