Ekspertai prognozuoja, kad iki 2030 m. darbo rinkoje nebeliks beveik 40 proc. šiandien reikalingų kompetencijų. Vietoje jų vis labiau bus vertinamas kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir atsakomybė. Kaip šių savybių ugdymui padeda neformalusis švietimas?
Dirbtinio intelekto proveržis keičia darbo rinką ir kelia klausimą – kokių įgūdžių labiausiai reikės jaunajai kartai? Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita „Future of Jobs Report 2025“ prognozuoja, kad paklausiausi bus gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas, dirbti komandoje ir prisiimti atsakomybę.
„Jauniems žmonėms neretai stinga esminių dalykų – pasitikėjimo savimi, gebėjimo dirbti komandoje ar prisiimti atsakomybę už pavestas užduotis. Pastebime aiškią tendenciją: darbdaviai vis dažniau ieško kandidatų, turinčių ne tik profesinių žinių, bet ir universalių kompetencijų – kritinio mąstymo, kūrybiškumo, bendravimo gebėjimų. Tikėtina, kad ši tendencija išliks ir 2030 m., todėl šias savybes svarbu pradėti ugdyti dar jaunystėje“, – sako Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus.
Vis dažniau pabrėžiama, kad tokios kompetencijos ugdomos ne tik mokykloje ar universitete. Jas padeda formuoti ir neformalusis švietimas – erdvė, kurioje vaikai ir jaunimas gali eksperimentuoti, klysti, mokytis iš patirties ir patikrinti savo idėjas praktiškai.
Vienas to pavyzdžių – didžiausioje Lietuvoje neformalaus švietimo įstaigoje, Sostinės vaikų ir jaunimo centre HOBIVERSE, veikianti Užupio laboratorija. Joje pradėta įgyvendinti programa „Verslumo akceleratorius“, kilusi iš tarptautinės „VIVITA International Vista“ iniciatyvos, veikiančios JAV, Singapūre, Naujojoje Zelandijoje bei kitur.
„Verslumo akceleratoriaus“ esmė – ugdyti tas kompetencijas, kurios, anot Pasaulio ekonomikos forumo, taps kertinėmis darbo rinkoje iki 2030 metų: kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą dirbti komandoje ir prisiimti atsakomybę.
„Dažnai girdime, kad mokykloje trūksta praktikos. Jaunimas nori patys patikrinti, kaip gimsta sprendimai. Pavyzdžiui „Verslumo akceleratoriuje“ jie gali nuo pirmos idėjos nueiti visą kelią iki veikiančio prototipo – vieni ar kartu su komanda. Jie mokosi generuoti idėjas, kurti modelius, testuoti sprendimus ir matyti, kaip teorija virsta realybe“, – sako programos vadovas Kipras Šumskas.
Pasak jo, jaunųjų dalyvių kūrybiškumas jau nustebino net patyrusius mentorius – nuo virtualios realybės ekskursijos po praeitį ir ateitį iki nuo lietaus prisilietimo spalvą keičiančios aprangos.
„Kai kurie projektai virto realiais sprendimais: vienas jų baigiamas įgyvendinti Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o merginų sukurta maisto inovacija tapo kasmetiniu renginiu vaikams, prie kurio jungiasi mokslininkai ir žinomi virtuvės šefai“,– pasakoja Kipras Šumskas.
„Matau, kaip ši ar kita neformalaus švietimo veikla keičia vaikus – jie tampa drąsesni, savarankiškesni, labiau pasitikintys savimi. Tokios patirtys rodo, kad jaunystėje ugdomi gebėjimai – kūrybiškumas, atsakomybė, gebėjimas bendradarbiauti – yra ne tik svarbūs šiandien, bet ir taps kertiniais iki 2030 metų“, – priduria K. Šumskas.
Ekspertai pabrėžia, kad kuo anksčiau vaikai gauna galimybę kurti ir išbandyti save, tuo tvirtesnį pagrindą jie susikuria profesiniam gyvenimui. Būtent tokios patirtys rodo, jog neformalusis švietimas tampa svarbia darbo rinkos ateities dalimi.
Pranešimą paskelbė: Akvilė Grigaitytė, Sostinės vaikų ir jaunimo centras
