Gyvenant daugiabutyje net ir menkiausias neatsargus elgesys gali virsti rimta problema. Nuo trūkusios skalbimo mašinos vandens žarnelės iki užsidegusio ant viryklės palikto puodo – iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi įvykiai gali sukelti tūkstantinius nuostolius savam ir kaimynų turtui. Ekspertai primena, kad tokiose situacijose svarbiausia apsaugos priemone tampa civilinės atsakomybės draudimas – jis ne tik padeda išvengti didelių finansinių išlaidų, bet ir įtampos santykiuose su kaimynais.
„Man taip neatsitiks“ – klaidinga nuostata
Pasak draudimo bendrovės ERGOTurto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovės Margaritos Čebelienės, visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad civilinės atsakomybės draudimas reikalingas tik tiems, kurie augina mažus vaikus, turi augintinių ar dažnai keliauja. Tačiau realybėje žalų priežastys gali būti visiškai netikėtos ir nesusijusios su žmogaus gyvenimo būdu.
„Dažnai girdime sakant „mano vaikai geri“ ir „neturiu augintinių“, tačiau nelaimės gali nutikti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Nuo užsidegusio paspirtuko įkroviklio iki trūkusios skalbimo mašinos žarnelės – net ir tokiais atvejais, pagal civilinį kodeksą, atsakomybė tenka žalą sukėlusiam asmeniui. Jei jis neturi draudimo, visa finansinė našta gula ant jo pečių“, – įspėja M. Čebelienė.
Dažniausia žalų priežastis – vanduo
Draudikų statistika rodo, kad daugiausiai žalos gyventojams pridaro vanduo. Užliejimai – dažniausiai registruojami civilinės atsakomybės atvejai, kurie kyla dėl trūkusių vandens žarnelių, sugedusių skalbimo mašinų, prakiurusių vamzdžių ar kitų santechnikos gedimų.
„Būsto užliejimas taip pat yra tarp daugiausia nuostolių sukeliančių žalų rūšių. Dažniausiai nukenčia žemiau gyvenančių kaimynų butai, o nuostoliai gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. Ypač jei nelaimės metu nieko nėra namuose ir vandens plitimas laiku nesustabdomas“, – sako M. Čebelienė.
Kaip teigia draudimo ekspertė, net iš pirmo žvilgsnio smulkūs incidentai gali virsti rimtais finansiniais nuostoliais. Pavyzdžiui, vienu atveju trūkus vandens krano sujungimui padaryta žala viršijo 11 tūkst. eurų. Panaši suma buvo išmokėta ir po įvykio, kai dėl trūkusios skalbimo mašinos žarnos vanduo užliejo kaimynų butą.
Vienas gaisras – penki nukentėję butai
Dar sudėtingesnės situacijos susiklosto kilus gaisrui. Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet ne kartą fiksuoti atvejai, kai kilus gaisrui viename bute nukentėjo ir kaimynai. Vienas iš gaisrų kilo, kai ant viryklės užsidegus puodui liepsnos akimirksniu išplito į kelis butus – iš viso nukentėjo net penki kaimynai.
„Šiuo atveju buvo išmokėta maksimali numatyta draudimo suma – 20 tūkst. eurų, nors reali žala buvo gerokai didesnė. Likusią sumą klientui teko padengti iš savo kišenės. Tai tik dar kartą įrodo, kad minimalaus draudimo šiandien nebepakanka. Ypač, jei gyvenate daugiabutyje. Tokiu atveju draudimo sumą reikėtų rinktis įvertinus ne tik savo buto vertę, bet ir galimas žalos pasekmes kaimynams“, – rekomenduoja M. Čebelienė.
Pasak jo, gaisro metu žala retai apsiriboja vienu butu – dėl bendrų pastato inžinerinių sistemų ugnis, dūmai ir suodžiai gali greitai išplisti į gretimus butus ar net visą laiptinę. Tokiais atvejais bendra žala gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų.
Pranešimą paskelbė: Greta Mejerytė, UAB „INK agency“
