Lietuvos ekonomikai toliau demonstruojant gerus rezultatus, darbo užmokesčiai šalyje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių, rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Rezultatai atskleidžia įvairias atlygio pokyčių bei darbo rinkos tendencijas ir prognozuoja lėtesnį atlygių augimo tempą ateinantiems 12 mėnesių, rašoma „Figure Baltic Advisory“ pranešime žiniasklaidai.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius dvylika mėnesių darbuotojų, kurių pareigos ir atsakomybės nekito, vidutinis mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 7,1 proc., kai prieš metus šis rodiklis siekė 8,9 proc. Vidutinis bendras metinis atlygis augo 9,5 proc., o metais anksčiau – 11,5 proc., rodo „Figure Baltic Advisory“ atliktas atlygio tyrimas.
„Šalies ekonomika, nepaisant silpnėjančios pramonės ir pasaulinės prekybos įtampos, rodo tvirtus rezultatus – solidus BVP augimas, pastovus nedarbo lygis ir vartojimas. Tuo tarpu, darbo rinkos ateities perspektyvos nėra tokios teigiamos – itin prasti gimstamumo rodikliai neleidžia tikėtis reikšmingo darbo jėgos augimo. Vis dėlto, net ir iššūkių akivaizdoje, darbo užmokesčiai ir toliau solidžiai augo“, – teigia darbo rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas Povilas Blusius.
2025 m. vasarą bendrovės „Figure Baltic Advisory“ atliktas tyrimas apima duomenis iš daugiau nei 1500 organizacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrime analizuota informacija apie daugiau nei 320 tūkst. darbuotojus, dirbančius mažmeninės prekybos, pramonės, finansų, informacinių technologijų ir kituose sektoriuose.
Skirtumai tarp verslo sektorių
Bazinio darbo užmokesčio augimo tempai daugelyje sektorių buvo gana panašūs – siekė apie 6–7 proc. Tačiau transporto sektorius išsiskyrė itin sparčiu augimu: čia mėnesinis bazinis atlyginimas pakilo net 15 proc.
Metinio atlygio pokyčiuose matoma dar didesnė įvairovė. Prekybos ir IT sektoriuose atlyginimai augo apie 8 proc., o finansų, paslaugų, gamybos bei transporto sektoriuose fiksuotas dviženklis augimas.
„Palyginti spartus atlyginimų augimas transporto sektoriuje daugiausia susijęs su vairuotojų–kurjerių bei specialiųjų transporto priemonių (traktorių, kranų, buldozerių ir kt.) vairuotojų atlygio kilimu – abiem atvejais bazinio atlyginimo augimas viršijo 20 proc.“, – komentuoja ekspertas.
Reikšmingas atlyginimų didėjimas stebimas ir kitose pozicijose: pardavimų agentų, jaunesniųjų programuotojų, klientų aptarnavimo specialistų bei rinkodaros asistentų darbo užmokestis augo beveik penktadaliu.
Daugiau nei 110 tūkst. darbuotojų apimančio tyrimo duomenimis, vidutinis darbuotojų amžius siekia apie 40 metų. Jaunesni specialistai dažniau dirba pramogų ir IT sektoriuose, o vyresnio amžiaus darbuotojai labiau koncentruojasi statybų bei infrastruktūros srityse. Vidutinis tirtų darbuotojų stažas dabartinėje įmonėje sudaro 7,8 metų, tačiau dauguma jų yra išdirbę 2–4 metus. Tai rodo nuolatinę darbuotojų kaitą ir paaiškina, kodėl organizacijos vis daugiau dėmesio skiria efektyviam naujų darbuotojų įvedimui. Toks kontekstas taip pat atskleidžia iššūkius, susijusius su žinių bei ekspertizės išlaikymu organizacijoje.
Augimo sparta regionuose ir darbuotojų grupėse
Analizuojant regioninę darbo užmokesčio pokyčių dinamiką, darbo rinkos tyrimų analitikai pažymi, jog procentine išraiška didžiausias atlygio pokytis ir vėl fiksuotas Kaune. Ši tendencija pastebima jau keletą pastarųjų metų.
„Jei anksčiau būdavo metų, kuomet pirmuoju smuiku grodavo Vilnius, šiuo rodikliu į priekį išsiveržė Kaunas. Tiesa, pagal atlyginimų pokyčių tempą Vilnių lenkia ne tik Kaunas, bet ir daugelis kitų Lietuvos regionų. Žinoma, nereikia pamiršti, kad daugelyje regionų vidutinis darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei sostinėje, tačiau pati tendencija, kad augimo sparta kitur yra greitesnė jau yra gera naujiena“, – tvirtina P. Blusius.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad per pastaruosius metus vidutinis mėnesinis bazinis darbo užmokestis Vilniuje padidėjo 6,9 proc., Kaune – 7,8 proc., o likusioje Lietuvoje – 7,3 proc. Vidutinis bendras metinis darbo užmokestis per dvylika mėnesių Kaune paaugo net 11,3 proc., kituose šalies regionuose – 10,1 proc., o Vilniuje – 8,6 proc.
Pateikiama statistika parodo ir tai, kad atlyginimai sparčiausiai augo jaunesniesiems specialistams, o apraiškų, kuomet naujokai pasamdomi su didesniu atlyginimu nei gauna kolegos šiemet dar mažiau. Pastebima ir tai, kad moterų atlyginimai per pastaruosius metus augo sparčiau nei vyrų – atitinkamai 7,4 ir 6,9 procento. Ekspertai pabrėžia, kad artėjant skaidrumo direktyvai darbdaviai turi atidžiau valdyti samdos procesus, įsivertinti atlygio skirtumus tarp darbuotojų, bei peržiūrėti atlygio politiką.
Atlyginimų augimas nebus toks spartus
Remiantis atliktu tyrimu, darbo rinkos analitikai teigia, kad atlyginimai per ateinančius dvylika mėnesių augs nuosaikiau.
Žvelgiant į ateinančius metus, prognozės yra nuosaikesnės, bet optimistinės. Net 98 proc. organizacijų planuoja didinti atlyginimus. Dabartiniai įmonių planai indikuoja, kad vidutinis mėnesinis bazinis darbo užmokestis augs apie 5,5 proc., o bendras metinis 5,8 proc. Vis dėlto, galima tikėtis, jog realus pokytis bus didesnis. Pavyzdžiui, 2024 m. prognozuotas vidutinis 7,1 proc. augimas, tačiau realus pokytis siekė 8,9 proc., šių metų faktinis pokytis taip pat buvo didesnis, nei prognozuota pernai (6,4 proc.).
Taip pat pastebimas ir darbuotojų samdos apimčių mažėjimas. „Jei prieš dvejus metus 61 proc. organizacijų didino darbuotojų skaičių, pernai tokių jau buvo 53 proc. Šiemet jų skaičius – dar mažesnis: vos kas antra įmonė (49 proc.) didino darbuotojų skaičių, kai mažinančių personalo apimtis per pastaruosius trejus metus išaugo 9 proc. punktais – iki 39 proc.“, – sako „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas P. Blusius.
Pranešimą paskelbė: Monika Spruntulytė, UAB „Bosanova”
