Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuva pasiekė istorinį lūžį – 2025 metų „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso duomenimis mūsų šalis surinko 65 balus ir pirmą kartą aplenkė tiek Jungtines Amerikos Valstijas (64 balai), tiek ir Europos Sąjungos vidurkį (62 balai). Dar svarbiau tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį savo balą pagerino. Dalis Europos šalių šiuo laikotarpiu stagnavo arba netgi smuko, o Lietuva judėjo priešinga kryptimi. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 100 balų, kur 0 reiškia itin korumpuotą, o 100 – visiškai skaidrią valstybę. Šiandien korupcijos rizika Lietuvoje yra mažesnė nei visose naujosiose Europos Sąjungos (ES) narėse, išskyrus Estiją. Tai reiškia, kad…
TELE2 komunikacijos partneriais Lietuvoje tapo „co:agency“
Didžiausias Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ konkurso būdu pasirinko naujus komunikacijos partnerius – integruotos komunikacijos agentūrą „co:agency“. Agentūra bus atsakinga už įmonės reputacijos stiprinimą, prisidės prie komunikacijos strategijos formavimo bei įgyvendinimo. „Tele2“ jau daug metų išlaiko rinkos lyderio poziciją pagal SIM kortelių skaičių ir siekia dar aiškiau komunikuoti ne tik apie technologines inovacijas, paslaugų plėtrą ar vertę klientams, bet ir apie platesnę savo misiją. Bendrovė pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria visuomenės emocinio atsparumo tyrimams ir emocinės sveikatos bei žmogiško ryšio svarbai skaitmeniniame amžiuje. „Turime didžiulį klientų pasitikėjimą. Taip yra dėl to, kad „Tele2“ atliepia poreikį gauti aukštos kokybės paslaugas už priimtiną kainą. Šiandien geras ryšys apima kur kas daugiau…
Banko „Bigbank“ 2025 m. pelnas – 38 mln. eurų
Sparčiai augantis bankas „Bigbank“ per pastaruosius 12 mėnesių pasiekė 37,9 mln. eurų grynojo pelno – 17 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iki metų pabaigos banko bendras turtas išaugo iki 3,3 mlrd. eurų, o nuosavas kapitalas pasiekė rekordines 299,4 mln. eurų aukštumas. Pasak „Bigbank“ generalinio direktoriaus Martino Läntso, 2025 m. bankui buvo stabilaus augimo ir puikių finansinių rezultatų metai: „Nepaisant neaiškios ekonominės padėties, mes toliau stiprinome savo, kaip ambicingo ir pelningo banko, pozicijas. Grupės pelnas padidėjo 17 proc. iki 37,9 mln. eurų, paskolų portfelis išaugo 22 proc. iki 2,7 mlrd. eurų, o indėliai padidėjo 20 proc. iki 2,9 mlrd. eurų. Augimą daugiausia lėmė būsto ir verslo paskolos.“ Pasak M. Läntso, vienas…
„Via Lietuva“ imasi daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų visoje šalyje atnaujinimo
Siekdama didinti vienų labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugumą, bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metais atnaujins daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų visoje šalyje. Tai – nuoseklaus pėsčiųjų perėjų pertvarkymo plano dalis, kurio tikslas – iki 2028 metų pabaigos valstybinės reikšmės keliuose įrengti arba atnaujinti 500 pėsčiųjų perėjų. „10 gyvybių pernai praradome būtent pėsčiųjų perėjose – vietose, kurios turėtų būti saugios. Net vienas papildomas šviestuvas gali išgelbėti gyvybę. Nuosekliai atnaujiname pėsčiųjų perėjas visoje šalyje, kad kiekvienas žmogus galėtų saugiai sugrįžti namo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. Perėjos atnaujinamos pagal Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo pirmumo eilę. Dar 2025 metais buvo pradėta ruoštis šių metų darbams: pasirašytos…
Kaip atpažinti kvietimus investuoti į nesaugias schemas ar produktus?
Penktadalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus yra gavę neautorizuotų investicinių pasiūlymų – kvietimų investuoti į finansinius produktus ar schemas, kurias pateikia valstybės institucijų neprižiūrimi ir nereguliuojami subjektai, rodo advokatų kontoros COBALT užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kaip patikrinti tokius pasiūlymus? COBALT partnerė, advokatė Akvilė Bosaitė atkreipia dėmesį, kad 12 proc. apklaustųjų nurodė sulaukę neautorizuotų pasiūlymų, o dar 9 proc. pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Pasak jos, tai rodo, kad žmonėms vis dar sudėtinga atskirti teisėtą investicinį pasiūlymą nuo pasiūlymų, kuriems netaikomi investuotojų apsaugos mechanizmai ir kurie dėl to laikomi padidintos rizikos investicijomis. „Tokiose situacijose gyventojai gali būti skatinami investuoti į piramide grįstas…
Vyriausybė pritarė, kad už gynybos obligacijas galėtų būti mokamos didesnės nei 2 proc. palūkanos
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti už gynybos obligacijas mokamų palūkanų normos lubų. Tai reiškia, kad įsigijusiems gynybos obligacijų galės būti mokamos ir didesnės nei 2 proc. palūkanos – tai leis pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymi, kad siekdama padidinti gynybos obligacijų patrauklumą ir prieinamumą, Finansų ministerija nuosekliai įgyvendina naujoves gynybos obligacijų platinime. „Dalis naujovių startavo nuo vasario – gynybos obligacijos dabar platinamos nenutrūkstamai, galima rinktis iš daugiau investavimo laikotarpių. O šiuo įstatymo projektu siūlome įgyvendinti dar vieną naujovę – atsisakyti 2 proc. palūkanų normos lubų. Šis pakeitimas leistų pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų, pavyzdžiui, 2 metų, 3 metų trukmės ir…
Seimo Ekonomikos komitetas: Lietuva stiprina dirbtinio intelekto plėtrą
2026 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ekonomikos komitetui vasario 18 d. posėdyje pristatytos Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strategines gairės, kurios turėtų užtikrintų konkurencingą DI plėtrą Lietuvoje 2026–2035 m. Skaitmeninis suverenitetas ir nacionaliniai interesai tampa neatsiejama dirbtinio intelekto plėtros dalimi. Lietuvai, kaip mažai, bet ambicingai valstybei, DI yra daugiau nei ekonomikos modernizavimo priemonė – tai lietuvių kalbos, kultūrinės tapatybės, demokratijos atsparumo ir nacionalinio saugumo klausimas. Todėl Lietuva tikslingai stiprina kritinius pajėgumus duomenų valdyme, kalbos technologijose, infrastruktūros kūrime bei kibernetinėje ir informacinėje saugoje. Šios kryptys turi užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir valstybės duomenys išliktų patikimi, saugūs ir nepriklausomi nuo globalių…
Prezidentas su Lietuvos banko vadovu aptarė sąlygų spartesniam ekonomikos augimui sudarymo priemones
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarė šalies ekonomikos padėtį ir perspektyvas. Pernai Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc., o šiemet šalies ūkiui prognozuojamas kiek daugiau nei 3 proc. augimas. Pasak Prezidento, palyginti su kitomis regiono ir Europos Sąjungos valstybėmis, tai nemažas tempas, tačiau Lietuva turi potencialo augti ir dar sparčiau. „Norint vienu metu ir stiprinti šalies gynybą, ir toliau aktyviai siekti socialinės politikos tikslų, būtinas spartesnis ekonomikos augimas. Būtent auganti ekonomika yra pagrindinis tvaraus ir gynybos, ir viešųjų paslaugų finansavimo šaltinis“, – pabrėžė Prezidentas. Artėjančioje Seimo pavasario sesijoje Prezidentas teiks įstatymų projektus, kurie reikšmingai prisidėtų prie geresnių sąlygų Lietuvos ekonomikai augti. Viena svarbiausių šalies vadovo…
„Lidl Lietuva“ stiprina įvairovę ir įtrauktį organizacijoje prisijungė prie Įvairovės Chartijos asociacijos
„Lidl Lietuva“ oficialiai tapo Lietuvos Įvairovės Chartijos asociacijos nare ir įsipareigojo nuosekliai stiprinti įvairovę bei įtrauktį organizacijoje. Prisijungimas prie šios organizacijos žymi kryptingą žingsnį kuriant atvirą, pagarbią ir lygias galimybes užtikrinančią darbo aplinką beveik 3 tūkst. įmonės darbuotojų visoje Lietuvoje. Įvairovės Chartija – tai nevyriausybinė iniciatyva, vienijanti verslo, viešojo sektoriaus ir nevyriausybines organizacijas, kurios siekia, kad įvairovė ir įtrauktis taptų ne deklaratyviomis vertybėmis, o kasdienės veiklos pagrindu. „Įvairovė ir įtrauktis mums – ne tik atskirų iniciatyvų rinkinys, o vertybėmis grįstos įmonės kultūros dalis. Tai sąmoningas, ilgalaikis požiūris, integruotas į lyderystę, žmonių valdymą ir kasdienes veiklas. Prisijungimas prie Lietuvos Įvairovės Chartijos yra natūralus žingsnis šiame kelyje, patvirtinantis mūsų įsipareigojimą stiprinti įtraukią…
Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu
Vyraujantys orai vairuotojams kelia papildomų iššūkių – lietų ir lijundrą keičia staigūs šalčiai, o po jų automobiliai per trumpą laiką pasidengia storu, sunkiai pašalinamu ledo sluoksniu. Toks apledėjimas ne tik sutrikdo kelionę, bet ir gali atnešti papildomais nuostolių. Po lijundros – storas ledo sluoksnis Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lietaus ir staigaus temperatūros kritimo susiformuojantis ledas skiriasi nuo įprastai šaltajam sezonui būdingo šerkšno. „Toks ledas dažniausiai yra lygus, storas ir praktiškai nepašalinamas nei skysčiais, nei mechaniniais įrankiais. Bandant jį gramdyti ar šalinti jėga, labai lengva subraižyti stiklą ir pažeisti kėbulo detales“, – teigia ekspertas. Ledo atitirpinimo būdai ir priemonės Lengvesnio apledėjimo atvejais…
