Tarpusavio skolinimo platformos yra šiandien vienas labiausiai populiarėjantis reiškinys finansiniame žmonių gyvenime. Jis dažnai dar vadinamas P2P. Tai kilę iš angliško teiginio Peer-to-peer. Lietuviškai tai galima pavadinti investavimu į paskolas. Platformos veikla – duomenų administravimas. O štai paskolas teikia investuotojai, todėl tokį skolinimą galima įvardinti kaip žmonės-žmonėms. Jeigu anksčiau tiesiog pinigus skolinome ar skolindavomės iš draugų, giminaičių ar kaimynų, tai nuo 2005 metų per saugias ir prižiūrimas internetines platformas leidžia ir nepažįstamiems siūlyti paskolas kitiems arba siekti paskolos iš kitų nepažįstamųjų. Tai kuo gi ypatingas tarpusavio skolinimas? Kuo taip naudingas tarpusavio skolinimas norintiems pasiskolinti? Visi nori pasiskolinti už protingas palūkanas. Sunku sulaukti tokių pasiūlymų iš greitų kreditų kompanijų ir net…
Numerių rinkoje – naujas trumpasis numeris
Telefono ryšio numeriai yra valstybės ištekliai, todėl jie skiriami laikantis nustatytos tvarkos. Lietuvoje yra išduota daugiau nei 10,3 milijono numerių, iš kurių daugiausia – mobilaus ryšio numerių. Jų yra daugiau nei 9,25 milijono, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. Mažiausiai bendrame Lietuvos numerių sąraše sudaro trumpieji – kol kas jų yra 167, tačiau jau rugsėjo 1 dieną šį sąrašą papildys dar vienas. „Po viešos rinkos konsultacijos įsitikinome, kad iki šiol buvęs rezervuotas numeris 111 galės būti naudojamas pelno nesiekiančių organizacijų, jei šios teikia humanitarinę, socialinę ar kitokią susijusią pagalbą“, – sako Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. Trumpasis numeris 111 iki šiol negalėjo būti niekam skiriamas ir…
Privatūs prekės ženklai – pigūs ir aukštos kokybės?
Žemesnė kaina ir aukštesnė kokybė dažnam pirkėjui gali atrodyti kaip misija neįmanoma, tačiau įvairių prekių pardavėjai dar XIX a. rado būdą, kaip šį iššūkį įveikti pasitelkiant privačius prekės ženklus. Kodėl privatūs prekės ženklai yra pigesni ir kaip jie gali pasiūlyti aukštesnę kokybę, pasakoja „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas Gudas. Privačiais prekės ženklais žymimos prekės, kurias gamina prekybos tinklui priklausančios įmonės, ar kurias jis užsako pagaminti pas nuolatinius partnerius. Nors labiausiai tokia prekių rūšis kartu su maisto prekybos tinklų plėtra išplito prieš maždaug 30 metų, privačių prekės ženklų istorija siekia net XIX a. Pirmiausia privačius prekės ženklus pradėjo kurti drabužių pardavėjai ir universalinės parduotuvės, siekdamos geriau atitikti savo klientų poreikius. Jos nusprendė…
„iPhone 15“ ir naujos „PlayStation“ konsolės: 4 „karščiausi“ įrenginiai, kurių sulauksime dar šiemet
Nors dienos šviesą šiemet jau išvydo daugybė išmanių įrenginių, didysis jų pristatymų maratonas dar tik laukia rudenį. Jau po kelių savaičių mūsų lauks svarbių atnaujinimų kupina „iPhone 15“ serija, sulenkiamas „OnePlus“ išmanusis, ilgai laukti „Microsoft“ kompiuterių atnaujinimai ir galimai netgi naujos „PlayStation“ konsolės. „Telia“ pateikia laukiamiausius naujus įrenginius, kurie technologijų pasaulį sudrebins dar iki šių metų pabaigos. „Praėjusieji metai pašykštėjo didelių technologinių proveržių, todėl didelė tikimybė, jog jau šį rudenį išvysime savotišką revanšą. „Apple“ po daugiau, nei dešimtmečio, savo naujausiuose išmaniuosiuose „Lightning“ jungtį pakeis universaliąja „USB-C“, o „OnePlus“ žengs į lanksčių ekranų teritoriją, kurioje besąlygiškai dominuoja „Samsung“. „Alkani“ neliks ir žaidimų gerbėjai – „Sony“ jiems ruošia patobulintą „PlayStation 5 Slim“…
Naujausia statistika: Lietuvos keliais rieda daugiau nei 16 tūkst. elektromobilių
Lietuvoje elektra varomų transporto priemonių skaičius kelerius pastaruosius metus pastebimai didėja. VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2020 m. pradžios šių transporto priemonių šalies gatvėse padaugėjo net šešis kartus, t. y. nuo 2600 iki daugiau nei 16 tūkst. elektromobilių šiuo metu. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 16 120 elektromobilių. Didžioji jų dalis – 9827 – yra grynieji elektromobiliai, įkraunamų hibridų priskaičiuojama 6293. Kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vnt., tuo tarpu 2018–2020 m. jis vidutiniškai padaugėdavo 30 vnt. per mėnesį. Beveik pusė Lietuvos elektromobilių registruojami Vilniaus mieste ir rajone, o kas antras visoje šalyje registruojamas elektra varomas automobilis atvyksta tiesiai iš naujų automobilių salonų. „Tokį didelį…
KOKIAIS ATVEJAIS GERIAU RINKTIS INTERNETINĘ BUHALTERINĘ APSKAITĄ?
Jei neseniai įkūrėte įmonę, bendrovę ar kokią nors visuomeninę organizaciją, kur neįmanoma išsiversti be finansinių operacijų, pačiam tvarkyti jos buhalterinę apskaitą yra labai sudėtinga, o išlaikyti buhalterio etatą – per daug sudėtinga užduotis. Pati geriausia išeitis – užsakyti elektroninės buhalterinės apskaitos paslaugą internetinėje įmonėje Eureka, kuri iš savo klientų sulaukia tik gerų atsiliepimų. Kaip atliekama elektroninė buhalterinė apskaita? Elektroninė buhalterinė apskaita vyksta nuotoliniu būdu, pasitelkus internetines ryšio priemones. Šios apskaitos veiksmai savo forma yra panašūs į elektroninę bankininkystę. Paslaugos gavėjui yra sudarytos visos galimybės sekti pagrindinę savo įmonės finansinę situaciją, esamus rodiklius. Jis gali pats išrašyti sąskaitas. Su klientu bendrauja jam paskirtas buhalterijos specialistas, kuris ir tvarko visą jam patikėtą…
Metalo laužo supirkimas: kokios kainos ir galimybės?
Metalo laužo supirkimas yra svarbi veikla, kuri padeda ne tik išsaugoti gamtinius išteklius, bet ir užsidirbti papildomų pajamų iš atliekamų metalų. Šiame straipsnyje nagrinėsime spalvotojo metalo laužo supirkimo kainas bei svarbiausias su tuo susijusias galimybes. Kodėl svarbu supirkti metalo laužą? Metalo laužas yra vertingas resursas, kurį galima perdirbti ir panaudoti naujų produktų gamybai. Supirkti metalo laužą yra ne tik ekologiškai svarbu, bet metalo supurkimas yra ir ekonomiška galimybė. Tokia veikla padeda išvengti išteklių eikvojimo ir mažina poreikį gauti naujus metalus iš gamtos. Kokios yra spalvotojo metalo laužo supirkimo kainos? Spalvotojo metalo laužo supirkimo kainos skiriasi. Spalvotasis metalas, toks kaip varis, aliuminis, švinas, nikelis ir kt., turi kainas, priklausančias nuo rinkos…
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 63,8 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 63,8 mln. eurų, sudaryti 4143 sandoriai. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų. „Džiaugiamės, kad gyventojai susidomėjo taupymo lakštais ir aktyviai į juos investavo. Emisijos rezultatai rodo, kad žmonės pasitiki valstybe ir taupymo lakštus mato kaip alternatyvų, saugų investavimo būdą, įdarbinant sukauptas santaupas. Vyriausybė, savo ruožtu, žmonių investuotas lėšas naudos valstybės funkcijoms finansuoti. Šiemet planuojame dar bent dvi emisijas, tad progų gyventojams įsigyti taupymo lakštų bus ir daugiau“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, pirmosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti rugpjūčio 7-21 d. Ši emisija…
„Httpool by Aleph“ tapo „Microsoft Advertising“ partneriais Vidurio ir Rytų Europoje
Pasaulinė skaitmeninių platformų partnerė „Httpool by Aleph“ pradėjo bendradarbiavimą su „Microsoft“ 23-ose Vidurio ir Rytų Europos ir kitose pasirinktose Europos šalyse* ir netrukus pradės siūlyti „Microsoft Advertising“ paieškos, auditorijų strategijos ir apsipirkimo produktus verslui. Bendradarbiavimo sutartis įsigalios 2023 metų rugsėjo 1 dieną. Pagal ją, regiono reklamos užsakovai ir agentūros galės kreiptis į „Httpool by Aleph“ dėl reklamos galimybių platformoje. „Microsoft Advertising“ kampanijų reklamos sprendimai bus rengiami įvertinant vietos skaitmeninių technologijų ekspertų įžvalgas. Bendradarbiavimas leis „Httpool by Aleph“ pasiūlyti verslui reklamos galimybes „Microsoft“ paieškos variklyje „Bing“, „Microsoft Advertising Search“ ir „Microsoft Audience Network“, o taip pat – „Microsoft Edge“ naršyklėje. Tai užtikrins itin naudingą ir įvairialypę vartotojų bei reklamos užsakovų patirtį.…
Pakoreguota karšto oro balionų skrydžių tvarka: pilotai ir „Oro navigacija“ vadovausis vienodais vėjo duomenimis
Karšto oro balionų oreiviai ir „Oro navigacija“ susitarė ir rado sprendimą dėl vienodų meteorologinių duomenų naudojimo nustatant vėjo kryptį ir greitį. Balionų pilotams ir skrydžių vadovams naudojant nevienodus duomenis, kildavo neaiškumų, ar suplanuotu laiku kilti ir skristi galima, ar visgi ne. Pakoregavus tvarkos aprašą, nuo šiol skrydžių vadovai ir karšto oro balionų pilotai galės vadovautis papildomais oro prognozės modeliais, reikalingais balionų skrydžių planavimui bei valdymui. „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius tikisi, kad tai taps ženkliu lūžiu gerinant oreiviams sąlygas vykdyti karšto oro balionų skrydžius. „Vilniuje turime didžiausią Lietuvos bei intensyviausiai veikiantį tarptautinį oro uostą ir virš miesto sklendžiančius, orlaivių tūpimo ar kilimo trajektorijų ribas kertančius karšto oro balionus. Kadangi būtinybė…
