Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ sulaukė 4 mln. eurų Europos Komisijos (EK) paramos viešojo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Panaudojant lėšas 50-yje lokacijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bus įrengtos naujos itin greitos elektromobilių įkrovimo stotelės. Infrastruktūros plėtra suplanuota siekiant Europos Sąjungos tikslo užtikrinti, kad pagrindiniuose valstybių keliuose, kas 60 kilometrų, būtų įrengtos itin greito įkrovimo stotelės. „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad nors dabar viešojo įkrovimo tinklas sparčiai plečiamas, EK skiriama parama procesus gerinant vairuotojų patirtį dar labiau paspartins. „16 naujų lokacijų vien Lietuvoje, kuriose atsiras po dvi itin greito įkrovimo, 320 kW galios, stotelės elektromobilių vairuotojų patirtį ženkliai pagerins. Stotelės bus įrengtos prie strategiškai svarbių, pagrindinių…

Gintarė Kuncaitytė, Inovacijų agentūros investicijų vertinimo vadovė Kalbant apie Lietuvos ekonomines perspektyvas ir inovacijų plėtrą dėmesys paprastai pirmiausiai krypsta į Vilnių ir kitus šalies didmiesčius. Visgi potencialo netrūksta ir Lietuvos regionuose. Galimybės jį išnaudoti priklauso nuo gebėjimo efektyviai pasitelkti vietos resursus, pritraukti investicijas bei talentus ir diegti inovacijas. Šioms pastangoms svarbus Europos Sąjungos (ES) fondų ir Lietuvos valstybės finansavimas, kuriuo regionų verslas naudojasi vis aktyviau. Tikslas – atotrūkio mažinimas Šiuo metu Sostinės regionas sukuria apie 40-45 proc. Lietuvos vidaus produkto. Tai rodo vis dar egzistuojančią ekonominę, o tuo pačiu ir socialinę, atskirtį tarp regionų ir pagrindinio šalies ekonominio centro. Norint ją sumažinti svarbu padėti regionams įveikti jiems kylančius iššūkius, kurių…

Artėjant gyventojų pajamų deklaracijų pateikimo terminui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad balandžio pradžioje tą jau yra atlikę milijonas gyventojų. Daliai gyventojų deklaruoti pajamas yra privaloma, tačiau net ir tiems, kurie neturi pareigos pateikti deklaracijų VMI, gali būti verta tai padaryti. Anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, patekti deklaracijas reikia norint pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis, kurios taikomos iki praėjusių metų pabaigos III pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauti pradėjusiems asmenims ar mokantiems gyvybės draudimo įmokas pagal iki šių metų pradžios pasirašytas sutartis.  Deklaracijų teikimo terminas, kaip ir kasmet, yra gegužės 2 d., tačiau gyventojai raginami jo nelaukti. Anksčiau užpildžius ir pateikus deklaraciją galima išvengti įvairių…

Premjeras Gintautas Paluckas ir ministrai antradienį susitiko su Investuotojų forumu. Susitikime Vyriausybėje išsakyti verslo atstovų lūkesčiai, apžvelgtos Lietuvos ekonomikos tendencijos bei diskutuota konkurencingumo, investicinio klimato, valstybės prioritetų finansavimo temomis. „Vyriausybė visuomet girdės ir vertins verslo argumentus ir siūlymus, nes mūsų interesas bendras – tai konkurencinga, auganti, atspari Lietuvos ekonomika. Visa tai, kas leidžia didinti valstybės biudžetą, mažinti nelygybę, tinkamai finansuoti gynybą, viešąsias paslaugas ir didinti žmonių pajamas. Tikėdami solidarumu ir bendradarbiavimu kaip esminiais principais, ir ateityje būsime atviri dalykiškai diskusijai, kokiais sprendimais viso to turime siekti“, – sakė premjeras G. Paluckas. Diskusijoje išskirti pastarojo meto pokyčiai globalioje ekonomikoje, galimas JAV muitų politikos poveikis Europai ir Lietuvai. Reaguodama į tai, praėjusią savaitę…

Prekybos tinklas „Maxima“ kovo mėnesį sulaukė 34 tiekėjų prašymų dėl poreikio didinti prekių tiekimo kainas. Įmonė ir toliau skelbs „Maximetrą“ – tiekėjų skaičių, kurie siekia didinti ar mažinti tiekimo kainas bei produktų kategorijas, kuriose siekiama pokyčių. Kovo mėnesį prekybos tinklas „Maxima“ daugiausiai prašymų persiderėti tiekimo kainas sulaukė dėl šviežios jautienos mėsos ir jos gaminių, žuvies gaminių kaip sūdyta ir marinuota silkė, taip pat dėl produkcijos, kurios gamybai naudojami kiaušiniai – tai įvairūs sausainiai, konditerija, majonezas. Ne maisto prekių tiekėjai nori kilstelti buitinės chemijos bei higienos prekių tiekimo kainas. „Nusprendėme reguliariai viešai pasidalinti informacija, kokių kategorijų tiekėjai siekia persiderėti sutartas tiekimo kainas dėl patiriamų objektyvių iššūkių. Po antplūdžio pirmaisiais mėnesiais, kai…

Visuomenės finansiniai įpročiai keičiasi kartu su ekonominėmis permainomis, tačiau kiekviena karta priima savitus sprendimus, kuriuos lemia gyvenimo patirtis, socialinė aplinka ir finansinio raštingumo lygis. Ekspertai pastebi, kad skirtingais laikotarpiais augusių kartų požiūris į finansus skiriasi iš esmės, o tai turi įtakos tiek jų investavimo strategijoms, tiek požiūriui į taupymą, riziką ir ilgalaikių finansinių tikslų siekimą. Vyresnės kartos atsargumą lėmė globaliniai pokyčiai  Vyresnės kartos atstovai, pavyzdžiui, X karta ar dalis Y kartos atstovų, užaugo ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu, kai daugelis pasaulio šalių patyrė svarbius struktūrinius pokyčius. Pasak banko „Citadele“ Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Sandros Gimžauskienės, būtent ši aplinka, pasižymėjusi nestabilumu ir globaliais finansiniais virpesiais, lėmė minėtų kartų atstovų atsargumą…

Komentaro autorius Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse Įmonių valdybos šiemet ypač daug dėmesio skiria geopolitiniams įvykiams. Per EY neseniai atliktą kokybinį tyrimą tai akcentavo viso EMEIA regiono (Europos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Afrikos) verslai. Tuo pačiu valdybų nariai sutinka, jog tvarumo strategija yra būdas prisitaikyti prie kintančių geopolitinių aplinkybių.  Kryptis nesikeičia, bet pokyčiams reikės daugiau laiko. Taip galima apibūdinti Europos Komisijos (EK) siūlymą suteikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį įmonėms tinkamai pasirengti tvarumo ataskaitų teikimui. Apskritai, „Omnibus“ projektas orientuotas į tvarumo atskaitomybės reikalavimų supaprastinimą, siekiant verslui palengvinti administracinę naštą ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą. Pokyčiai būtų ypač aktualūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios įprastai susiduria su didesniais…

Hibridinis darbo modelis vis labiau trina ribas tarp asmeninio ir darbo laiko – nuotoliu dirbantys darbuotojai neretai linkę prisėsti prie darbo užduočių po oficialių darbo valandų. Vis dėlto, tai ne visada laikoma viršvalandžiais, už kuriuos sutinka mokėti darbdavys. Nuo šių metų įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai apibrėžia, kad viršvalandinis darbas galimas tik susitarus raštu. Personalo ekspertė atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai gali atsirasti ir dėl netinkamo laiko planavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Viršvalandžiai ir jų apmokėjimas yra itin opus klausimas tiek darbuotojams, tiek organizacijoms. Iki šių metų nebuvo aišku, kaip susitarti dėl viršvalandinio darbo – raštu ar žodžiu. Siekiant panaikinti šią painiavą, Darbo kodekse įtvirtinta, kad viršvalandžiai galimi tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą“,…