2025-aisiais Lietuvoje naujų įregistruotų elektromobilių skaičius augo ženkliai. Kartu su juo – ir viešojo elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia, kad per metus įrengtos 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė. Ekspertų teigimu, nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau – viso potencialo dar nepasiekiame. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki šių metų gruodžio pradžios Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius siekė apie 43 tūkst. Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais įregistruota rekordiškai daug naujų elektromobilių – beveik po 2 tūkst. Visgi, žvelgiant į valstybės išsikeltus elektromobilumo tikslus (230 tūkst. elektromobilių iki 2030 m.), augimo tempas vis dar per lėtas. „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis teigia, kad nors viešojo įkrovimo…
„Via Lietuva“ tapo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos nare
Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) plečia atsakingo ir darnaus verslo bendruomenę – prie asociacijos prisijungė AB „Via Lietuva“, tapusi 46-ąja tikrąja LAVA nare. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“, atsakinga už nacionalinės kelių infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, prie LAVA jungiasi kaip organizacija, kryptingai integruojanti atsakingos veiklos, tvarumo ir gerosios valdysenos principus į savo strategiją bei kasdienius sprendimus. „Kelių infrastruktūra yra ne tik fizinė jungtis tarp miestų ar regionų – tai sprendimų visuma, kuri formuoja žmonių kasdienybę, pasitikėjimą valstybe ir mūsų santykį su aplinka. „Via Lietuva“ jau šiandien kryptingai veikia kaip socialiai atsakinga organizacija – nuo gerosios valdysenos ir darbuotojų gerovės stiprinimo iki žaliųjų pirkimų ir tvarių infrastruktūros sprendimų. Narystė LAVA mums…
Nauja komunikacijos era: DI ir regos bei kalbos modeliai lietuvių kalboje
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia visuomenės narių santykius su technologijomis ir kasdieniu gyvenimu. Nuo kalbos atpažinimo iki regos ir kalbos modelių – naujos DI sistemos – suteikia galimybę ne tik automatizuoti procesus, bet ir praplėsti žmonių bendravimo su skaitmeninėmis sistemomis galimybes. Tačiau mažesnės populiacijos kalbų, tokių kaip lietuvių, kontekste kyla nemažai iššūkių: trūksta tam tikrų duomenų, kalboje gausu gramatinių ir semantinių niuansų, jai skiriamas ribotas dėmesys tarptautiniu mastu. VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros lektorius Tautvydas Kvietkauskas, atlikęs tyrimą apie regos ir kalbos modelių perspektyvas lietuvių kalboje naudojantis DI technologijomis, pabrėžia, kad jungumo principas tarp akademinės bendruomenės, verslo ir valstybės institucijų yra esminis, siekiant užtikrinti inovacijų sklaidą ir DI sprendimų efektyvumą…
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
Laikotarpiai, kai visuomenėje kyla daug klausimų, sprendimų ir lūkesčių dėl galimų išmokų, dažnai sulaukia ir padidėjusio sukčių dėmesio. Pensijų reformos kontekste apgavikai gali tapti aktyvesni ir bandyti pasinaudoti žmonių noru greitai gauti savo lėšas. Kaip atpažinti galimas grėsmes ir nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Bet kokie reikšmingi finansiniai pokyčiai visuomenėje sukuria palankią terpę sukčiams, kurie prisitaiko prie aktualijų ir kuria naujus apgaulės scenarijus. „Tam, kad susigaudytų pensijų reformoje ir išmokose paprastam žmogui natūraliai norisi kuo daugiau aiškumo, greičio, paprastumo. Tuo sukčiai ir naudojasi – jie siūlo tariamai lengvesnius sprendimus, tačiau jų tikslas vienas: išvilioti asmens ar prisijungimo duomenis ir pasisavinti lėšas“, – sako…
Kokie buvo 2025 metai?
Lietuvos advokatūra jau trečius metus iš eilės viešai ir atvirai išsako savo pastebėtas didžiausias mūsų valstybės teisines sėkmes ir nesėkmes. 2025-ųjų pabaigoje norime su Jumis vėl aptarti, kokie penki sėkmingi ir nesėkmingi įvykiai nuspalvino šių jau besibaigiančių metų Lietuvos valstybės, teisės ir teisingumo sistemą. Vienas pagrindinių Lietuvos advokatūros siekių – šviesti visuomenę ir skleisti informaciją teisiniais klausimais, padėti žmonėms geriau suprasti savo teises ir pareigas, prisidėti prie teisinių institucijų nepriklausomumo, stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisine sistema. I. Sėkmė – tarptautinė profesinė apsauga Europos Taryba priėmė Konvenciją dėl advokato profesijos apsaugos – tai solidus pagrindas teisinės valstybės principo užtikrinimui, visų pirma pagarbos kliento paslapties apsaugai reikalavimas, bent kiek būtų suvienodintos teisinės valstybės…
Keičiasi „Bitės“ pardavimų direktorius
Nuo sausio 1 dienos prie „Bitė Lietuva“ pardavimų ir klientų aptarnavimo komandos vairo stoja naujas vadovas. Juo taps ilgametis bendrovės darbuotojas Vaidas Butrimas. Dešimtmetį „Bitės“ pardavimams vadovavęs Giedrius Skliutas nuo sausio 1 d. pradeda eiti televizijos kanalus, radijo stotis, naujienų portalus ir internetinę televiziją „Go3“ valdančios žiniasklaidos grupės „All Media Group“ generalinio direktoriaus pareigas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naują vadovą ambicingai Pardavimų ir klientų aptarnavimo komandai radome bendrovės viduje. Vaidas per daug metų „Bitėje“ save išbandė įvairiose pareigose privačių bei verslo klientų segmentuose. Pastaruosius 3,5 metų Vaidas vadovavo „Bitės“ Klientų komunikacijos centro komandai, kurią sudaro beveik 300 pardavimo ir aptarnavimo” profesionalų. Tikiu, kad Vaido lyderystė ir drąsa imtis pokyčių padės nuosekliai…
Europe’s Rapidly Growing Truck Service Innovation Hub Unites 147 Heavy-Duty Repair Centers to Shape the Sector’s Digital Future
Over the past few years, a new model has been emerging within Europe’s heavy-duty vehicle repair and maintenance sector. Founded in Paris, Truck Service Innovation Hub has become one of the industry’s most influential innovation platforms, bringing together 147 heavy-duty truck service centers across six Western European countries: Germany, Belgium, the Netherlands, France, Italy, and Spain. The network’s combined annual turnover reaches approximately €481 million, with more than 3,350 employees working across its member service centers. This scale enables the organization to operate not only as a networking platform, but also as a tangible driver of structural change, capable of influencing the strategic direction of the sector across Europe. “Our…
Planuojami pokyčiai vartojimo kreditų rinkoje: kas keisis gyventojams?
Vartojimo paskolų rinkoje laukia pokyčiai – šiuo metu Seime įregistruotas vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) pakeitimo projektas. Nors Lietuvoje skolinimasis jau yra griežtai reguliuojamas, anot ekspertų, 2026-aisiais planuojamais pokyčiais siekiama įnešti dar daugiau aiškumo ir vienodų taisyklių. „Įstatymas šiuo metu dar yra svarstymo stadijoje, o jo priėmimas gyventojams reikštų tris dalykus – mažiau „pilkųjų zonų“, daugiau skaidrumo ir didesnę apsaugą. Be to, pokyčiais siekiama ir daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui“, – sako skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė. Išnyks „pilkosios zonos“ Anot ekspertės, iki šiol dalis paslaugų, pavyzdžiui, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir išperkamoji nuoma, vartotojų akyse neturėjo kredito „etiketės“ ir dažnai nepateko į vartojimo kredito įstatymo taikymo sritį.…
„Nordkalk AS“ valdybos pirmininku paskirtas G. Skvernys, valdybos nariu – M. Mikšys
Jungtinės Karalystės statybos medžiagų išteklių valdytojos „SigmaRoc“ antrinės įmonės „Nordkalk“ Estijos padalinio „Nordkalk AS“ valdybos pirmininku tapo Gediminas Skvernys. Į Estijoje įsikūrusios bendrovės valdybą taip pat paskirtas Martynas Mikšys, eisiantis ir įmonės vykdomojo operacijų direktoriaus pareigas. Jie bendrovės valdyboje pakeis Svetlaną Moks, taip pat ėjusią vykdomosios direktorės pareigas, ir Tonį Namm. „Nordkalk AS“ gamykla vykdo kalkakmenio gavybą ir kalkių gamybos veiklą Estijos šiaurės rytuose esančiame Rakke mieste ir netoli Talino įsikūrusiame Vasalemma mieste. Taip pat išgauna dolomitą karjere netoli Virtsu. Apie du trečdalius kompanijos produkcijos sunaudojama Estijos gamybos pramonėje ir žemės ūkyje, likusi dalis eksportuojama į Skandinaviją, Latviją ir Lietuvą. „Šie pokyčiai yra natūralus kompanijos siekis stiprinti Baltijos šalių regiono…
Indrė Kavaliauskaitė apie šventinį šurmulį: „Jei per tvarkinga, reiškia, niekas čia Kalėdų ir nešventė“
Jaukiausioms žiemos šventėms pasibeldus į duris, televizijos laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė sako, kad per metus daug kas gali keistis, tačiau vienas dalykas išlieka nekintamas – Kalėdos jai neatsiejamos nuo šeimos, artumo ir paprastų, bet prasmingų akimirkų. Paklausta, be ko neįsivaizduoja Kalėdų, Indrė nusprendė atsakymą patikrinti šeimoje – tiesiog paklausė savo vaikų. Jų atsakymas, pasak Indrės, buvo netikėtai brandus: „Dukra Marija sakė, kad baisiausia būtų gauti daug dovanų ir neturėti su kuo jomis džiaugtis. Tai labai gražiai parodo, kokioje aplinkoje jie auga – ir kartu primena, kaip augau aš pati.“ Šeima – pagrindinė Kalėdų ašis Indrės gyvenime. Ji juokauja, kad viena jos ilgametė tradicija skamba net šiek tiek banaliai,…
