Vasario 26–27 dienomis Vilniuje vyks medinei architektūrai ir statybai skirtas forumas „Forum Wood Building Baltic“, kurio pagrindinis tikslas – sutelkti architektūros, inžinerijos specialistus, mokslininkus, verslo, gamybos, vystymo įmonių ir savivaldybių atstovus bendrai diskusijai. Forumas yra tarptautinio FORUM HOLZBAU tinklo narys, skirtas Baltijos šalių regionui. Šį tinklą, kaip platformą, žinių ir technologijų perdavimui įkūrė pirmaujantys Europos universitetai. Organizacija užsibrėžtų tikslų siekia rengdama konferencijas ir parodas visoje Europoje, remdama ir koordinuodama mokslinius tyrimus bei švietimą šiuolaikinės tvarios medinės architektūros ir statybos srityse. Tradicinė statybinė medžiaga šiandienos tvarumo siekų kontekste įgijo naują reikšmę – atsinaujinantis gamtos išteklius padeda spręsti klimato kaitos ir išteklių ribotumo iššūkius. Pastarųjų dešimtmečių technologinės inovacijos smarkiai išplėtė architektų galimybes…
Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins
Nekilnojamojo turto (NT) kainoms nuolat pamažu kylant, visuomenėje vis pasigirsta nuomonių, neva galimybės įsigyti nuosavą būstą kiekvienais metais vis prastėja. Tačiau, kaip rodo Lietuvos banko (LB) duomenys, situacija yra priešinga. O pagrindinė priežastis – NT brangimo kreivę gerokai lenkiantis pajamų augimas. „Vertinant būsto įperkamumą, vienas pagrindinių rodiklių paprastai būna kvadratinio metro kaina. Vis tik ji nėra svarbiausia, kadangi pirmiausiai būtina atsižvelgti į gyventojų pajamas. Kitaip tariant – kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad „už savus“ galėtų įsigyti būstą. Šis rodiklis Lietuvoje nuolat gerėja ir NT įsigijimui tenka skirti vis mažiau metinių pajamų“, – pabrėžia bendrovės “Realco” pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. Grėsminga riba – seniai nutolusi Europos Komisija yra nustačiusi riziką…
Tyrimas: 2026 m. plėstis planuoja tik kas ketvirtas verslas
Lietuvos verslas į 2026 m. žengia itin atsargiai – aktyvią plėtrą planuoja tik nedidelė dalis smulkių ir vidutinių (SVV) šalies įmonių, rodo naujausi „Norstat“ tyrimo duomenys. Kas lemia tokį atsargumą, komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas. 2026 m. savo veiklą plėsti planuoja tik 26 proc. Lietuvos įmonių. Palyginimui, Latvijoje apie plėtrą galvoja 33 proc. verslų, o Estijoje – 28 proc. Tuo metu neplanuojančių plėtros Lietuvoje yra 51 proc., Latvijoje – 48 proc., o Estijoje – net 56 proc. Dar 22 proc. Lietuvos įmonių dėl plėtros nėra tikros. Anot D. Tamašausko, Lietuvos verslas išsiskiria atsargesniu požiūriu į plėtrą bei didesniu neapibrėžtumo jausmu. Sprendimus dalyje įmonių stabdo ne vien išoriniai ekonominiai…
Ekspertai apie Kauno startuolius: akys krypsta į gynybą, tačiau reikia nepamesti medicinos, finansų, agro sektorių
Greita reakcija į geopolitinę situaciją, išlaikant veiklų tęstinumą ir augimą, rodo atėjusią Kauno startuolių ekosistemos brandą. Taip teigia į praėjusius metus pažvelgę inovacijų ekspertai. 2026-aisiais jie prognozuoja rezultatyvų tęstinumą, dar aktyvesnį žengimą į perspektyvius sektorius – medtech, agro, edukacijos, bei daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų – brandūs startuoliai atneša dar didesnę naudą regionui ir šaliai. „Peržvelgus „startuoliškus“ 2025 metus Kaune, labiausiai įsiminė tvyrojusi būsena – susitelkimas. Jį bendruomenė parodė geopolitinės grėsmės akivaizdoje, ieškodama inovatyvių sprendimų krašto apsaugai, kartu su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga, kitais vietos ir užsienio parteriais. O taip pat – susitelkimas kurti bendruomenę, jungiančią verslo ir mokslo sritis, linkusią bendrauti ir bendradarbiauti, o ne užsidaryti ir paslapčia…
„Autojutos“ direktorė Rasa Sinkevičienė: tikroji karjera – daryti tai, kas patinka
„Verslas – ne rungtynės, kur aišku: laimėjai arba pralaimėjai. Tu arba veiki gerai, keitiesi, adaptuojiesi prie rinkos, arba… ne. Nėra nugalėtojų ar pralaimėtojų – yra tie, kurie sugeba judėti pirmyn“, – įsitikinusi naujų ir naudotų automobilių prekyba bei jų servisu užsiimančios įmonės „Autojuta“ generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Rasa Sinkevičienė. Pokalbyje su 30 metų veikiančios įmonės vadove – apie suvokimą praplečiančias studijas, darbą, už kurį niekas nemoka, verslo ir psichologijos derinimą, sėkmės formulę ir pasididžiavimą lietuviškais verslais. Studijos – ne instrukcija gyvenimui, o mąstymo treniruotė Į VDU Rasa stojo neturėdama aiškių lūkesčių. „Mokykloje man viskas sekėsi, tad pasirinkimų buvo ne vienas. Tuo metu populiariausia buvo medicina, teisė ir…
2025 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe apžvalga: fiksuojami nežymūs pokyčiai
Valstybinė darbo inspekcija, siekdama atkreipti dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe problematiką, paskatinti darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros principus bei didinti visuomenės dėmesį darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijai, apžvelgia 2025 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe statistiką. 2025 m., neįskaičiuojant eismo įvykių, darbo metu įvyko 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkius sužalojimus patyrė 122 darbuotojai. Eismo įvykių darbe metu 2025 m. žuvo 3 darbuotojai, o 11 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Atitinkamai per 2024 m. buvo gauta 19 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 125 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2025 m., palyginti su 2024…
Stabilų augimą demonstruojantis „BIG Vilnius“ stiprina pramogų ir paslaugų sektorius
Vilniaus Fabijoniškių rajone įsikūręs prekybos centras „BIG Vilnius“ 2026-uosius pasitinka aktyviai – šių metų pirmoje pusėje duris atvers šešios naujos pramogų, paslaugų ir prekybos vietos, du nuomininkai veiklą pradėjo praėjusių metų pabaigoje. Bendras naujai išnuomotas plotas siekia 2,7 tūkst. kv. m – tai didžiausias skaičius pastaraisiais metais, rodantis prekybos centro ambiciją užtikrinti ne tik pakankamą prekybos vietų, paslaugų, bet ir pramogų įvairovę prekybos centro klientams. Daugiau erdvės pramogoms „BIG Vilnius“ 2025 m. fiksavo 8 proc. didesnius lankytojų srautus ir 18,55 proc. išaugusias nuomininkų apyvartas lyginant su 2024-iaisiais. Per metus prekybos centrą aplankė 3 mln. 645 tūkst. lankytojų. „Prekių ir paslaugų pasiūla nuolat stengiamės atliepti aktualius lankytojų poreikius ir viršyti jų lūkesčius,…
KURK PARK grįžta: Marijampolė antrą kartą suburs verslius kūrėjus iš visos Lietuvos
2026 m. vasario 7-8 d. Marijampolėje vyks antrasis verslių kūrėjų festivalis KURK PARK, subursiantis kūrėjus, menininkus, dizainerius, rankdarbių gamintojus, skaitmeninio ir vaizdo turinio kūrėjus bei pradedančiųjų prekės ženklų įkūrėjus iš visos Lietuvos. KURK PARK gimė iš poreikio garsiai kalbėti apie tuos, kurie kuria tyliai – nuo nulio, dažnai vieni ir be patirties ar net palaikymo, bet su realiais rezultatais. Tai renginys, kuriame kūryba ir verslumas susitinka ne teorijoje, o gyvose istorijose. Renginio programoje: dviejų dienų konferencija, Expo, tinklaveika, kūrėjų mugė, Mezgėjų ir nėrėjų fiesta. Papildomos erdvės: Pranešėjų salionas, Chill&Talk zonos, Rožinė moterų svetainė, kavos ir užkandžių oazė. Scenoje – žinomi vardai ir atviros istorijos Savo patirtimis festivalio konferencijoje dalinsis gerai…
Naudotas elektromobilis be iliuzijų: ekspertai pataria, kaip įvertinti ir į ką atsižvelgti prieš perkant
Kalbant apie augantį elektromobilių populiarumą Lietuvoje, jam iliustruoti pakanka vien 2025-ųjų statistikos: pirmaisiais mėnesiais į kelius išriedėjo santykinai nedaug naujų elektromobilių, o metų pabaigoje jų kas mėnesį registruota beveik po 2 tūkst. Vairuotojams drąsiau renkantis elektrines transporto priemones, vis dažniau kyla klausimų – kaip išsirinkti elektromobilį ir į ką atkreipti dėmesį jį perkant? Kartu su augančiu elektromobilių skaičiumi auga ir pasirinkimo galimybė – tiek automobilių salonuose, tiek antrinėje rinkoje. Nors pats elektromobilio įkrovimo principas ir galimybės daugeliui jau nebekelia klausimų, renkantis konkretų modelį svarbu įvertinti ne vieną techninį niuansą. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad pasirinktas elektromobilis ne tik patogiai tarnautų kasdienėse kelionėse, bet būtų ir patikimas ilgalaikėje perspektyvoje? Techniniai…
Duomenų privatumas viešose erdvėse: vartotojams siūlo personalizuoti jautrios informacijos apsaugą
Išmanusis telefonas šiandien yra kur kas daugiau nei ryšio priemonė. Jame saugome asmeninius pokalbius, banko prisijungimus, darbo dokumentus, nuotraukas ir net sveikatos duomenis. Paradoksalu, kad jautriausią savo skaitmeninę erdvę dažniausiai naudojame būtent ten, kur privatumo mažiausia – viešajame transporte, kavinėse, liftuose ar stovėdami eilėse. Tai neišvengiamai didina privatumo pažeidimų riziką, tačiau sprendimų ją sumažinti – gausu. „Telefoną suvokiame kaip asmeninę zoną, tačiau realybėje jis dažnai tampa viešu langu į mūsų gyvenimą. Užtenka vieno žvilgsnio per petį, kad privati informacija taptų matoma pašaliniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. E. Tamelytė prideda, jog vadinamasis „shoulder surfing“ – slaptažodžių, žinučių ar kitų jautrių duomenų stebėjimas per petį – tampa vis…









