Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 17 proc. ir vidutiniškai siekė 81,75 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, abiejose šalyse vidutiniškai mažėdama po 16 proc. Kitose Europos šalyse didmeninė elektros kaina taip pat traukėsi: Lenkijoje jos vidurkis siekė 81,06 Eur/MWh, Vokietijoje – 57,16 Eur/MWh, Austrijoje – 71,32 Eur/MWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat buvo mažesnės nei ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,195 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, susitraukė 43 proc. iki 44,72 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimui praėjusią savaitę įtakos turėjo šiltesni nei įprastai orai, nulėmę 13 proc. sumažėjusį elektros…
Žvėryne baigtos kotedžų statybos
Vilniaus Žvėryno rajone baigti statyti kotedžai. Lūšių gatvėje išplėtotą projektą sudaro 4 A+ energinės klasės kotedžai, kurių plotas svyruoja nuo 119 kv.m. iki 136 kv.m. Kiekvienas kotedžas turi ir savo žemės sklypą. Namus, kiek ilgiau nei metus užtrukusi, pastatė nekilnojamojo turto vystymo bendrovė “VA invest“. Kotedžus suprojektavo architektų studija “Archicom“. Pigmentuoto betono plokščių ir keraminių plytų fasadų apdaila, aliuminio langai pabrėžia projekto modernumą. Daug dėmesio skirta projektuojant vidaus erdves, kiekvienas kotedžas turi bent po tris miegamuosius kambarius ir erdvią svetainę aukšomis lubomis. Projekto lokacija su aplink pilnai išvystyta infrastruktūra yra viena patogiausių gyventi vietų Vilniuje. Parkas, miškas, prekybos centrai, Senamiestis, – visa tai nesunkiai pasiekiama pėsčiomis. „Vietas projektams vystyti renkamės…
Tarptautinio valiutos fondo ekspertai vertins Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas
Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovu Borja Gracia ir TVF ekspertais, kurie šią savaitę analizuos šalies ekonominę situaciją ir perspektyvas, finansų sektoriaus ir viešųjų finansų būklę. „Vertiname TVF ekspertų įžvalgas ir politikos rekomendacijas – jos itin svarbios didelio neapibrėžtumo ir makroekonominių sukrėtimų laikotarpiu. Žvilgsnis iš šono, remiantis kitų šalių patirtimi, ypač naudingas siekiant tolesnio Lietuvos ūkio augimo ir konkurencingumo stiprinimo“, – pažymėjo G. Skaistė. Sausio 29 – vasario 2 dienomis vyksiančios misijos metu TVF atstovai taip pat susitiks su Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės bei kitų valstybės institucijų, socialinių partnerių bei privataus sektoriaus atstovais. Lietuva tapo TVF nare 1992 m.…
Nauja „Viada“ degalinė Anykščiuose tapo traukos centru: atvyksta net mokesčių susimokėti
Prieš pat Kalėdas, gruodžio 22 dieną, atsidariusi moderniausia „Viada“ tinklo degalinė Anykščiuose jau surado savo klientus. Čia užsukama ne tik įsipilti degalų, bet ir iš išgerti kavos, pavalgyti, ar net susimokėti mokesčių ir apdrausti automobilio. Anykščių „Viada“ degalinių tinklo mažmeninės prekybos vadovas Vytautas Bacevičius sako, kad naujoji degalinė išsiskiria savo erdvumu ir patogumu klientų poreikiams. „Bendras jos teritorijos plotas siekia 200 kv. m. Ji net 40 proc. didesnė už daugumą tinklo degalinių. Čia yra įrengtos 8 modernios dyzelino ir benzino bei viena suskystintų dujų užpylimo kolonėlės, bekontaktė savitarnos plovykla su 4 plovimo boksais. Taip pat yra sumontuoti patogūs automobilio salono priežiūrai skirti dulkių siurbliai bei automobilių padangų pripūtimo prietaisas. Ypač…
Kelių infrastruktūra Lietuvoje: mažesnį finansavimą bandoma kompensuoti efektyvumu
Praėjusių metų pabaigoje sėkmingai užbaigusi darbus dviejuose magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožuose (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai), Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dar aktyviau pradeda 2024 metus. Tęsiama „Via Baltica“ rekonstrukcija net 16 kilometrų atkarpoje, netrukus didele apimtimi prasidės šalies kelių remontai, bus tvarkomi tiltai, viadukai, atnaujinama ir plečiama pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra, toliau įgyvendinami karinio mobilumo projektai. Ambicingų tikslų realizavimui šiais metais numatyta 882 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti darbus jau minėtame kelyje „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos ir pradėti kitus didelės apimties bei ilgai lauktus projektus. Nors suplanuotų pinigų suma atrodo ženkli, ji nėra didelė palyginus su kitų šalių investicijomis į kelių priežiūrą ir plėtrą. Lietuvos vairuotojų pavyzdžiu…
Lietuvių taupumo DNR: ar tikrai suvalkiečiai taupiausi?
Suvalkiečiai nuo seno vadinami taupiausiais – šia tema iš lūpų į lūpas perduodamas ne vienas anekdotas. Patys suvalkiečiai dažnai taip pat besišypsodami patikslina, kad jie ne taupūs, o veikiau praktiški. Tačiau kaip yra iš tiesų? „Lidl Lietuva“ užsakymu 2024 metų pradžioje tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė netikėtus taupymo skirtumus tarp miestų ir etnografinių grupių. Pasirodo, suvalkiečiai savęs nebelaiko taupiausiais – tą patvirtina ir jų išlaidos maistui. Tautosakininkų teigimu, suvalkietis yra dažniausiai anekdotuose minimas Lietuvos etnografinių regionų atstovas. Manoma, kad dažniausiai apie suvalkiečių taupumą juokaujama dėl to, kad Suvalkijos regione, lyginant su likusia šalimi, greičiau vyko pažanga: anksčiau panaikinta baudžiava, įvykdytos žemės reformos, leidusios pakilti vietinių gyventojų materialinei gerovei.…
Ekspertė prognozuoja: žalioji krovininė laivyba Lietuvą iškels į pasaulio lyderius
Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmąjį šio strateginio plano etapą inicijavo AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). – ES ir nacionalinio biudžeto lėšų pagalba Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Atmatos žiočių praėjusį rudenį baigta statyti bei rekonstruoti daugiau nei pusė tūkstančio upės vagą reguliuojančių bunų ir tai iš esmės pagerino laivybos sąlygas. Atnaujintą trasą jau sėkmingai išbandė krovininiai laivai. Tačiau planuojama žengti kitą itin ambicingą žingsnį – 260 km ilgio Nemuno kelyje turėti elektrinių krovininių laivų flotilę. Planui pritarė Europos investicijų bankas VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią…
Atlyginimai Klaipėdos LEZ įmonėse – 400 Eur didesni nei regione
Vidutinis atlyginimas iki mokesčių Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse prieš metus sudarė 2084 Eur ir 26 proc. pranoko bendrą Klaipėdos apskrities atlyginimų vidurkį bei buvo 17 proc. didesnis už regiono apdirbamosios gamybos įmonių vidurkį. Klaipėdos LEZ įmonių mokami atlyginimai buvo ir beveik 300 Eur didesni už visą Lietuvos algų vidurkį. Paskutinė Valstybės duomenų agentūros skelbiama išsami atlyginimų statistika rodo, kad 2022 m. pabaigoje Klaipėdos LEZ investuotojų darbo užmokesčio vidurkis bendrą apskrities skaičių pranoko daugiau kaip 400 Eur, Klaipėdos miesto vidurkį viršijo 300 Eur ir buvo kone identiškas vidutinei algai Vilniuje. Lyginant Klaipėdos LEZ investuotojų įmonių atlyginimus su kitomis gamybos įmonėmis regione, jie šiuo laikotarpiu buvo per 300 Eur didesni. Be to,…
Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir nepajėgūs elektros tinklai
Nors elektromobilių skaičius per ketverius pastaruosius metus šalyje išaugo beveik dešimt kartų, taip laukiamos jų revoliucijos vis dar nematome. Viena pagrindinių priežasčių yra neišplėtotas jų įkrovos stotelių tinklas ir įvairūs stabdžiai jį plėsti: nepakankama elektros tinklų infrastruktūra, pernelyg pasyvus požiūris į paramą įkrovos stotelių vystymo projektams. Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst., tačiau ir toks jų kiekis sudarys tik apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko. „Aš nemanau, kad esant dabartinei paramos schemai, elektromobilių kainų struktūrai, įkrovos stotelių infrastruktūrai ir elektros tinklų pajėgumams elektromobilių dalis visame automobilių parke galėtų viršyti 30 proc.”, – sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos…
2023 m. LP EXPRESS demonstravo užtikrintą augimą: kone ketvirtadaliu daugiau siuntų ir paštomatų bei rekordinis pristatymo greitis
2023-aisiais LP EXPRESS antrus metus iš eilės tapo lyderiu Lietuvos paštomatų rinkoje pagal tinklo plėtrą. Per praėjusius metus jis išaugo beveik ketvirtadaliu, iki 434 paštomatų. Be to, dar labiau išaugo siuntų pristatymo greičio rodiklis – per 98 proc. jų gavėjus pasiekė jau kitą darbo dieną. Bendras per LP EXPRESS tinklą keliavusių siuntų kiekis 2023 m. išaugo beveik ketvirtadaliu, lyginant su 2022-aisiais. Be to, ir toliau didėjo būtent paštomatams pirmenybę teikiančių LP EXPRESS klientų dalis. Kone trys ketvirtadaliai jų siuntas siuntė naudodamiesi paštomatų tinklu, likusieji – išsikviesdami kurjerį. Kiekvieną pernai metų mėnesį per LP EXPRESS tinklą vidutiniškai buvo pristatyta arti 1 mln. siuntų. „Antrus metus iš eilės išlaikyta lyderio pozicija plečiant…
