Kai kalbama apie ekonomikos skatinimą, dalis žmonių kaip pagrindinius viso to variklius įvardija technologijas, pramonę ar užsienio investicijas, o kultūra šiame sąraše dažnai lieka kažkur paraštėse – svarbi, bet ne esminė. Visgi jaunoji karta garsiai primena, kad toks požiūris klaidingas – kultūra gali būti ne tik graži dekoracija, bet ir reali jėga, auginanti ekonomiką.
Tai patvirtina ISM Ekonomikos bakalauro programos absolventės, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Šarūnės Abromaitės istorija. Jos bakalauro tyrimas, kurio vadovas ISM dėstytojas, tyrėjas dr. Marius Kušlys, sulaukė neeilinio įvertinimo – buvo išpublikuotas tarptautiniame akademiniame žurnale. Toks pripažinimas bakalauro darbui – retenybė, dažniausiai tokio lygio publikacijas pasiekia magistro ar doktorantūros tyrimai.
„Kai sulaukiau žinios apie publikaciją, be galo apsidžiaugiau, ypatingai žinant tai, kiek darbo ir pastangų tai pareikalavo. Supratau, kad mūsų darbas gali prisidėti prie platesnio požiūrio į kultūrą. Per dažnai kultūra vis dar suvokiama kaip našta valstybės biudžetui, tačiau dabar turime skaičius, kurie kalba patys už save, ir tai leidžia kultūros vertę pagrįsti faktais. Tai ne tik minkštosios galios įrankis, valstybės stiprybės pamatas, bet ir sritis, galinti generuoti apčiuopiamą ekonominę vertę bei reikšmingai stiprinti šalies konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Džiaugiuosi galėjusi prisidėti prie šio teiginio mokslinio pagrindimo, kuris kalba tiek politikos formuotojams, tiek platesniam pasauliui“, – pasakoja ji.
Š. Abromaitės tyrimas rėmėsi išsamia analize – nagrinėjo 29 EBPO šalių duomenis, aprėpiančius net 24 metų laikotarpį. Jo rezultatai kalba patys už save: vieno procento kultūros sektoriaus augimas siejasi su daugiau nei 0,7 proc. išaugusiais tarptautinių turistų srautais.
„Šis tyrimas rodo, kad kultūra nėra tik estetinė ar emocinė vertybė – ji yra labai konkreti investicijų kryptis. Skaičiai įrodo, kad kultūros sektoriaus stiprinimas pritraukia keliautojus ir tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo. Bet dar svarbiau, kad kultūra kuria šalies reputaciją, formuoja identitetą, stiprina bendruomenių įsitraukimą, didina inovacijų potencialą. Tai ne trumpalaikė nauda, o ilgalaikis konkurencinis pranašumas, kuris leidžia Lietuvai būti patraukliai ne tik turistams, bet ir talentams, investuotojams, tarptautiniams partneriams. Todėl būtina matyti kultūrą kaip vieną iš strateginių ramsčių, kuris kartu su kitais sektoriais užtikrina tvarų ir subalansuotą valstybės augimą“, – sako M. Kušlys.
Čia Š. Abromaitė pasidžiaugia, kad šis tyrimas jau sulaukė ir didesnio susidomėjimo – į ją kreipėsi ne viena organizacija, tarp jų ir Lietuvos turizmo politiką įgyvendinanti turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“, patikinusi, kad įžvalgos gali tapti svariu argumentu diskusijose.
„Didžiausias mūsų darbo įvertinimas man buvo tai, kad tyrimu susidomėjo ne tik akademinė bendruomenė, bet ir realius sprendimus priimančios organizacijos.
Kai išgirdau, kad „Go Vilnius“ sudomino mūsų įžvalgos, supratau, kad kultūros ir ekonomikos sąsajos gali tapti ne tik teorija, bet ir praktika. Tai rodo, kad mokslas gali tiesiogiai prisidėti prie miestų ir šalių konkurencingumo stiprinimo. Su šiuo darbu būtent toks ir buvo mano tikslas: padėti formuoti faktais grįstą valstybės politiką, parodant reikšmingą kultūros ir kūrybinių industrijų svarbą“, – tikina Šarūnė.
Dėmesys kultūrai – nuo mažens
Nors šiandien Šarūnė gali džiaugtis jaunosios tyrėjos titulu ir tarptautiniu pripažinimu, pasirodo, jos susidomėjimas kultūra prasidėjo dar mokykloje. Ji sako anksti supratusi, kad du pasauliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai skirtingi, iš tiesų gali puikiai vienas kitą papildyti.
„Man sekėsi matematika, bet tuo pačiu metu negalėjau įsivaizduoti gyvenimo be meno – lankiau tapybą, šokau, savanoriavau kultūriniuose projektuose, nuolat buvau šalia teatro. Iš šių patirčių gana anksti gimė įsitikinimas, kad ekonomika ir kultūra nėra atskiros sritys. Loginis mąstymas suteikia struktūros, o kūryba leidžia plėsti ribas, kvestionuoti nusistovėjusias normas ir ieškoti naujų kelių“, – sako ji.
Pašnekovė priduria, kad ši mintis natūraliai ją lydėjo ir studijų metu, o galiausiai, palaikant profesoriams, virto ir tyrimu, kultūros reikšmę pagrindusiu skaičiais. Tiesa, čia Šarūnė šypteli, jos – atradimai apie kultūros poveikį ekonomikai vien studijomis nesibaigė.
„Iškart po ISM studijų išvykau į Niujorką, kur pradėjau stažuotę meno pardavimų srityje didžiausiose JAV meno mugėse Frieze, o laisvalaikiu savanoriavau Lietuvos generaliniame konsulate, padėdama tuometinei Lietuvos kultūros atašė JAV ir ekonomikos diplomatui. Gyvendama Niujorke pamačiau dar platesnę kultūros vertę: ne tik verslams ar asmenims, bet ir valstybės užsienio politikai – kaip stiprų įrankį diplomatijoje. Kultūra gali būti galingesnė už ginklus. Menas pasiekia žmones labiau nei politikų kalbos. Supratau, koks tai svarbus įrankis norint šviesti visuomenę, papasakoti apie vyraujančias aktualijas ir reikšmingus įvykius „kitame“ pasaulyje, kuris amerikiečiams atrodo labai toli. Tai ypač ryškiai pajutau Ukrainos karo kontekste, kai per kiną, fotografiją, performansą ar kitas meno formas Lietuvos balsas pasiekdavo net tuos amerikiečius, kurie politinėms žinutėms likdavo kurti.
Džiaugiuosi, kad papildomai prisijungusi prie ekonomikos ir kultūros diplomatijos projektų Lietuvos konsulate Niujorke, galėjau susidaryti pilną kultūros įtakos skirtingoms sritims vaizdą bei suprasti privataus ir viešojo sektorių dinamikas. Ši patirtis mane stipriai formavo ir iki šiol primena, kad kultūrą turime vertinti kaip vieną esminių ir pamatinių valstybės atsparumo, ekonominio konkurencingumo ir bendrą visuomenės gerbūvį kuriančių sričių“, – dalijasi Šarūnė.
Pranešimą paskelbė: Laura Garunkštytė Vaišnorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
