Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siekis pasirūpinti aplinka ir gyventojais, toks sprendimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Įtvirtinus šį reguliavimą, galimybės naudoti šalies naudingąsias iškasenas būtų smarkiai suvaržytos. Poveikis šalies ekonomikai galėtų būti matuojamas ne vienu šimtu milijonų eurų. Išteklių išgavimo vieta – geologinė duotybė Žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Jose glūdinčios naudingosios iškasenos – itin ribotas nacionalinis turtas. Jų telkiniai sudaro vos kelis procentus Lietuvos teritorijos ir aptinkami tik tam tikrose vietose. Todėl racionalus jų naudojimas yra viešasis interesas. Kitaip nei daugelyje kitų veiklos…
VERT suderinus naujus Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalo taisyklių pakeitimus, projektuojama terminalo veikla iki 2044 m.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien posėdyje suderino energetikos bendrovės „KN Energies“ Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje taisyklių pakeitimus. Šie pakeitimai nustato ilgalaikio pajėgumų paskirstymo ir ilgalaikių sutarčių sudarymo sąlygas iki 2044 metų. Pakeitimais taip pat įtvirtinama aukciono principu vykdoma pajėgumų paskirstymo tvarka. VERT suderintais taisyklių pakeitimais nustatyta ilgalaikių SGD išdujinimo pajėgumų skyrimo 2033–2044 m. laikotarpiui tvarka. Šiuo laikotarpiu numatyta paskirstyti 28 TWh pajėgumų, suskirstytų į 7 vienodo dydžio paketus po 4 TWh per kiekvienus SGD metus. Pasak VERT nario Karolio Januševičiaus, šie taisyklių pakeitimai – tai svarbus pokytis SGD terminalo pajėgumų skirstymo sistemoje. „Šiais pakeitimais naudojimosi SGD terminalu taisyklėse įtvirtinamas struktūruotas ilgalaikių pajėgumų paskirstymo mechanizmas su premijų…
Prezidentas teikia Seimui G. Šimkaus kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir Lietuvos banko įstatymu, pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti Gediminą Šimkų Lietuvos banko valdybos pirmininku penkerių metų kadencijai. „Pirmąją kadenciją vadovaudamas Lietuvos bankui, G. Šimkus ne tik sėkmingai pasitelkė savo patirtį centrinėje bankininkystėje, puikų ekonomikos procesų išmanymą, finansų sektoriaus žinias, bet ir pademonstravo savo valstybišką mąstymą, išsamiai ir suprantamai paaiškino visuomenei euro zonos ir nacionalinius Lietuvos banko sprendimus“, – sakė šalies vadovas. Dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2002 m. baigė ekonomikos magistro studijas Vilniaus universitete. Nuo 2002 iki 2010 m. G. Šimkus dirbo Lietuvos banke – iš pradžių Kredito įstaigų priežiūros departamento Bankų finansinės veiklos vertinimo skyriuje, vėliau Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriuje.…
Jūratė Andriuškė: „Niekur kitur savęs nerealizuočiau taip, kaip inžinerijoje“
Inžinerija atskleidžia begalinį žmogaus potencialą, juk čia viskas kuriama nuo balto popieriaus lapo. Apie tai kalba ir „Adax“ – Panevėžio įmonės, kuriančios inovatyvius ir išmaniąja įranga valdomus įvairaus dizaino konvekcinius elektrinius šildytuvus, praktiškus rankšluosčių ir batų džiovintuvus – Kokybės ir procesų tobulinimo departamento vadovė Jūratė Andriuškė. Ką tikra panevėžietė mano apie inžineriją, pasirinktą profesiją ir gyvenimą šiame mieste? Jūrate, kodėl nusprendėte dirbti inžinerijos srityje? Inžinerinį išsilavinimą įgijau kaip antrą specialybę, tai buvo mano pasirinkimas. Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į vadybą ir administravimą, teko dirbti ir labiau visuomenei „priimtiną“, kaip moteriai, administracinį darbą finansų ir apskaitos srityje, tačiau supratau, kad jis – ne man. Visada traukė konkretesnė sritis. Kita vertus, niekur…
Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis? Priklausomybė niekur nedingo Naftos kainoms pakilus daugiau nei trečdaliu, dujoms – 60 proc., poveikis pamažu persiduoda ir per tiekimo grandines į kitų prekių bei paslaugų kainas. Neabejojama,…
Matome, bet nereaguojame: ekspertė paaiškino, kodėl smurtas vis dar lieka nepastebėtas
Vis daugiau žmonių atpažįsta smurto artimoje aplinkoje požymius, tačiau ryžtas reaguoti į tokias situacijas vis dar išlieka ribotas. Pasak specializuotos pagalbos centro „Veda vidus“ vadovės, psichoterapeutės dr. Dalios Puidokienės, nors visuomenės jautrumas šiai problemai didėja, žmones vis dar stabdo abejonės, baimė suklysti ir nežinojimas, kaip tinkamai elgtis. „Visada sakome, kad smurtą pastebėję žmonės gali ir turėtų reaguoti – nesvarbu, ar tai pažįstami, ar visai nepažįstami žmonės. Tačiau realybėje dažnai atsiranda įvairių priežasčių, kurios sustabdo. Žmonės bijo suklysti, nežino, kur kreiptis, ar net nėra tikri, ar tai, ką matė ar girdėjo, iš tiesų buvo smurtas“, – sako dr. D. Puidokienė. Pasak jos, viena dažniausių priežasčių – smurto painiojimas su konfliktu. „Žmonės…
Lietuva stiprina skaitmeninį skydą: universitetai ir verslas kuria bendrą atsaką kibernetinėms grėsmėms
Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria Kauno technologijos universiteto (KTU) suburtas konsorciumas projekte „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“. Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. Projektas prisideda prie platesnio Lietuvos tikslo stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą, didinti technologinį savarankiškumą ir kurti sprendimus, kurie būtų aktualūs ne tik šiandienos, bet ir ateities skaitmeninėms grėsmėms. Šios misijos…
Krautuvei „Ispaniškas maistas“ įteiktas ispanų autentiškumo sertifikatas
2026-03-13, Vilnius Jau šešioliktus metus Vilniuje veikianti krautuvė „Ispaniškas maistas“ tapo pirmąja parduotuve Lietuvoje, gavusia „Colmados from Spain“ sertifikatą, pranešė Ispanijos karalystės ambasada Vilniuje. Žodis „colmado“ ispanų kalba reiškia tipinę vietos maisto krautuvėlę, todėl šis sertifikatas ne tik patvirtina aukštą siūlomų produktų kokybę, bet ir jų autentiškumą. „Man nepaprastai džiugu įteikti šį sertifikatą parduotuvei, apsilankymas kurioje yra tarsi gastronominė kelionė per skirtingus Ispanijos regionus, skonius ir tradicijas. Tikiuosi, kad šis pelnytas įvertinimas Jus paskatins ir toliau vykdyti nepaprastai svarbią misiją – tiesti tiltą tarp abiejų šalių ir kultūrų“, – sertifikato įteikimo ceremonijos metu akcentavo Ispanijos karalystės ambasadorius Fernando Fernández-Aguayo. Sertifikavimo kriterijai ir procesas Sertifikatą „Colmados from Spain“ užsienyje veikiančioms ispaniškų…
„Elektrum Lietuva“: vasarį elektros kainos Baltijos šalyse išliko aukštos
Vasarį vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse išliko panaši kaip sausį. Lietuvoje ji augo 2 proc. ir siekė 155,43 Eur/MWh, Latvijoje didėjo 1 proc. iki 155,39 Eur/MWh, o Estijoje praktiškai nesikeitė ir siekė 154,60 Eur/MWh. 15 minučių intervalu fiksuojamos kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo 11,05 Eur iki 614,46 Eur/MWh. „Vasarį elektros kainos Baltijos šalyse išliko aukštos dėl didelio elektros vartojimo, kurį lėmė šalti orai. Tuo pat metu Šiaurės šalyse augusios kainos mažino elektros importą į regioną, o sumenkusi vėjo elektrinių gamyba negalėjo kompensuoti dar tik pamažu atsigaunančios saulės elektrinių generacijos“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė. Vasarį elektros importas į Baltijos šalis toliau mažėjo ir buvo 12 proc.…
Robotų vejapjovių bumas: ką gamintojai siūlo šį sezoną?
Robotai vis sparčiau perima kasdienius namų ruošos darbus – nuo grindų siurbimo iki vejos priežiūros. Dar prieš keletą metų robotai vejapjovės atrodė kaip technologinė naujovė, tačiau šiandien jie vis dažniau tampa įprasta kiemo dalimi. Augantis jų populiarumas susijęs su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis ir mažėjančia šių įrenginių kaina, dėl ko robotai vejapjovės tampa prieinami vis daugiau namų ūkių. Sodo technikos pardavėjai pastebi, kad robotų vejapjovių paklausa Lietuvoje kasmet auga, o pirkėjai vis dažniau šiuos įrenginius vertina kaip ilgalaikę investiciją į patogesnę vejos priežiūrą. Vis dėlto kartu su didėjančia pasiūla atsiranda ir naujas iššūkis – kaip išsirinkti patikimą robotą vejapjovę, kuris tikrai palengvintų kasdienę vejos priežiūrą. Vejos priežiūros technologijų lyderės „Husqvarna“ produktų…
