Naujausiais „The Global Startup Ecosystem Index Report“ reitingo duomenimis, Vilnius iš praėjusiais metais fiksuotos 71 vietos pakilo dar keliomis padalomis aukštyn. Reitinge kasmet vertinamos 1400+ miestų ir 100 šalių startuolių ekosistemos, jis tampa sufleriu tinkamos vietos savo startuolio kūrimui ieškantiems talentams ir sprendimų priėmėjams. Pažymima, kad Vilniaus startuolių ekosistemos vertė per pastarąjį dešimtmetį padidėjo net 39 kartus. Vilnius – augantis inovacijų centras Reitingo duomenimis, Vilnius šįmet pakilo keliomis vietomis ir atsidūrė 69 reitingo pozicijoje. Pasak „Go Vilnius“ Užsienio investicijų ir talentų plėtros skyriaus vadovo Mangirdo Šapranausko, sostinė ir toliau stiprina savo, kaip dinamiško ir sparčiai augančio inovacijų centro, reputaciją. Vilnius auga visomis prasmėmis – gyventojų ir startuolių skaičiumi, pritrauktų investicijų…
Dirbtinis intelektas, geopolitika ir atviri duomenys: EuroGeographics asamblėjoje Rygoje – dėmesys patikimumui ir ateities tendencijoms
Gegužės 18–20 d. Rygoje vyko 25-oji tarptautinės ne pelno asociacijos „EuroGeographics“ generalinė asamblėja– vienas didžiausių erdvinių duomenų ekspertų susitikimų per visą organizacijos istoriją. Renginys subūrė lyderius iš 47 Europos nacionalinių kartografavimo, kadastro ir žemės registravimo institucijų, kuriediskutavo apie technologinius pokyčius, geopolitinius iššūkius ir dirbtinio intelekto taikymą erdvinių duomenų valdyme. Lietuvai renginyje atstovavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Saulius Mickus. Ateities iššūkiai – globalūs, atsakas – kolektyvinis Šių metų asamblėjos tema – „Iššūkių įveikimas siekiant užtikrintos ateities“ – apėmė ne tik įprastas žemėtvarkos sritis, bet ir tarptautinį saugumą, duomenų prieinamumo dilemą, klimato kaitą, energetinę infrastruktūrą bei technologines transformacijas. „EuroGeographics asamblėja – tai galimybė ne tik keistis patirtimi, bet ir kartu…
Verslai raginami atsinaujinti kasos aparatus: ekspertas pasakė, kodėl nereikėtų delsti
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojus pareigai teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), dalis smulkiųjų verslų vis dar delsia atsinaujinti kasos aparatus. Nors VMI žada tolerancijos laikotarpį, ekspertai ragina nelaukti paskutinės minutės. Plačiau komentuoja „Luminor“ banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas. „Matome, kad iki balandžio laukę verslai jau susidūrė su diegimo spūstimis. Paklausai šoktelėjus paskutinėmis savaitėmis, kai kurie tiekėjai jau dabar prognozuoja mėnesio trukmės įrengimo laikotarpius. Todėl svarbu ne tik įvykdyti įstatymo reikalavimus, bet ir pasirūpinti, kad verslo veikla nesutriktų“, – sako J. Daujotas. Atsakomybės netaikys iki metų pabaigos Verslai, nuo gegužės 1 d. turėję pradėti teikti duomenis į i.EKA posistemį, bet to laiku nepadarę dėl objektyvių priežasčių, iki metų…
Aštuntos emisijos metu gynybos obligacijų išplatinta už 14,2 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos aštuntos emisijos platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už beveik 14,2 mln. eurų, sudaryta 722 sandoriai. Tai – didžiausia iki šiol išplatinta gynybos obligacijų emisija. Pernai pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per aštuonias emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 37,3 mln. eurų. Aštuntoji gynybos obligacijų emisija platinta gegužės 5–19 d.Ši emisija bus išperkama 2026 m. gegužės 20 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų. Minėtu laikotarpiu„Swedbank“ sudarytos 474 sutartys įsigyti gynybos obligacijų už 7,53 mln. eurų, SEB – 248 sutartys už 6,65 mln. eurų. Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš…
Elektromobilis – daugiau nei įvaizdis: bendrovės persėda į ekologiškas transporto priemones
Inovacijų nesibaidančios ir iššūkių nebijančios bendrovės Lietuvoje yra geras pavyzdys, kaip, tinkamai ruošiantis, galima sėkmingai vidaus degimo variklį turinčius automobilius pakeisti elektriniais. Tokie pokyčiai ilgojoje perspektyvoje įmonėms leis sumažinti ne tik aplinkosauginį pėdsaką, bet ir autoparko eksploatacijos išlaidas. Vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse ir Švedijoje „Swedbank“ siekia aktyviai prisidėti prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo ir yra išsikėlęs ambicingus klimato tikslus. Pasitelkdamas žaliojo finansavimo instrumentus bankas padeda įmonėms diegti tvarius sprendimus versle, o gyventojams – kasdienybėje. Tuo pačiu bankas mažina ir savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai bei visuomenei. O viena iš priemonių tam pasiekti – autoparko atnaujinimas didinant elektromobilių skaičių. „Tam, kad Lietuvos ekonomika būtų konkurencinga ir atspari, turime maksimaliai išnaudoti…
Europos vartotojų organizacijos asamblėjoje – susirūpinimas dėl elektroninės prekybos
PRANEŠIMAS SPAUDAI Vilnius/Briuselis, 2025 m. gegužės 19 d. Šiandien Europos vartotojų organizacijos BEUC generalinėje asamblėjoje patvirtinta metinė atskaitomybė, aptarta artimiausių penkerių metų strategija. Lietuvos vartotojams atstovaujantis Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, dalyvavęs asamblėjoje, teigia, kad vartotojų organizacijoms tenka vis didesnė našta: kai kurios problemos, kurios dabar užgula vartotojų pečius dėl spartėjančios skaitmenizacijos, nebuvo net numanomos prieš du ar tris dešimtmečius, kai vartotojų teisių judėjimas Lietuvoje dar tik kūrėsi. Todėl pokalbiuose su kolegomis Briuselyje jis sako pajutęs, kaip svarbu dabar sutelkti vartotojų teisių gynėjų pastangas į elektroninę prekybą, ypač vykstančią per globalias internetines platformos. „Kai kurių šalių duomenys rodo, kad net iki 70 procentų vartotojų nuolat apsiperka internetinėse parduotuvėse, o daugelis…
„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti tvarkyti daugiau nei 220 km kelių: kur bus vykdomi darbai
Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą. „Rūpinamės ne tik pagrindinėmis magistralėmis, bet ir patogiu susisiekimu regionuose – tais keliais, kuriais kasdien važiuojama į darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Šiemet didelis dėmesys skiriamas ir žvyrkelių asfaltavimui – tam numatyta papildomi 20 mln. eurų. Suprantame, kad geras susisiekimas svarbus kiekvienai bendruomenei, todėl darbai vyks praktiškai visoje Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Via…
Motyvacija – kovos su finansiniais nusikaltimais variklis: pinigų plovimo prevencijos ekspertai aptaria šiandienos iššūkius
Šiandien Vilniuje daugiau kaip 500 profesionalų Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „Motyvacijos galia kovojant su pinigų plovimu“ („Unlocking the Power of Motivation in AML“) įvairiais pjūviais aptars kovą su pinigų plovimu ir sukčiavimu bei ateities iššūkius. „Sparčiai kintančiame pasaulyje nusprendėme atkreipti dėmesį į nematomą, bet itin svarbią jėgą kovoje su pinigų plovimu – motyvaciją. Kasdien viešojo ir privačiojo sektorių atstovai rodo atsidavimą, atsakomybę ir kryptingumą. Jie atskleidžia pinigų plovimo schemas, sankcijų vengimo modelius, valdo geopolitinę riziką vadovaudamiesi vertybėmis – skaidrumu, pasitikėjimu ir sąžiningumu, todėl svarbu ir toliau skatinti ekspertų dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio dialogą“, – konferencijos temos aktualumą pabrėžia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė…
Žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje per 10 metų dvigubėjo: prisidėjo stambieji ūkininkai
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Neseniai paskelbti Registrų centro duomenys apie žemės ūkio paskirties žemės kainas atskleidžia įdomių dėsningumų – nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Ne kiekvienas fondas gali parodyti panašią grąžą per tą patį laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų. Verta pastebėti, kad tai – kainų mediana, o vidurkiai – dar didesni. Registrų centro ir Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, dar 2023 m. ariamos žemės vidutinė kaina Kauno rajone siekė 7123 eurus, o Pasvalio rajone – net 8301 eurus, tačiau mediana – žemesnė, kadangi…
Lietuva – brangiausia Europoje šalis paprastam žmogui
Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlieka brangiausia šalimi Europos Sąjungoje paprastiems mirtingiesiems – čia lengviausia uždirbti atlyginimą tik tiems, kurie uždirba labai daug. Nori uždirbti tūkstantį – valstybei sumokėk pusę tiek Tūkstantis eurų „į rankas“ – nėra toks jau didelis atlyginimas. Tačiau tam, kad tiek gautumėt, valstybė pasiima dar 470 eurų mokesčių. Tiek daug nemoka nei viena šalis Europos Sąjungoje. Po mokesčių reformos nuo kitų metų valstybei teks mokėti „ženkliai” mažiau – 420 eurų ir Lietuva vis tiek išliks brangiausia ES šalimi. Arčiausiai Lietuvos šiuo atžvilgiu yra tik kaimynai – latviai ir…
