Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) ir Vyriausybė pritarė 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln. eurų), todėl fondo galimybės papildomam sveikatos sistemos finansavimui išlieka ribotos.
„Šiuo finansiškai įtemptu valstybei laikotarpiu planuojamas 2026 m. PSDF biudžetas leis išlaikyti sveikatos paslaugų prieinamumą, užtikrinti medikų uždarbio augimą. Taip pat svarbu planuojamų finansų apimtyje tęsti pradėtus sveikatos sistemos pokyčius, kad gyventojai gautų reikiamas paslaugas laiku ir be papildomos finansinės naštos“, – pabrėžia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Po kelerių spartaus augimo metų 2026 metų biudžetas auga lėčiau. Kitąmet svarbiausia išlaikyti sveikatos sistemos stabilumą ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos pacientams. Biudžetas auga nuosaikiai, tačiau jis leidžia išsaugoti pagrindinius sveikatos paslaugų ir vaistų kompensavimo mastus bei įvykdyti įsipareigojimus medikams dėl darbo užmokesčio kilimo“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.
Daugiausia lėšų – sveikatos priežiūros paslaugoms ir medikų atlyginimams
Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė PSDF biudžeto dalis – apie 70 proc. visų išlaidų – skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. 2026 m. joms numatyta 3 mlrd. eurų, arba 8,4 proc. daugiau nei 2025 m. biudžete.
Didžiausia papildomų lėšų dalis – 148 mln. eurų – bus skirta sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti, kad visų gydymo įstaigose dirbančių darbuotojų pastovioji darbo užmokesčio dalis atitiktų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas. Tai leis nuo 2026 m. sausio 1 d. užtikrinti, kad, pavyzdžiui, gydytojų pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis bruto etatui siektų ne mažiau kaip 2 595 eurus, o slaugytojų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu – ne mažiau kaip 2 076 eurus.
Papildomai 15 mln. eurų numatyta bazinėms kainoms indeksuoti dėl infliacijos, 30 mln. eurų – skubios pagalbos paslaugų kompensavimui tęsti, 17 mln. eurų – šeimos gydytojų tyrimų ir skatinamųjų paslaugų plėtrai ir 11 mln. eurų – intensyviosios terapijos paslaugų klasteriui finansuoti.
Didesnis finansavimas vaistams ir medicinos priemonėms
Vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, ortopedijos techninėms priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai 2026 m. planuojama skirti 836,8 mln. eurų – 126 mln. eurų, arba 17,8 proc. daugiau nei šiemet. Tai viena sparčiausiai augančių PSDF biudžeto sričių. Didėjantis finansavimas leis tęsti pradėtą vaistų kompensavimo plėtrą ir užtikrinti, kad dar daugiau pacientų galėtų gauti efektyvų ir inovatyvų gydymą.
Didžioji dalis vaistams skirto 2026 m. biudžeto – papildomai 106,1 mln. eurų – bus skirta kompensuojamųjų vaistų išlaidų augimui, naujų vaistų įtraukimui į kompensavimo sistemą ir kompensavimo sąlygų plėtrai. 6,8 mln. eurų bus skirta centralizuotai apmokamiems vaistams, kuriuos ligonių kasa perka ir paskirsto gydymo įstaigoms visoje Lietuvoje. Didžiausią šios sumos dalį – 5,9 mln. eurų – sudarys naujo vaistinio preparato Tekliksimab, skirto dauginei mielomai gydyti, apmokėjimas, kuris bus pradėtas dar šių metų lapkritį. Dar 0,5 mln. eurų numatoma spinalinei raumenų atrofijai gydyti skirto vaisto Nusinersen apmokėjimui. Jį planuojama pradėti apmokėti šių metų pabaigoje.
Dar 5,8 mln. eurų planuojama skirti labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti naudojamiems naujiems vaistams, kurie reikšmingai gerina retomis ligomis sergančių pacientų gydymo galimybes. 4,2 mln. eurų bus skiriama ortopedijos techninėms priemonėms – tiek jau pradėtoms kompensuoti, tiek naujoms priemonėms įtraukti, o 3,2 mln. eurų – medicinos pagalbos priemonių kainų perskaičiavimo įtakai padengti bei naujoms priemonėms kompensuoti.
Sveikatos programoms – daugiau nei 235 mln. eurų
Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 2026 m. planuojama skirti 235,7 mln. eurų. Didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas prevencinėms programoms, leidžiančioms anksti diagnozuoti vėžį bei širdies ir kraujagyslių ligas.
PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir transplantacijos, dantų protezavimo, skubios konsultacinės pagalbos paslaugos, taip pat imunoprofilaktikos programa, vaistų nuo tuberkuliozės įsigijimas, koronaviruso infekcijos vakcinacija ir gydymas bei tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas.
Padės sutaupyti socialiai jautriausiems
Valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti PSDF biudžete numatyta 188,2 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis (140,9 mln. eurų) bus skirta gyvybei gelbėti skirtoms paslaugoms – greitajai medicinos pagalbai. t. y. net 21 mln. eurų (17 proc.) daugiau nei šiemet.
Kaip ir ankstesniais metais, valstybė toliau padengs kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms – 75 metų ir vyresniems pacientams, mažas pajamas gaunantiems pensinio amžiaus žmonėms bei asmenims su negalia. Tai leidžia užtikrinti, kad šie pacientai reikalingus vaistus ir priemones galėtų įsigyti be papildomų išlaidų.
Taip pat valstybės biudžeto lėšomis padengiamos priemokos ir tų pacientų, kurių išlaidos nuo metų pradžios mokant priemokas už pigiausius vaistus buvo didelės. Sukaupę nustatyto dydžio priemokų krepšelį, šie pacientai iki metų pabaigos už pigiausius vaistus vaistinėje priemokų mokėti neturės.
Valstybės biudžeto lėšomis užtikrinamas ir apmokėjimas kitoms valstybės funkcijoms, pavestoms finansuoti VLK – neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti ir būtinosios nedraustų asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Biudžetas subalansuotas
Nors biudžetas didėja mažiau nei pastaraisiais metais, jis išlieka subalansuotas ir atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Prognozuojama, kad 2026 m. PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti apie 880 mln. eurų, t. y. 20,4 proc. PSDF pajamų plano.
VLK pažymi, kad papildomas 824 mln. eurų poreikis kol kas lieka nepadengtas, tačiau jei didėjančio finansavimo PSDF biudžeto pajamos augtų sparčiau, atsirastų galimybių įgyvendinti Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrai svarbias naujoves ar šiuo metu teikiamų paslaugų plėtrą. Sparčiau didinant valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumą ar naikinant privalomojo sveikatos draudimo įmokų lengvatas, būtų galima kompensuoti daugiau vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų, todėl mažėtų gyventojų patiriamos asmeninės išlaidos sveikatai.
Kartu su PSDF biudžeto projektu teikiamas ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti, kad esant valstybės biudžeto finansinėms galimybėms, Seimui būtų suteikiama teisė tvirtinti didesnę nei šiuo metu numatytą minimalią valstybės biudžeto įmoką, mokamą į PSDF. Dabar reglamentuota, kad metinė ši įmoka sudaro 6,98 proc. užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir reiškia, kad 2026 m. metais turėtų sudaryti 773,9 euro. Tačiau esant finansinėms galimybėms, kitų metų valstybės biudžeto įmoka būtų didesnė ir sudarytų 780,7 euro.
2026 m. PSDF biudžeto projektą netrukus svarstys Seimas.
Pranešimą paskelbė: Vilma Kulytė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
