Finansai

5 verslo idėjos Lietuvos aplikacijų kūrėjams

Rinkoje yra skaičiuojama, kad per metus  į savo išmaniuosius įrenginius vartotojai parsisiunčia po kelis milijardus programėlių. Nors „Apple“ ir „Google Play“ parduotuvėse šiandien rekordus muša kuriamų programėlių gausa, vis dėlto ne visos jos sulaukia masinio panaudojimo ir populiarumo.

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Technologinių praktikų vadovas Vytautas Paulauskas su kolegomis dirbančiais Čikagoje, Londone ir Toronte, atrinko penkias įdomiausias programėles ir idėjas, kurių Lietuvoje dar nėra, tačiau vartotojams mūsų šalyje jos būtų ne mažiau naudingos.

Darnų judumą skatinanti programėlė.

Lietuvoje per kelerius metus sparčiai daugėjo susisiekimą mieste lengvinančių programėlių – nuo patogaus paspirtukų ar dviračio, iki transporto priemonių ar pavežėjimo paslaugų pasirinkimo. Nors pavienių programėlių netrūksta ir  judėti mūsų šalies didžiuosiuose miestuose darosi paprasčiau, vis dėlto labiau subalansuotą judėjimą mieste skatinančios bei vienijančios programėlės vis dar neturime. Tuo tarpu pasaulyje sparčiai populiarėja ir jau 10 mln.  atsisiuntimų skaičiuoja nemokama CityMapper programėlė, padedanti ne tik geriau susiorientuoti nepažįstamame mieste, bet ir pasiūlančia daug efektyviau judėti ir greitai susigaudyti renkantis sau patogiausią transporto priemonę.

Komandinį sportą skatinanti programėlė.

Greičiausiai ne vienam sportą mėgstančiam entuziastui teko susidurti su problema, kai norisi draugiškai pažaisti krepšinį, futbolą, tinklinį ar rankinį, tačiau nesiseka surinkti pilnos komandos sudėties arba staiga motyvacija bendraminčiams kažkur išgaruoja ir kaip tyčia trūksta vos vieno ar dviejų žaidėjų. Aplikacijų kūrėjai šią problemą originaliai išsprendė – sukūrė programėlę Grab a Game, padedančią susijungti su nepažįstamais žmonėmis, kurie kartu norėtų pasportuoti ir šauniai praleisti laiką. Nors Lietuvoje netrūksta komandinio sporto iniciatyvų, tačiau dažnai metų sutartis pasirašančios organizacijos efektyviai neišnaudoja sporto salių, būtent dėl minėtos problemos. Galbūt šis originalus sprendimas ir jos minimalus apmokestinimas padėtų ne tik mėgautis komandiniu sportu Lietuvoje, bet ir paskatintų produktyvesnį sporto erdvių naudojimą ir, žinoma, sveikesnį gyvenimo būdą.

Programėlė maisto gurmanams.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje, deja, laikinai užsidarė ar net bankrutavo ne vienas restoranas. Tačiau dėl šios priežasties mokytis gaminti skanų maistą puolė tikrai ne visi. Maisto užsakymų į namus sparčiai daugėjo, pandemija paskatino vartotojus remti verslus ir padėti jiems išgyventi.  Daugelis restoranų pradėjo siūlyti savo meniu įvairiose maisto užsakymo paslaugą siūlančiose platformose. Nors maisto įvairovės iniciatyvų nemažai, tačiau kasdienis paslaugos užsakymas kartais ir vargina, ir erzina. Tad užsienio kūrėjai sugalvojo sukurti programėlę Meal Pal, kurioje galima visam mėnesiui susikomplektuoti dienos pietus. Ir, žinoma, iš labai daug skirtingų tiekėjų. Tai ypač patogu, nes nereikia kasdien pateikinėti užsakymų, prisitaikyti prie vartotojų srauto ir, be abejonės, tai padeda subalansuoti savo viso mėnesio pietų meniu. Lietuvoje tokia programėlė, neabejoju, kad ne tik sulauktų dėmesio, bet ir padėtų restoranams išlaikyti lankytojų dėmesį bei lojalumą karantinui pasibaigus.  

Išmanioji mokesčių skaičiuoklė.

Mokėjimų pasidalijimas su draugais keliaujant, perkant dovaną ar mokant bendrus mokesčius, daugeliui tampa galvos skausmu, dažnai ir net nesutarimų priežastimi. Daugėja programėlių, kurios padeda pasidalinti išlaidas, tačiau lietuviškos programėlės, kuri padėtų sumaniai valdyti mokesčius, taupyti ir planuoti, mūsų šalyje dar nėra arba tik pavienės iniciatyvos. Suprantama, kadangi sukurti ir funkcionalią, ir naudotojams patogią pinigų valdymo platformą nėra taip paprasta. „Devbridge“ programuotojų komandai yra tekę  kurti internetinės bankininkystės mobiliąją programėlę Kanados Imperatorinio banko (CIBC) dukterinei įmonei, įsikūrusiai Barbadose. Šis projektas buvo mūsų bendras darbas su CIBC First Carribean banku, ir galime tik pasidžiaugti, kad programėlė buvo įvertinta kaip geriausia nauja bankininkystė aplikacija Karibuose. Tiek šį apdovanojimą, tiek gerus naudotojų atsiliepimus „Apple“ ir „Google Play“ parduotuvėse lėmė patogi vartotojo sąsaja, galimybė greitai patikrinti sąskaitų likutį bei išmanus komunalinių paslaugų sąskaitų apmokėjimas.Tačiau sukurti patogų finansų planuotoją ne bankiniam sektoriui išlieka sudėtinga. Kolegos užsienyje savo finansus planuoja ir  patogiai naudojasi Venmo ar Splitwise programėlėmis. Vis dėlto, asmeninių finansų sritis Lietuvoje labai užleista, nekalbant apie paprastas programėles kasdienių išlaidų sekimui, kurių lietuvių kalba ypač trūksta. Galbūt galima sukurti programėlę, kurioje būtų patoguįsivesti savo pajamas, nusistatyti taupymo tikslus, taip pat, dirbant, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą, programėlė galėtų preliminariai paskaičiuoti mokesčių grafiką ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Išmaniosios akys – Google Glass.

Turbūt kai kas dar pamena, kaip 2012 metais Google išleido savo „wearable“ akinius, kurie turėjo pakeisti pasaulį, ir buvo prognozuojama, kad prasidėjo visai nauja era dėvimų išmaniųjų įrenginių, išmanumas netrukus turėjo persikelti į išorės drabužius, avalynę ir kt. Tačiau Google Glass plačiajam naudojimui taip ir neišpopuliarėjo, tiek dėl asmens privatumo sumetimų, tiek ir dėl didelės kainos. Nors buvo žadėta, kad 1000 eurų kainuojanti inovacija bus prieiname visiems vartotojams ir ilgainiui kainuos kiek daugiau, nei 200 eurų, tačiau taip neįvyko.

Keblumų kėlė ne tik aukšta kaina. Pavyzdžiui, kai kurie barai San Franciske atsisakydavo aptarnauti Google Glass dėvinčius, dažniausiai technologijų bendrovių darbuotojus, motyvuodami tuo, kad šiais akiniais galima daryti vaizdo įrašus, tam negavus sutikimo iš kitų kavinės lankytojų. Tačiau Google Glass vis dar gyvuoja! Paskutinis šių išmaniųjų akinių atnaujinimas buvo padarytas 2019 m., jie dabar vadinasi „Google Glass Enterprise Edition 2“, pritaikymo sfera – pramonės įmonės. Internete galima rasti pavyzdžių, kaip šie akiniai pritaikomi automobilių surinkimo linijose, logistikoje, sveikatos apsaugos sferoje. Norisi tikėti, kad ir Lietuva, kurioje įsikūrusios tiek kelios didžiausios maisto pramonės įmonės Europoje, tiek užsienio įmonių gamybos skyrių gausa, galbūt išdrįs pritaikyti Google Glass sprendimus savo veikloje.

Komentaro autorius yra JAV programavimo paslaugų įmonės Devbridge“ Technologinių praktikų vadovas Vytautas Paulauskas. Devbridge“ centrinė būstinė yra Čikagoje. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 500 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

Pranešimą paskelbė: Dalia Petuškienė, Devbridge

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)