Rugsėjo 12 d. užtikrintai vartus pakėlė „Nordspace“ verslo boksai Klaipėdoje. Vėjo gatvėje naujai įsikūręs verslo parkas nuo šiol kviečia Vakarų Lietuvos verslininkus prisijungti prie „Nordspace“ verslo bendruomenės. Atidarymo metu 52 verslo boksų projekto korpusams buvo suteikti išskirtiniai vėjų pavadinimai. „Nordspace“ atrado sėkmės formulę ir dabar švenčia jau 8 projekto atidarymą. Iš Skandinavijos kilusi verslo boksų koncepcija stipriu žingsniu plečiasi ir Lietuvoje. Verslo boksai – tai nedidelės 40-90 kv.m. verslo patalpos, patogios savo paskirties universalumu iryra orientuotos į įvairaus pobūdžio smulkias verslo įmones. Jose galima vykdyti tiek gamybinę veiklą, sandėliuoti ir turėti biuro erdvę čia pat – antresolėje, bei patalpas valdyti nuotoliu pasitelkiant išmaniąją programėlę. Tokio tipo verslo parkai sėkmingai įsitvirtino…
EK pritarė ES fondų investicijų programos keitimui – dėmesys saugumo ir gynybos įmonėms
Europos Komisija (EK) pritarė Finansų ministerijos pateiktam 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programos keitimui. Po keitimo atsiveria galimybės gynybos ir saugumo pramonei – mažoms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms gauti finansavimą. Šiam tikslui skirta beveik 160 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. „Iki šiol ES fondai gynybos ir saugumo įmonėms nebuvo pasiekiami. Visgi, geopolitiniai iššūkiai suteikė impulsą ES peržiūrėti nusistovėjusias taisykles ir fondų investicijos buvo atvertos ir šiam mūsų nacionaliniam saugumui itin svarbiam sektoriui. Atsižvelgdami į gynybos ir saugumo pramonės poreikį investicijoms, iniciavome pokyčius, kurie, tikimės, sudarys dar patrauklesnes sąlygas verslams drąsiau investuoti į savo projektų įgyvendinimą. Tai leis užtikrinti, kad gynybos ir saugumo srityje veikiančios įmonės…
Lietuvos lizingo portfelis artėja prie 4 milijardų eurų
„Stabilumas“ galėtų būti tinkamas žodis, apibūdinantis 2023 metų Lietuvos lizingo rinkos situaciją, tačiau yra niuansų. Makro lygmeniu jokių dramatiškų pokyčių nefiksuota – lizingo portfelis, nors ir lėčiau, toliau augo, o jo struktūra smarkiai nesikeitė – tačiau pernai naujai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė didėjo vos 1,5 proc. Maža to, per pirmąjį 2024 metų pusmetį naujai pasirašytų sutarčių finansavimo vertė, palyginti su tuo pačiu 2023 metų laikotarpiu, mažėjo daugiau nei 10 proc., todėl panašu, kad šiam rodikliui gerėti prielaidų nematyti. Be to, 2023 metais sumažėjo dviejų svarbių Lietuvos ekonomikos sektorių – žemės ūkio bei transporto – apetitas. Vilkikų ir jų priekabų, traktorių ir žemės ūkio technikos finansavimo sutarčių vertė nežymiai, tačiau stabiliai…
Rugpjūtis – trečias rekordinis „airBaltic“ keleivių Lietuvoje mėnuo
Vilnius. Pirmaujančios Baltijos šalių oro linijų bendrovės „airBaltic“ keleivių skaičius ir toliau sparčiai auga. Rugpjūtį ji pasiekė naują rekordą Lietuvoje – pervežė 86 tūkst. keleivių, t. y. 26 proc. daugiau nei pernai. Tai didžiausias kada nors Lietuvoje rugpjūtį skraidintų keleivių skaičius. Oro bendrovė taip pat atliko 757 skrydžius, t. y. 21 proc. daugiau nei 2023 m. rugpjūtį – tai dar vienas mėnesio rekordas. Be to, „airBaltic“ pervežė daugiau nei pusę milijono keleivių visose savo bazėse ir pasiekė naujus rekordus Lietuvoje ir Suomijoje. Be to, antrą mėnesį iš eilės rugpjūtį „airBaltic“ pasiekė aukščiausią apkrovos koeficientą per visą bendrovės istoriją – 89,8 proc., o tai yra 6,6 procentinio punkto daugiau, palyginti su…
Nepastebimos rizikos, milžiniški nuostoliai: sprendimas, apie kurį verslai pamiršta
Lietuviškoms įmonėms įprasta naudotis turto, civilinės atsakomybės ar darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų draudimu, tačiau gana dažnai ignoruojama yra kita svarbi draudimo rūšis, galinti apsaugoti nuo kibernetinių incidentų, duomenų vagystės, verslo nutrūkimo ar vadovų neteisėtais veiksmais sukeltų nuostolių. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė pastebi, kad ne visos verslo veiklai aktualios rizikos yra vertinamos vienodai rimtai, o nuo jų draustis dažnai nusprendžiama tik išmokus brangiai kainavusias pamokas. Vien tik diegti saugumo priemonių neužtenka „Finansinių nuostolių draudimo priemonės bet kuriam rizikas valdančiam verslui yra absoliučiai būtinos. Deja, bet susiduriame su situacija, kai įmonės nesidraudžia arba pradeda draustis tik po to, kai patiria didelius nuostolius”, – nuogąstauja „Sorainen“ ekspertė I. Pelėdaitė. Ji taip…
Nuo pasilyginimo su konkurentais iki HR vadovo „nuomos“: 5 įdomiausių įrankių apžvalga
Darbo rinkai ir toliau kaistant, o darbuotojams tampant vis išrankesniais, žmogiškųjų išteklių (angl. Human resources, HR) profesionalai ieško naujų kelių darbuotojams pritraukti ir išlaikyti. HR rinka taip pat nestovi vietoje: nuolat atsiranda nauji efektyvumą gerinantys įrankiai. Tokius įrankius apžvelgia Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos lektorė, personalo valdymo ekspertė Laura Hamidova. HR funkcijų samdai – „HR Hint Online“ „HR Hint Online“ platforma yra ypač aktuali toms organizacijoms, kurios neturi vidinių HR resursų. Ši platforma suteikia galimybę pasisamdyti HR vadovą. Tokie „išnuomoti“ HR specialistai atlieka visą spektrą personalo valdymo funkcijų: nuo procesų kūrimo iki jų įgyvendinimo bei kasdienės komunikacijos su darbuotojais. Įmonėse, kurios turi HR departamentą, „išnuomoti“ HR vadovai padeda identifikuoti procesų…
Iš trijų Baltijos šalių vartojimo paskolos sparčiausiai auga Lietuvoje
Nors pastaruosius kelerius metus tiek Europoje, tiek visame pasaulyje netrūko ekonominių iššūkių, Lietuvos gyventojai savo vartojimo pernelyg neribojo. Eurostato duomenimis, vartojimo paskolų portfelis Lietuvoje per trejus metus padvigubėjo, vien per pastaruosius metus (nuo 2023 m. birželio) išaugęs trečdaliu iki 1,6 mlrd. eurų. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota vartojimo paskolų už beveik 1,6 mlrd. eurų – t. y., praktiškai tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus (atitinkamai 800 ir 750 mln. eurų). Lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, bendra Lietuvoje išduotų vartojimo paskolų suma augo trečdaliu (nuo 1,2 mlrd. Eur), kai Estijoje – 22 proc., Latvijoje – 18 procentų. „Urbo“ banko…
Estų šiuolaikinės miškininkystės kompanija pradeda veiklą Lietuvoje: kvies uždirbti iš miškų plėtros
Veiklą Lietuvoje pradeda estų miškininkystės technologijų kompanija „Arbonics“. Modernią platformą, jungiančią žemės savininkus su anglies dioksido (CO2) sertifikatų pirkėjais sukūrusi įmonė siūlo Lietuvos žemės savininkams galimybę užsidirbti apie 16 tūkst. eurų pajamų iš miškų įveisimo bei atsakingo miškų valdymo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mūsų skaičiavimais, Lietuvoje yra per 150 tūkst. hektarų žemės, tinkamos miškų įveisimui. Žinome, kad šalies žemių savininkai laikosi tiek skaidrumo, tiek ir miškininkystės teisės aktų reikalavimų, todėl matome Lietuvą kaip puikią tvarios miškininkystės partnerę. Džiaugiamės galėdami žemių savininkams, valdytojams Lietuvoje ne tik suteikti galimybę papildomai uždirbti iš plečiamų miškų plotų, bet ir prisidėti prie mūsų planetos išteklių tausojimo plėtojant žaliąją ekonomiką visame regione“, – sako vienas iš „Arbonics“…
RRT: II ketv. elektroninių ryšių rinkos pajamos augo iki 219,7 mln. Eur
Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 m. II ketv., išaugo 3,9 proc., ir sudarė 219,7 mln. Eur, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. „Tendencija išlieka – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mažmenines interneto paslaugas. 2024 m. II ketv. jos siekė 130,4 mln. Eur ir sudarė 59,4 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų“, – aiškina Raimonda Purvienė, RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyresnioji patarėja. 2024 m. II pajamos, gautos už mažmenines mobiliojo interneto paslaugas sudarė 75,7 proc. visų pajamų, gautų už mažmenines interneto paslaugas, t. y. 10,5 proc. daugiau nei 2023 m. II ketvirtį. „Tikėtina, kad pajamų, gautų už mažmenines mobiliojo…
Karinio mobilumo transporto infrastruktūros projektams – papildomi 42,3 mln. eurų
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūros projektams. Susisiekimo ministerijai iš skolintų lėšų bus skiriama 42,3 mln. eurų dvigubos paskirties (karinėms ir civilinėms reikmėms) transporto infrastruktūrai plėtoti: „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos plėtrai bei vidurinio tilto per Nerį ir viadukų, esančių magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, rekonstravimui. „Pasinaudojame Biudžeto įstatymo suteiktais įgaliojimais ir skiriame papildomą finansavimą prioritetiniams karinio mobilumo ir dvigubos paskirties transporto infrastruktūros projektams. Tai leis užtikrinti priimančiosios šalies įsipareigojimų vykdymą ir laiku sukurti karinėms reikmėms pritaikytą transporto infrastruktūrą“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šiuo Vyriausybės nutarimu Finansų ministerija atliepia Susisiekimo ministerijos prašymą skirti 42,3…
