Sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ prekės ženklas „Ignitis ON“, vystantis elektromobilių įkrovimo tinklą Baltijos šalyse toliau demonstruoja lyderystę ir kuria patogumą elektromobilių vairuotojams. Palangoje, Taikos g. 2, atidarytas greito elektromobilių įkrovimo parkas, kuriame vienu metu gali įsikrauti net 20 elektromobilių. Papildomai dar 4 elektromobilių įkrovimo prieigos įrengtos Ronžės g. 5A. Elektromobilių įkrovimo parke veikia iš viso 16 įkrovimo prieigų, kurių galia 60 kW ir 4 įkrovimo prieigos, kurių galia 150 kW. Ronžės g. veikia 4 įkrovimo prieigos po 60 kW. Bendra „Ignitis“ investicijų suma siekia daugiau kaip 0,5 milijono eurų. „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo parkas įrengtas per rekordiškai trumpą laiką – 199 dienas, tad elektromobiliais į kurortą atvykę svečiai vasaros sezoną…
ES investicijos kviečia palikti tėvus ramybėje
Lietuva per dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje sulaukė 16 mlrd. eurų ES investicijų. 2021–2027 metų finansiniu laikotarpiu į šalies gerovę bus investuota dar 10 mlrd. eurų. Didelė dalis finansavimo skirta privačiam sektoriui, t. y. įvairaus dydžio bei stadijos verslo įmonėms. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), įgyvendindama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ metinį komunikacijos planą, organizuoja komunikacijos veiklas. Viena iš jų – kartu su partneriais „BM Boutique“ sukurtas muzikinis klipas. Jame kviečiama palikti tėvus ramybėje ir pasinaudoti ES investicijomis siekiant kurti nuosavą verslą ar vystant verslo plėtrą. Pasirinktas komunikavimo būdas – netradicinis, humoristinis. Juo siekiama atkreipti visuomenės ir potencialių…
M. Gudauskas: Nuosavas saulės elektrinių parkas ir mažinamas poveikis aplinkai – „Eckes-Granini Baltic“ pristato tvarumo tikslus 2024 metams
Marius Gudauskas, didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Verslo pasiekimai tvarumo atžvilgiu tampa kasdienybe: tvarumo strategijos, tvarumo pažangos ataskaitos, aplinkai daromo poveikio vertinimas ir išsikeltų tikslų siekimas… Būtų galima vardinti be pabaigos. Vis dėlto, kaip greitai pamiršome, kad dar prieš 10 metų stebėjomės, kai didžiausios pasaulio ekonomikos – Kinija ir JAV – paskelbė bendrą susitarimą dėl klimato kaitos. Tai buvo itin reikšmingas postūmis ne tik pasaulio lyderiams, bet ir verslui imtis konkrečių veiksmų, kad tvari veikla taptų kiekvienos organizacijos siekiamybė. 2015-aisiais metais JAV prezidentas Barakas Obama paskelbė, kad iki 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas 26-28 proc. Tuo tarpu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įsipareigojo,…
Komunikacijos agentūros „Idea prima“ apyvarta pernai perkopė 3 milijonų eurų
Pokyčių komunikacijos agentūros „Idea prima“ apyvarta 2023 m. išaugo 17 proc. iki 3,03 mln. eurų. Tiesioginės pajamos (bendrasis pelnas) pernai padidėjo 5 proc. iki 1,63 mln. eurų, o ikimokestinis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 146 tūkst. eurų. „Nors pernai šalies ekonomika nežymiai susitraukė, agentūrai pavyko išlaikyti stabilius plėtros tempus. Tai lėmė nuosekliai įgyvendinama strategija – teikiant visas komunikacijos paslaugas iš vienų rankų būti išmatuojamus pokyčius kuriančia partnere, padedančia įmonėms siekti verslo tikslų. Įgyvendindami šią strategiją, pernai dar labiau išplėtėme tiek konsultacijų, tiek specializuotų paslaugų – renginių, ryšių su žiniasklaida, skaitmeninės komunikacijos, vizualinės kūrybos – pardavimus, sėkmingai įgyvendinome ne vieną pripažinimo sulaukusią integruotą kampaniją“, – sako „Idea prima“ direktorius Paulius Tamulionis.…
Pasauliniame startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje
Lietuva toliau įsitvirtina kaip viena sparčiausiai augančių ir tvirčiausių startuolių ekosistemų regione ir pasaulyje. Tai parodė naujausias „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indeksas, kuriame Lietuva užėmė 16 vietą pasaulyje, o Vilnius pakilo į 71 vietą pasaulyje. Šalies sostinė buvo išskirta kaip geriausias Europos Sąjungos miestas kibernetinio saugumo industrijai. Lietuva viena vieta pakilo ir Europoje – į 10 vietą bei Europos Sąjungoje (ES), kur užėmė 8 vietą, aplenkdama Airiją. Šalis taip pat yra įsitvirtinusi antroje pozicijoje Vidurio ir Rytų Europoje. „Lietuvos kilimas pasauliniame reitinge per vieną poziciją, o Vilniaus – per dvi, atspindi spartų šalies startuolių ekosistemos augimą per pastaruosius kelerius metus. Tai, kad įsitvirtinome tarp dvidešimt geriausių pasaulio startuolių ekosistemų yra…
Išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla – iššūkis verslui: kaip pasirinkti tinkamai?
Augant elektroninės prekybos vartotojų skaičiui ir mokėjimo sprendimų pasiūlai, verslui gali kilti iššūkių užtikrinti savo klientų poreikius atitinkančius atsiskaitymo būdus. Kaip tiksliai pasirinkti ir kodėl pigiausias sprendimas ne visuomet pasiteisina? Keičiasi vartotojų įpročiai Eurostato duomenimis, 2022 m. 91 proc. ES gyventojų nuo 16 iki 74 m. naudojosi internetu, o 75 proc. iš jų naudojosi elektronine prekyba. Tokių pirkėjų proporcija išaugo nuo 55 proc. 2012 m. iki 75 proc. 2022 m. Lietuvoje 2012 m. elektronine prekyba naudojosi 13,6 proc. gyventojų, 2023 m. – jau 48,3 proc., o pats pikas (50,5 proc.) buvo pasiektas 2021 m., COVID-19 pandemijos metu. Stiprėjant elektroninės prekybos rinkai, auga ir atsiskaitymo negrynaisiais pinigais apimtys. Europos Centrinio Banko…
Lino žaliava rekordiškai brangsta – gaminiai darosi vis sunkiau įperkami
Lietuvos tekstilės pramonė pastaraisiais metais patyrė ne vieną krizę. Sunkumus kelia energetikos kainų šuoliai, mažėjantys užsakymai, darbuotojų stygius ir ekonominis nestabilumas. Mūsų šalies tekstilės atstovai, užsiimantys lininių produktų gamyba, teigia, kad didžiausias iššūkis jiems – ženkliai pabrangusi žaliava. Gaminiai su linu šiandien prilyginami prabangos prekėms. Įveikė grėsmes Daugiau kaip 65 m. Panevėžyje gyvuojanti įmonė „Linas LT“ gamina ir eksportuoja lininius ir puslininius audinius bei namų tekstilės gaminius. Šie gaminiai skirti klientams, mėgstantiems natūralumą, ekologiją bei išskirtinumą, sako bendrovės direktorė Vilita Kubilienė. Įmonėje atliekami visi gamybos etapai – audimas, apdaila ir siuvimas. Šiuo metu įmonėje aktyviai atnaujinama gamyba – investuojama į naujus įrengimus, metų gale planuojama paleisti naują plataus audinio gamybos…
„Viada“ degalinėse parduodamų prekių ir paslaugų pajamos pernai augo 15 proc. iki 104,1 mln. eurų
Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Viada LT“ pernai į savo 131 degalinę pritraukė 27,5 mln. klientų – 8 proc. daugiau nei 2022 m., kas leido parduodamų prekių ir paslaugų pajamas padidinti 15 proc. iki 104,1 mln. Eurų. Degalinėse parduodamo maisto produktų bei kavos gėrimų pardavimai augo net 28 proc. Iš viso 2023 m. bendrovė gavo 899,7 mln. eurų pajamų, o jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 8,49 mln. eurų. „Nors „Viada LT“ 2023 m. turėjo gana stabilias naftos produktų kainas ir augančius degalų litrų pardavimus: pardavėme 763 mln. litrų degalų – 6 proc. daugiau nei 2022 m., tačiau vidutinė degalų litro kaina, kurią pirkėjai…
Marius Arlauskas. Būsto paskolos sutartis – neiškalta akmenyje, ją peržiūrėti naudinga
Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas“ mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norintiems skolintis šiandien, bet ką daryti tiems, kurie būstą už skolintus pinigus įsigijo prieš 5 ar 6 metus? Atsakymas paprastas – kreiptis į bankus ir persitarti dėl palankesnių finansavimo sąlygų. Deja, dešimtys tūkstančių būsto paskolų savininkų nesinaudoja šia galimybe pagerinti finansinę savo ir visos šeimos gerovę. Statistika rodo, kad naujai suteiktų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža per pastaruosius 4 metus sumažėjo 0,75 proc. punkto – nuo…
Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos. Kokios jos ir kuo pasižymi skirtingos pastatų energinės klasės, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. Skiriamos 9 energinės klasės – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Pastato energinė klasė nustatoma atsižvelgiant į jo grindų plotą ir namo tipą, izoliacines ypatybes, langų būklę ir kokybę, pagrindinius šildymo ir karšto vandens tiekimo ypatumus bei apšvietimą. Lietuvoje statomiems pastatams jau 18 metų yra keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai, tačiau rinkoje vis dar įsigyjama nemažai ir žemos energinės klasės būstų, dažniausiai statytų…
