Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams.
„Kišenpinigiai yra pirmasis vaikų žingsnis į finansinį raštingumą. Jie leidžia patiems priimti sprendimus ir kartu suteikia progą tėvams kalbėtis su vaikais apie pinigų vertę, taupymą bei planavimą. Siekiant, kad vaikai išmoktų reikalingų finansų planavimo įgūdžių, tėvams svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp priežiūros ir pasitikėjimo“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Kišenpinigių suma didėja kartu su amžiumi
„Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vaikų kišenpinigių suma auga kartu su amžiumi. 5–6 metų vaikai dažniausiai gauna iki 5 eurų per mėnesį, 7–10 metų – apie 16–30 eurų, o 11–15 metų paaugliai – 31–50 eurų. 16–19 metų jaunuoliams tėvai dažniausiai skiria 51–100 eurų per mėnesį, o 20–23 metų – daugiau nei 100 eurų.
„Vaikams augant ir didėjant jų kišenpinigiams, verta skatinti planuoti išlaidas, mokytis taupyti bei priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes. Tokiu būdu pinigai vaikams tampa priemone ne tik patenkinti norus, bet ir mokytis atsakingai elgtis su savo finansais“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pinigus leidžia užkandžiams, drabužiams ir pramogoms
Anot tyrimo, vaikai iki 15 metų kišenpinigius dažniausiai išleidžia užkandžiams ir saldumynams. 16–19 metų jaunuoliai pinigus skiria ne tik užkandžiams, bet ir pramogoms (43 proc.). Šioje amžiaus grupėje kišenpinigiai dažniau išleidžiami ir drabužiams bei avalynei – tam pinigų skiria ketvirtadalis jaunuolių. 20–23 metų jaunuoliai kišenpinigius jau rečiau leidžia užkandžiams (21 proc.) ir dažniausiai pinigus išleidžia pramogoms (41 proc.).
„Matome aiškią tendenciją – kuo vyresni vaikai, tuo labiau jų išlaidos susijusios su socialiniu gyvenimu ir asmeniniu įvaizdžiu. Jei jaunesniųjų pasirinkimuose dominuoja spontaniški, smulkūs pirkiniai, tai paaugliai ir jaunuoliai dažniau renkasi pramogas ar drabužius“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Dažniausiai taupo technikos įrenginiams
Beveik visose amžiaus grupėse vaikai ir jaunuoliai daugiausia taupo technikos įrenginiams – telefonui, kompiuteriui, planšetei, žaidimų konsolei ir pan. Palyginti su 2017 m. atliktu identišku „Swedbank“ tyrimu, net du kartus – nuo 15 iki 31 proc. – padidėjo technikai taupančių 5–6 metų vaikų dalis. Mažieji taip pat du kartus dažniau taupo ir kelionėms bei ekskursijoms (20 proc.). Vis dėlto pagrindinis taupymo tikslas šioje amžiaus grupėje vis dar išlieka žaislai – jiems kišenpinigius taupo 46 proc. 5–6 metų vaikų.
Augant vaikams, šis prioritetas keičiasi: jau 7–10 metų grupėje žaislams taupo 38 proc. vaikų, o nuo 11 metų žaislai beveik visai praranda aktualumą – jų vietą užima technikos įrenginiai. Tuo metu vis daugiau vyresnių jaunuolių renkasi taupyti pramogoms ir kelionėms: 20–23 metų grupėje beveik trečdalis (31 proc.) kaupia pinigus bilietams į koncertus, kino teatrą ar renginius, o 22 proc. – kelionėms ir ekskursijoms. Palyginti su 2017 m., nuo 7 iki 15 proc. išaugo ir jaunuolių, taupančių transporto priemonei, dalis.
Kuo vyresni vaikai, tuo mažiau prižiūrimos jų išlaidos
Labiausiai tėvai domisi mažiausiųjų (5–6 metų) išlaidomis – net 55 proc. reguliariai kalbasi su vaikais, o 29 proc. patikrina atliktus mokėjimus ar sąskaitos likutį. Tačiau vaikams augant mažėja ir jų išlaidų priežiūra – 16–19 metų jaunuolių išlaidas reguliariai tikrina vos 7 proc. tėvų, o apie jas reguliariai kalbasi beveik du kartus mažiau – 28 proc. Net pusė 20–23 metų jaunuolių tėvų apskritai neseka jų išlaidų.
Pasak finansų ekspertės, natūralu, kad su amžiumi tėvai suteikia vaikams daugiau laisvės valdant savo kišenpinigius, tačiau reikėtų nepamiršti reguliariai pasikalbėti apie tai, kur vaikai planuoja išleisti savo pinigus arba aptarti jau priimtus sprendimus.
„Diskusijos apie kišenpinigių naudojimą padeda ugdyti atsakingumą ir sąmoningumą. Jei vaikas dar visai mažas – tėvų įsitraukimo ir išlaidų sekimo reikės daugiau, tačiau vyresniems tikrai galima suteikti daugiau laisvės savarankiškai priimti sprendimus. Svarbiausia – išlaikyti atvirą dialogą ir nepulti vaiko gelbėti jam priėmus klaidingą sprendimą. Klaidos šiuo atveju yra vertinga patirtis, o ne nesėkmė. Juk tikslas – užauginti savarankiškus ir finansiškai raštingus vaikus“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pranešimą paskelbė: Petras Lingė, Swedbank Lietuvoje
