Valstybė gali formuoti žmonių mitybos įpročius ne tik draudimais ar ribojimais, bet ir keisdama tai, ką jie mato kasdienėje aplinkoje. Jungtinė Karalystė pasirinko būtent tokį kelią – nuo šiemet ji ėmė sistemingai riboti nesveiko maisto reklamą, ir ypač – vaikams. Advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas Juras Žymančius komentuoja ir Lietuvos praktiką. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo sausio pradžios taip pat įsigaliojo atnaujintos nacionalinės mitybos rekomendacijos, nustatančios, kaip turėtų atrodyti subalansuota mityba artimiausią penkmetį – iki 2030 metų. Jos nepanaikino dar 2011 m. sukurtos vadinamosios „lėkštės“ schemos, kuri paprastai parodo, kokias maisto grupes ir kokiomis proporcijomis žmonės turėtų rinktis kasdien. Tačiau naujosios rekomendacijos, komentuoja J. Žymančius, iš esmės pakeitė šio modelio turinį…

Pastaraisiais metais sparčiai augę vadovų atlyginimai Baltijos šalyse pernai augo santūriau. Nors duomenys rodo, kad vadovų atlyginimų augimas 2025–aisiais buvo lėtesnis nei metais anksčiau, vidutinis augimas viršijo 5 proc. ribą, atskleidžia „Figure Baltic Advisory“ atliktas aukščiausio lygio vadovų atlygių tyrimas Baltijos šalyse. Remiantis tyrimu, Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių generalinių direktorių ir kitų aukščiausio lygio vadovų mėnesinis bazinis atlyginimas vidutiniškai augo 5,5 proc., kai metais anksčiau siekė 6,8 proc. Bendras metinis atlygis per praėjusius metus padidėjo 8,5 proc. Anot darbo rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros „Figure Baltic Advisory“ vyriausiojo konsultanto Povilo Blusiaus, atlygio pokyčius labiausiai nulėmė kelios priežastys. „Organizacijos pelno pokyčiai, individualūs veiklos rezultatai, atsakomybių ir darbo pobūdžio pasikeitimai – pagrindinės…

Taromatai pamažu peržengia vien tik užstato grąžinimo ribas – vis daugiau gyventojų juos naudoja ir kaip galimybę prisidėti prie visuomenei svarbių iniciatyvų. Prekybos tinklo „Iki“ duomenys rodo, kad 2025 metais pirkėjai, grąžindami tuščias gėrimų pakuotes prie parduotuvių įrengtuose taromatuose, labdarai skyrė daugiau nei 61 tūkst. eurų – tai didžiausia iki šiol per metus paaukota suma. Didžioji dalis paramos, kaip ir pernai, atiteko organizacijai „Blue/Yellow“, nuosekliai remiančiai Ukrainą. Taros surinkimo vietose prie „Iki“ parduotuvių gyventojų paaukota suma per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei 66 procentais, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Pasak jos, prekybos tinklas ne tik pats nuosekliai prisideda prie įvairių iniciatyvų, bet ir stengiasi, kad aukojimas pirkėjams būtų…

2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. Tyrimas „What Workers Want 2026“[1] parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje. Darbuotojų emocinė gerovė 2026 metais tampa nebe papildoma nauda, o esminiu darbdavio atsakomybės elementu. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien susiduria su dideliu emociniu krūviu. Bendrovės „Circle K“ užsakymu 2025 m. atliktas tyrimas[2] atskleidė, kad Lietuvoje…

Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklios jungties tarp švietimo sistemos ir mokslo bei inovacijų ekosistemos. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriama gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o švietimo sistema vis dar susiduria su struktūrinėmis spragomis – nuo lėto reagavimo į technologinius pokyčius iki to, kad ne visada parengiami inovacijomis grįstai ekonomikai reikalingi specialistai. Ekspertų vertinimu, būtent tai, kaip tarpusavyje veikia švietimas, mokslas ir inovacijų politika, lems, ar šalis pajėgs kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Švietimas nespėja paskui technologijas Politologė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad švietimas ir mokslas Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomi antraeilėmis sritimis, kurios didesnio…

Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ uždarant visam laikui Vilniuje, adresu Liepkalnio g. 112, veikusią dviejų X parduotuvę, paskutinę jos darbo savaitę skelbiamas gausus prekių išpardavimas. „Informuojame „Maximos“ pirkėjus, kad Liepkalnio gatvėje ilgus metus veikusi dviejų X tinklo parduotuvė klientų lauks iki sausio 31 d., o nuo vasario 1 d. visam laikui užvers duris. Paskutinę šios „Maximos“ darbo savaitę pirkėjus kviečiame apsilankyti bei įsigyti aktualių maisto ir pramonės prekių reikšmingai pigiau, pasinaudojant uždaromos parduotuvės išpardavimo nuolaidomis“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė. Įvardijo priežastis, kodėl parduotuvė užveria duris „Maximos“ atstovė dalijasi, kad prekybos tinklas užverti šios, beveik 18 metų Liepkalnio gatvėje veikusios, parduotuvės duris nusprendė įvertinęs tai,…

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) praneša, kad nuo vasario 13 d. organizacijos vadovo pareigas palieka Paulius Martinkus. Šiose pareigose jį laikinai pakeis dabartinė organizacijos valdybos nepriklausoma narė Elida Drapienė. „Noriu padėkoti Pauliui Martinkui už gebėjimą sutelkti skirtingas institucijas, partnerius ir savivaldybes bendram tikslui – efektyviau veikiančiai Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemai. Buvo padėti svarbūs pamatai organizacijos procesų efektyvinimui ir komandos augimui. Ypač vertiname tai, kad sudėtingu, krizių kupinu laikotarpiu pavyko greitai suburti visus sistemos dalyvius ir operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas. Primenama, kad P. Martinkus buvo paskirtas VAATC laikinuoju vadovu nuo 2025 vasario, nuolatiniu organizacijos vadovu jis tapo 2025 metų…