Komentuoja „Figure Baltic Advisory“ konsultantė Aušrinė Ambrolaitytė
Atlygio paketas – svarbus kiekvienam darbingo amžiaus asmeniui. Deja, vis dar nemaža dalis dirbančiųjų atlygio visumą sieja tik su baziniu mėnesiniu atlyginimu ir finansiniais priedais. Tačiau greta jų egzistuoja ir kitos, ne ką mažiau svarbios – papildomos naudos. Ar šios naudos skiriasi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?
Nors neretai vadinamos tik „minkštąja“ dalimi, šios naudos vis dažniau tampa vienu pagrindinių darbdavio patrauklumo ir darbuotojų išlaikymo veiksniu. Bazinį atlyginimą moka visi, tačiau būtent papildomos naudos yra ta priemonė, kuri leidžia atskleisti organizacijos savitumą, požiūrį į darbuotojus ir netgi tampa konkurenciniu pranašumu.
Papildomos naudos: kiek joms skiriama?
Skaičiuojama, kad papildomos naudos Baltijos šalyse sudaro vidutiniškai 3,8–5 proc. viso biudžeto, skiriamo žmogiškiesiems ištekliams. Remiantis rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ rugpjūtį atlikto atlygių tyrimo duomenimis, Baltijos šalyse tai sudaro apie 1,3–1,6 tūkst. eurų vienam darbuotojui per metus.
Labiausiai išsiskiria Latvija, kurioje papildomoms naudoms skiriama daugiausiai – vidutiniškai 1610 Eur per metus vienam darbuotojui: darbininkams – 1055 Eur, specialistams – 1747 Eur, o vadovams – 2027 Eur. Lietuvoje ši suma siekia 1465 Eur: nuo 1151 Eur darbininkų kategorijoje iki 1808 Eur vadovams. Estijoje papildomoms naudoms skiriama mažiausiai – 1328 Eur: darbininkams – 1097 Eur, specialistams – 1363 Eur, o vadovams – 1523 Eur.
Šie duomenys atskleidžia, kad nors bendro naudų krepšelio vertė visose šalyse – panaši, jo struktūra pagal darbuotojų kategorijas – skiriasi: vadovams skiriamos sumos – didesnės, nei tenkančios darbininkams. Toks pasiskirstymas parodo, kaip organizacijos sieja naudas su atsakomybių lygiu ir tuo, kuriame lygmenyje, jų vertinimu, sukuriama daugiausia pridėtinės vertės verslui.
Skirtingose šalyse – skirtingi prioritetai
Visose Baltijos šalyse papildomų naudų struktūra atrodo panaši, tačiau kiekviena rinka turi ir savitų akcentų. Pavyzdžiui, Lietuvoje net 96 proc. organizacijų bent daliai savo darbuotojų siūlo pramoginius renginius, 90 proc. – dovanas įvairiomis progomis, dažniausiai – Kalėdų, 89 proc. – darbą nuotoliniu būdu, o 88 proc. suteikia mobilųjį telefoną ne tik darbiniam, bet ir asmeniniam naudojimui bei kompensuoja išlaidas už automobilio stovėjimą.
Latvijoje 97 proc. darbdavių darbuotojams suteikia sveikatos draudimą, 96 proc. – pramoginius renginius, 94 proc. – nuotolinio darbo galimybę. 88 proc. šios šalies įmonių darbuotojams kompensuoja mobiliojo ryšio išlaidas, o 85 proc. – dovanas, dažniausiai – Kalėdų proga.
Estijoje 98 proc. darbdavių darbuotojams siūlo pramoginius renginius, 96 proc. – nuotolinį darbą, 90 proc. – dovanas, dažniausiai – ne Kalėdų, o asmeninių švenčių proga, 88 proc. – papildomas sporto naudas, o 86 proc. – lankstaus darbo grafiko galimybę.
Matome, kad tarp darbdavių siūlomų papildomų naudų dominuoja pramoginiai renginiai, taip pat darbas nuotoliniu būdu. Skaičiuojama, kad darbuotojai Baltijos šalyse gali vidutiniškai apie 39 proc. savo darbo laiko dirbti nuotoliu. Todėl tai jau nebėra konkurencinis pranašumas – veikiau bazinis darbuotojų lūkestis, netgi įprasta darbo organizavimo praktika.
Efektyvumo reikia ir papildomoms naudoms
Kaip matome iš nuotolinio darbo pavyzdžio, papildomų naudų krepšelis – keičiasi, kaip ir organizacijų požiūris į jį. Pastaruoju metu darbdaviai visame pasaulyje, taip pat ir Baltijos šalyse, daug dėmesio skiria verslo efektyvinimui: tai apima ir papildomų naudų paketų peržiūrą. Tikslas nebėra investuoti daugiau, o veikiau – efektyviau. Darbdaviai peržiūri esamus naudų krepšelius, vertina, kurios priemonės iš tiesų yra naudojamos ir aktualios darbuotojams, o kurios – tik simbolinės ir neturinčios realios vertės.
Naujausias „Mercer Global Talent Trends 2024-2025“ tyrimas atskleidžia, kad investicijų į papildomų naudų paketus didinimas šiandien prioritetų sąraše, anot personalo valdymo ekspertų, užima tik 14-ąją vietą, kai dar praėjusiais metais tai buvo antras pagal svarbą klausimas. Šis pokytis signalizuoja aiškią tendenciją: organizacijoms svarbiausia ne išlaidų didinimas, o kryptingas investicijų nukreipimas į priemones, kurios iš tiesų atliepia darbuotojų poreikius ir palaiko verslo tikslus.
Aišku yra tai, kad papildomos naudos nebėra tik priedas prie atlyginimo: jos tampa konkurenciniu pranašumu, kuris padeda darbdaviui išsiskirti ir sustiprinti ryšį su darbuotoju. Baltijos šalių darbo rinkoje laimės ne tie, kurie siūlys daugiausia, bet tie, kurių pasiūlymai bus prasmingiausi.
Pranešimą paskelbė: Monika Spruntulytė, UAB „Bosanova”
