Mažmeninės prekybos degalais bendrovės „Circle K Latvia“ ir „Astarte-Nafta“ Latvijos Konkurencijos tarybai pateikė bendrą prašymą dėl 26 „Astarte-Nafta“ degalinių pardavimo bendrovei „Circle K Latvia“. Norint, kad sandoris būtų vykdomas, reikalingas išankstinis Konkurencijos tarybos leidimas. „Vienas iš „Circle K“ tikslų – būti arčiau savo klientų ir padaryti jų kasdienį gyvenimą patogesnį. Plėsdami degalinių tinklą būsime arčiau klientų namų, o naujiems lankytojams tai bus galimybė susipažinti su mūsų pasiūlymais tose vietovėse, kuriose anksčiau Latvijoje nebuvome atstovaujami. Tuo tarpu verslo, valstybės ir savivaldybių klientams galėsime užtikrinti platesnę ir patogesnę tinklo aprėptį Latvijoje“, – sako „Circle K Latvia“ valdybos pirmininkas Skirmantas Mačiukas. „Per 30 metų Žiemgalos regione sėkmingai sukūrėme stiprų ir gerai veikiantį degalų…
„TeleSofto“ vadovas: „Pavojus iškyla tuomet, kai patenki į komforto zoną“
„Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) 2024“, vidutinių įmonių kategorijoje bendrovė „TeleSoftas“ („Helmes” grupės dalis) pripažinta geriausia įmone „už įtraukios kultūros skatinimą, rūpestį darbuotojų gerove ir saugumu“. Įmonės vadovas Šarūnas Putrius neabejoja, kad šio pripažinimo ir apskritai visos įmonės sėkmės pagrindas yra dėmesys, atvirumas ir komunikacija su kiekvienu darbuotoju. Įkurta prieš daugiau nei 20 metų, įmonė „TeleSoftas“ stipriai išplėtė savo veiklą ir tapo tarptautine IT paslaugų bei konsultavimo lydere grupės „Helmes“ sudėtyje. Jos vadovas Š. Putrius pabrėžia, kad bendrovės pamatas visuomet buvo ir yra IT inovacijos. „Tais laikais, kai įmonė startavo, pagrindinė veikla buvo mobiliųjų sprendimų plėtra – mes buvome tie, kurie į „Google“ ir „Apple“ parduotuves kūrėme ir kėlėme pirmąsias…
Nevyriausybininkai ir verslas – apie augalinės mitybos tendencijas: Baltijos tautos gali tapti pavyzdžiu?
Nevyriausybinis sektorius apžvelgia augalinio sausio iniciatyvų rezultatus. Atstovai įsitikinę – yra kur tobulėti, kryptingai siekiant teigiamų pokyčių. Tačiau ambicingai tęsiant pradėtus darbus regione gali įsivyrauti gili žmogui ir planetai draugiškos augalinės mitybos kultūra. Tam tikras tendencijas šiuo klausimu patvirtina ir tyrimas apie lietuvių, latvių bei estų nuomonę, vertinant bemėsių pasirinkimų priežastis. Jungtinėje Karalystėje gimusiu „Veganuary“ (angl. vegan January, liet. veganiškas sausis) iššūkiu siekta įkvėpti žmones metus pradėti su daugiau augalinių produktų racione. Kartu – atsigręžti į aplinkos tausojimo bei gyvūnų kančių mažinimo svarbą. Per dešimtmetį ši ne pelno siekiančios organizacijos kampanija tapo aktyviu pasauliniu judėjimu, jungiančiu milijonus dalyvių ir ilgalaikių iniciatyvų. Ne išimtis ir Baltijos valstybės. Ketvirtą kartą Lietuvoje startavo kampanija…
Aplinkos ministerija primena: iki kovo 31 d. būtina pateikti ataskaitas Europos Komisijai apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas
Aplinkos ministerija primena, kad, įsigaliojus 2024 m. priimtam F-dujų reglamentui (ES) 2024/573, sugriežtinti ataskaitų apie šias dujas teikimo reikalavimai. Iki 2025 m. kovo 31 d. ir po to kiekvienais metais įmonės turi teikti ataskaitas Europos Komisijai (EK) apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (F-dujos) per F-dujų portalą. Ataskaitas turi teikti F-dujų gamintojai, importuotojai, eksportuotojai taip pat jas naikinusios, kaip žaliavą naudojusios ar regeneravusios įmonės ar fiziniai asmenys. Gamintojai, importuotojai ir eksportuotojai, kurie ankstesniais kalendoriniais metais pagamino, importavo ar eksportavo hidrofluorangliavandenilius (HFC) arba viršijo vieną metrinę toną arba 100 tonų CO2 ekvivalento kitų F-dujų, pateikia EK duomenis apie kiekvieną šių cheminių medžiagų. Svarbu paminėti, kad jeigu gamintojas arba importuotojas, kuriam buvo paskirta…
Verslių kūrėjų festivalis KURK PARK įvyko su trenksmu!
Praeitą savaitgalį, vasario 1-2 dienomis, Marijampolėje įvyko ilgai lauktas pirmasis verslių kūrėjų festivalis KURK PARK 2025. Jame susirinko pranešėjai, dalyviai ir lankytojai iš visos Lietuvos: atvyko net iš Mažeikių, Biržų, Nidos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir kitų miestų. Dvi dienos jaukaus šurmulio su aktualiais kūrėjams konferencijos pranešimais, edukacijomis, paskaitomis ir, žinoma, kūrėjų muge. Renginį papuošė muzikos atlikėjai Liucija Nanartavičiūtė ir Barzdotas Saksofonistas. Konferenciją vedė Gintas Vaičikauskas. Festivalio organizatorė Neringa Pangonytė-Novikienė sako: Tai, kas įvyko, pranoko mūsų lūkesčius. O kaip matome iš reakcijų ir pasidalinimų socialinėje erdvėje – tai pranoko ir lankytojų lūkesčius – jie jau laukia kitų metų, nors mes dar nesame to paskelbę. Bet, matyt, nebus kitos išeities, kaip kad…
Kauno LEZ: pirmoji teritorija užpildyta, tęsiama antrojo etapo plėtra
Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) veikia jau beveik du dešimtmečius. Šiuo metu subnuomoti 226 hektarai žemės, kuriuose sėkmingai veikia daugiau nei šimtas dvidešimt įvairių Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, o pirmasis šios teritorijos plėtros etapas pilnai baigtas ir užpildytas – čia veikia apie 100 įmonių, sukūrusių 5 tūkst. darbo vietų ir investavusių 850 mln. eurų. Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis pasakoja, kad, jau baigus vystyti LEZ 1 teritoriją, po kelerių metų bus pilnai įrengtas infrastruktūros tinklas visoje Kauno LEZ teritorijoje. Šiuo metu dėmesys telkiamas į infrastruktūros plėtrą LEZ 2 dalyje. Bendra Kauno LEZ pritrauktų investicijų suma jau perkopė 1,56 mlrd. eurų, iš jų daugiau nei 80 proc. arba apie 1,3…
Finansų ministras R. Šadžius su EIB prezidente N. Calviño aptarė Lietuvai svarbius EIB investicijų klausimus
Liuksemburge su oficialiu vizitu viešintis finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Europos investicijų banko (EIB) prezidente Nadia Calviño ir aptarė galimybes dar labiau didinti EIB vaidmenį prisidedant prie ES strateginių prioritetų – stiprinant Europos saugumą ir gynybinius pajėgumus, prisidedant prie Ukrainos ekonomikos atsparumo ir skatinant perėjimą prie žaliosios ekonomikos. „Europa šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, kurie kyla dėl didėjančio geopolitinio susiskaidymo ir jo įtakos ES saugumui ir ekonomikai. EIB vaidmuo ieškant sprendimų yra itin svarbus. Turime siekti plėsti EIB investicijų politiką saugumo ir gynybos srityje. Tai turime daryti protingai, išsaugant banko finansinį tvarumą. Su EIB Prezidente aptarėme galimybes prisidėti prie Lietuvos gynybos ir saugumo infrastruktūros plėtros, įskaitant karinių miestelių…
Skelbiamas pastatų Antakalnyje aukcionas
Puiki galimybė investuoti į miesto širdyje esančią ramią, žalumos apsuptyje išsidėsčiusią teritoriją Antakalnyje, šalia miesto centro. Galima plėtra pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą. Parduodami VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro valdomi 7 pastatai su 1,2 ha žemės sklypu, esantys Vasaros g. 3, Vilniuje. Aukciono būdu siūlomas 2,6 tūkst. kv. m. ploto turtas. Pastatai, šiuo metu naudojami gydymo tikslais, reikalauja rekonstrukcijos. Detali informacija, aukciono dokumentai ir registracija: https://www.eaukcionai.lt/evs/pages/auction.do?id=301136&number=282149 Paskubėkite dalyvauti aukcione ir įsigyti šį unikalų turtą! Pranešimą paskelbė: Janina Utkuvienė, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2025 m. „Storent“ vizija: daugiau įrangos, daugiau nuomos centrų, daugiau inovacijų
„Storent“ 24 mln. EUR investicijos į įrangą jau pasiekė rinką ir ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį padidino bendrąsias pajamas 12 proc. Įmonė paskelbė apie savo planus tęsti plėtrą, atskleisdama naujas galimybes investuotojams 2025 metais. Ketvirtąjį metų ketvirtį grupės bendrosios pajamos stabiliai augo dviženkliu skaičiumi ir pasiekė 12,7 mln. EUR. 2024 m. EBITDA padidėjo 7 proc. ir pasiekė 3,9 mln. EUR, o bendrosios pajamos sudarė beveik 47 mln. EUR – tai 7 proc. daugiau nei ankstesniais metais. EBITDA siekė 13 mln. EUR, o EBT – 788 tūkst. EUR. Įmonės veiklos pelningumas didelis, tikimasi, kad investicijos toliau stiprins pagrindinę veiklą, kuri yra labai svarbi ilgalaikiam augimui išlaikyti. 2024 m. „Storent“ žengė drąsų žingsnį ir investavo beveik 24 mln. EUR į turimos įrangos plėtrą ir atnaujinimą – dabar 32 proc.…
Pradėta platinti nauja gynybos obligacijų emisija
Šiandien pradėta platinti nauja gynybos obligacijų emisija. Surinktos lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms. Prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo, įsigyjant gynybos obligacijų, gali žmonės, verslas ir kitos organizacijos. Emisija platinama vasario 3–17 d., išperkama – 2026 m. vasario 18 d.Už šią naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų. Už lėšas, surinktas iš gynybos obligacijų, Krašto apsaugos ministerija svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų. Tai gali apimti įvairaus pobūdžio sistemas kaip, pavyzdžiui, nešiojamas rankinis antidronas, dronų aptikimo sistemos, mobilios dronų aptikimo sistemos ir kt. Kiekvienas, norintis įsigyti gynybos obligacijų, tą gali padaryti…
