Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, pristatė daugiau nei 15 viešosios, komercinės, gyvenamosios bei rajonų konversijos projektų. Investicijoms atviras miestas „MIPIM“ parodos metu paskelbtame „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius įvertintas 1-ąja vieta už geriausią tiesioginių užsienio investicijų strategiją, 4-ąja vieta pagal ekonominį potencialą, 2-ąja – pagal žmogiškąjį kapitalą ir gyvenimo kokybę bei 4-ąja pagal verslo aplinkos patrauklumą. Bendrame vidutinio dydžio Europos ateities miestų…
Finansų ministras R. Šadžius tęsia finansinę diplomatiją: „Gynybos investicijų klausimu delsti negalime“
Kovo 14 dieną finansų ministras Rimantas Šadžius Helsinkyje susitikęs su Šiaurės investicijų banko (angl. Nordic Investment Bank, toliau – ŠIB) prezidentu André Küüsvek aptarė galimybę ŠIB prisidėti prie su gynyba susijusių investicijų finansavimo Lietuvoje. „Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje turime peržiūrėti visas gynybos investicijų finansavimo galimybes, todėl finansinė diplomatija su kaimyninių šalių vadovais, europinių ir Šiaurės Europos finansų institucijomis yra vienas prioritetų siekiant įgyvendinti Lietuvos gynybos investicinius projektus. Šiaurės investicijų bankas yra labai svarbus mūsų regiono finansinis partneris, kuris ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie gynybos investicijų“, – pabrėžė R. Šadžius. Ministras akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia užduotis yra įgyvendinti numatytus projektus, kurie yra būtini šalies apginamumui užtikrinti. Pirmiausia tai – Vokietijos Bundesvero…
Premjeras susitiko su verslininkėmis moterimis
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas penktadienį Vyriausybėje susitiko su Tarptautinio verslių moterų tinklo atstovėmis, su kuriomis kalbėjosi verslo bendruomenei aktualiais klausimais – mokestinės aplinkos, biurokratinės naštos mažinimo, ekonominės diplomatijos ir kitomis aktualiomis temomis. „Verslių, kūrybingų ir ekonominę vertę kurti norinčių žmonių mūsų šalyje netrūksta, tačiau kartais svarbu ne tik netrukdyti ir sudaryti sąlygas, bet ir padrąsinti, paskatinti nepabijoti imtis iniciatyvos. Kuo daugiau moterų tiek viešajame sektoriuje, tiek versle matysime, tuo sėkmingesni kaip valstybė ir visuomenė būsime“, – sako premjeras G. Paluckas. Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad efektyvi, verslo iniciatyvumo nevaržanti, perteklinių biurokratinių kliūčių nesudaranti valstybė yra šios Vyriausybės vizija ir tikslas, link kurio jau einama praktiniais žingsniais. Tarp tokių – įsteigta Perteklinių…
Platus investicijų spektras augina „Evernord Bond Fund“: fondo dydis perkopė 10 mln. eurų
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirto fondo „Evernord Bond Fund“ dydis perkopė 10 mln. Eur, ir šiuo metu toliau judama link užsibrėžto 50 mln. Eur fondo dydžio. Į obligacijas investuojantis fondas startavo praėjusių metų liepos mėnesį. Šiuo metu fondo portfelyje – 30 skirtingų įmonių obligacijų. Fondas šiuo metu yra investavęs į 14 skirtingų pramonės sektorių įmonių obligacijas, portfelyje esančių obligacijų emitentai – iš 12 skirtingų šalių. Vasario pabaigoje „Evernord Bond Fund“ investicijose pagal sektorius didžiausios dalys teko gamybai (15%), finansinėms paslaugoms (13%), kitoms paslaugoms (10%). Pagal šalis, fondas daugiausia investavo Vokietijoje (22%), Latvijoje (14%), Ispanijoje ir Prancūzijoje (po 11%). Lietuvoje buvo investuota 8% nuo fondo dabartinės vertės. „Evernord…
Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki
Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas. Žada neskubėti skolintis Tai, kad 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, dažniau nurodė didžiausias pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Kad 2025 metai bus tokie patys įsitikinę 56 metų ir vyresni didmiesčių gyventojai, o prastesnių nei praėjusieji tikisi mažiausias pajamas gaunantys rajonų centrų gyventojai. 6 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų šiais metais planuoja skolintis didesniems pirkiniams:…
„Lidl“ tęsia plėtrą Kaune: duris atvers šešioliktoji parduotuvė mieste
Prekybos tinklas „Lidl“ ruošiasi dar vienos parduotuvės atidarymui Kaune. Kovo 13 dieną nauja parduotuvė buvo atidaryta Žaliakalnio mikrorajone, o jau kovo 20 dieną prekybos tinklas įsikurs ir Vilijampolėje – naujoji parduotuvė duris atvers adresu Brastos g. 3. Nestandartiniais architektūriniais sprendimais išsiskirsianti parduotuvė įsikurs buvusio kailių apdirbimo fabriko „Vilkas“ siuvimo cecho pastate. Tai bus šešioliktoji „Lidl“ parduotuvė Kaune. „Pavasarį pradėjome su aktyvia plėtra Kaune – dvi savaitės ir dvi naujos parduotuvės laikinojoje sostinėje. Viena parduotuvė duris atvėrė legendiniame Žaliakalnio mikrorajone, o dabar pirkėjus pakviesime ir į naują parduotuvę Vilijampolėje. Čia mūsų klientų kasdien lauks ne tik asortimentas, kuriame susijungia legendinė žema kaina ir aukšta kokybė, bet tradiciškai atidarymo rytą surengsime ir šventę…
Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena ryškiausių teigiamų tendencijų – spartus naujų būsto paskolų augimas visose trijose Baltijos šalyse. 2025 m. sausį naujų būsto paskolų apimtys regione buvo 32 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvoje šis augimas siekė 30 proc., Latvijoje – 5,9 proc., o Estijoje – net 32 proc. Tokį spartų atsigavimą lėmė mažėjančios palūkanų normos, kurios paskatino gyventojus skolintis…
Išeiti į pensiją sulaukus 30-ies: miražas ar reali galimybė?
Esame įpratę, kad žodis „pensija“ – artėjančios senatvės sinonimas. Tačiau yra žmonių, siekiančių pasitraukti iš darbo rinkos perkopus vos trečią dešimtį. Ar ankstyva finansinė nepriklausomybė yra utopija, ar, vis dėlto, tinkamai suplanavę investicijas galime nebedirbti visą likusį gyvenimą, pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius. Finansų valdymo strategija FIRE (angl. Financial Independence, Retire Early) pagrįsta itin agresyviu taupymu, protingu investavimu ir išlaidų optimizavimu. FIRE judėjimas populiarus tarp tų, kurie nori pasiekti finansinę nepriklausomybę kuo anksčiau. „Iš pirmo žvilgsnio principas gana paprastas – daugelis remiasi 4 proc. taisykle. Ji teigia, kad teoriškai galime gyventi iš investicinio portfelio, jei kasmet pasiimame ne daugiau nei 4 proc. jo vertės. Tai reiškia, kad jei…
Atgal į biurą ar toliau darbuotis nuotoliu – kaip rasti auksinį balansą?
Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo“ personalo departamento direktorė Pandemijos metams liekant užmarštyje, europiečiai pamažu grąžinami dirbti į biurus. Agentūros „Eurofound“ duomenimis, 2024 m. sugrįžusių į biurą europiečių dalis ūgtelėjo nuo 36 proc. iki 41 proc. Tad kyla klausimas − ar ši tendencija reiškia, kad ateityje visi darbuotojai pilnai grįš dirbti į biurus? Pagrindiniai motyvai, organizacijas skatinantys pritraukti darbuotojus atgal į biurus, yra ne nauji ir ne kartą jau išsakyti garsiai. Visų pirma, tai darbdavio noras skatinti darbo efektyvumą, suteikti saugią ir darbui pritaikyta aplinką, stiprinti organizacijos kultūrą. Visgi praktika taikyti hibridinį darbo modelį niekur nedingo, ypač tai matyti Šiaurės ir Vakarų Europoje. Kaip rodo pasaulinės duomenų platformos „Statista“ kaupiami duomenys, bent…
Savivaldybės reikalauja plėsti finansinių paslaugų tinklą gyventojams
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nariai kovo 13 d. vykusiame narių susirinkime priėmė protokolinę rezoliuciją, kuria ragina Lietuvos Banko valdybą, Vyriausybę bei Finansų ministeriją iki 2026 metų užtikrinti geresnį finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams. Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos iniciatyva priimtoje rezoliucijoje atsakingas institucijas raginama užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje visą parą veiktų bent vienas bankomatas, išduodantis grynuosius pinigus. Taip pat pažymima, kad kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos seniūnijos, turinčios daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų, centre turėtų būti bent vienas grynuosius pinigus išduodantis ir priimantis bankomatas. Rezoliucijoje taip pat numatoma, kad savivaldybės centre turėtų būti bent dvi dienas per savaitę tiesiogiai veikiantis fiziniams asmenims paslaugas teikiantis banko padalinys. Tokia rezoliucija susirinkime priimta bendru narių…
