Helovinas Lietuvoje sparčiai įsitvirtina kaip spalvinga rudens tradicija, kurią kasmet mini vis daugiau žmonių. Kone geriausiai tai pastebi prekybininkai – šventiniai saldumynai ir įvairūs teminiai rinkiniai iš lentynų ima dingti dar gerokai iki Šiurpnakčio. Šiurpiausiais skanėstais besirūpinančio parduotuvių tinklo „Candy Pop“ Baltijos šalių mažmeninės prekybos vadovė Neringa Vytė sako – akivaizdu, jog Lietuvoje Helovino tradicija įgauna pagreitį. Kasmet artėjant šiai šventei Lietuvos pirkėjai ieško ne tik tradicinių skonių, bet ir drąsiai eksperimentuoja su naujovėmis, renkasi išskirtinius prekių ženklus bei riboto leidimo teminius gaminius ir jų rinkinius. „Pagrindinis skirtumas tarp kitų šalių ir Lietuvos yra tai, kad nemaža dalis žmonių pas mus Helovino vis dar nešvenčia. Tačiau šiurpiausios metų nakties gerbėjai tai…
„Via Lietuva“: sezoniniai pasikeitimai keliuose – mažėja greitis automagistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas
„Via Lietuva“ informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val. „Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą,…
Sukčiai taikosi ir į vaikus: kaip apsaugoti juos nuo finansinių pavojų interneto erdvėje
Finansiniai sukčiai taikosi ne tik į suaugusiuosius, bet ir į nepilnamečius – siekia išvilioti jų prisijungimo duomenis, pinigus ar prašo leisti pasinaudoti asmenine sąskaita. Policijos duomenimis, per 2025 m. 9 mėn. pradėti 27 tyrimai dėl nuo finansinių sukčių nukentėjusių nepilnamečių, tačiau, ekspertų vertinimu, realus atvejų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis. „Kadangi internete veikiančių finansinių sukčių aktyvumas bendrai auga, didėja tikimybė su jais susidurti visiems šalies gyventojams, įskaitant ir vaikus bei paauglius. Jaunuoliams nuo 14 m. amžiaus šiandien prieinamos iš esmės tos pačios skaitmeninės galimybės tvarkyti savo kasdienius finansus kaip ir pilnamečiams, todėl jie susiduria su analogiškomis rizikomis, tarp kurių – ir įvairūs sukčių bandymai išvilioti pinigus“, – sako Žygeda…
Europos Sąjungoje siūloma trumpinti vaistų teisinę apsaugą – ką tai reikš inovacijoms ir pacientams?
Lietuva siekia, kad gyvybės mokslų sektorius taptų vienu iš ekonomikos variklių ir iki 2030 m. generuotų 5 proc. šalies BVP. Tačiau sėkmė priklauso ne tik nuo mokslininkų ar biotechnologijų startuolių, bet ir nuo to, kokią reguliacinę aplinką jiems sukuria Europos Sąjunga (ES). Šiuo metu ES svarstoma farmacijos teisės reforma, kuri gali iš esmės pakeisti investicijų kryptį. „Ši tema sulaukė dėmesio po to, kai Europos Komisija (EK) pasiūlė sumažinti vaistiniams preparatams suteikiamą teisinį apsaugos laikotarpį, motyvuodama mažesnėmis vaistų kainomis ir dėl to padidėsiančiu vaistų prieinamumu pacientams. Nors ši iniciatyva iš pirmo žvilgsnio ir gali atrodyti kaip didinanti vaistų prieinamumą, tačiau nutylėta lieka kita šios iniciatyvos pusė, kuri yra susijusi su bendrijos…
Tvaraus pokyčio ženklai: Santaros klinikose auga pajamos ir mažėja eilės
2025 metais Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos išsikėlė tikslą subalansuoti biudžetą ir stiprinti įstaigos finansinį tvarumą. Nors metų rezultatas vis dar planuojamas deficitinis, ligoninė fiksuoja aiškią teigiamą dinamiką – auga paslaugų apimtys ir pajamos, trumpėja pacientų eilės, didėja veiklos efektyvumas. Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą. Per dvejus metus vidutinis slaugytojų atlyginimas augo 31,5 proc., gydytojų – 28,5 proc. Duomenimis grįsti sprendimai ir komandos motyvacija keičia rezultatą Siekdamos stabilizuoti situaciją ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą, Santaros klinikos ėmėsi kryptingų vadybinių pokyčių. Nuosekliai didinami atlyginimai, etapais diegiama motyvacinė sistema. Įgyvendintos valdysenos ir procesų efektyvinimo priemonės, o realiuoju laiku veiklą stebintys…
„Kreda“ grupės trečiojo ketvirčio rezultatai: augo paskolos žemės ūkiui, išliko indėlių populiarumas
Per 2025 m. tris ketvirčius kredito unijų grupės „Kreda“ pajamos sudarė 31,9 mln. eurų. Per 9 šių metų mėnesius grupės turtas pasiekė 670 mln. eurų, arba 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per tris šių metų ketvirčius „Kreda“ grupės kredito unijos uždirbo 3,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Paskolų portfelis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, augo 17 proc., indėlių – 28 proc. „Kreda“ grupės kapitalas trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 58,4 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Kreda“ grupė, vienijanti 15 kredito unijų, trečiąjį 2025 metų ketvirtį išlaikė augimą visuose pagrindiniuose finansavimo segmentuose. Grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 4,1 proc.…
„Luminor“ pristatė trečiojo 2025 m. ketvirčio veiklos rezultatus
„Luminor“ šiandien paskelbė 2025 metų trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus. Per šį laikotarpį bankas nuosekliai didino skolinimo apimtis privatiems klientams, verslui ir institucijoms, kartu užtikrindamas aukštą paskolų portfelio kokybę. Banko likvidumo ir kapitalo pozicijos išliko stiprios. Per ketvirtį „Luminor“ uždirbo 43,3 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 55 mln. eurų tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaip ir tikėtasi, mažesnės palūkanų normos sumažino bendrąsias veiklos pajamas, o bendrosios veiklos sąnaudos nežymiai padidėjo. Banko grynoji palūkanų marža sudarė 2,72 %, išlaidų ir pajamų santykis – 60,2 %, o metinė kapitalo grąža siekė 14,6 %, darant prielaidą, kad banko 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis sudarė 15 procentų. „Luminor“ išlaikė stiprias likvidumo ir kapitalo pakankamumo…
Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių Lietuvoje atsiduria pasaulinėje rinkoje?
Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų. Į kokias šalis iškeliauja lietuviški grūdai ir kaip vyksta grūdų prekyba, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. Kaip pasakoja „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis, vien per pastarąjį dešimtmetį šalies eksporto rinkos itin pasikeitė. Anot jo, šiuos pokyčius labiausiai nulėmė geopolitiniai įvykiai ir konkurencinė situacija. „Anksčiau mūsų pagrindinės eksporto rinkos buvo Iranas ir Saudo Arabija. Tačiau dėl politinės situacijos nebegalime eksportuoti grūdų į Iraną, o Saudo Arabijos rinką užplūdo kviečiai…
Skaylink grupę įsigijo Vodafone
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone. Pranešimas žiniasklaidai Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderėsSkaylink akcijų paketą Vodafone. Taip Vodafone strategiškai stiprina savo verslo paslaugų spektrą integruojant IT, Cloud, DevOps kompetencijas. Per penkerius metus, bendradarbiaujant su Waterland, Skaylink augo ir įsitvirtino Vokietijos ir Europos rinkose kaip viena pirmaujančių Cloud paslaugų tiekėjų. Sandoris su Vodafone žymi naują Skaylink plėtros etapą, kuomet bus susitelkta į Vodafone, kaip globalaus telekomunikacijų tiekėjo ir Skaylink, kaip valdomų IT, Cloud, DevOps sprendimų lyderio tarpusavio veiklos sinergiją verslui ir klientams. Šiandien Skaylink – vienas pirmaujančių valdomų…
Nuostolius dėl balionų patyrę Lietuvos oro uostai telkia partnerius teisinei kovai
Lietuvos oro uostai (LTOU) pradeda pasirengimą teisiniam procesui, kurio tikslas – apginti savo ir partnerių interesus. Kol kas dėl balionų iš Baltarusijos patirti nuostoliai nėra apibrėžti, tačiau akivaizdu, kad padaryta reikšminga tiesioginė ir netiesioginė žala valstybei, keleiviams, Lietuvos oro uostams, oro bendrovėms ir kitiems partneriams. „Svarbiausia – keleivių ir gyventojų saugumas. Privalome aiškiai parodyti, kad bet kokie priešiški, nusikalstami bandymai trikdyti mūsų oro erdvę nebus toleruojami. Siekiame griežčiausios atsakomybės visiems, prisidėjusiems prie Lietuvos oro erdvės ir keleivių saugumo sutrikdymo“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Oro uostai laikosi pozicijos, kad valstybei ir visam aviacijos sektoriui priešiška veikla turi būti įvertinta griežtai ir kontrabandą organizuojantiems nusikaltėliams pritaikyta atitinkama atsakomybė. „Saugumas yra…
