Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatė Valstybės kontrolės atlikto 2024 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatus. Dėl ataskaitų rinkinio pareikšta sąlyginė nuomonė. Tai reiškia, kad jame yra reikšmingų klaidų. Jas lėmė iškraipymai žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkiniuose, dėl kurių išvados buvo pristatytos Seime gegužę: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/18284.
Valstybės kontrolierė pabrėžė, kad ataskaitose nustatyti trūkumai šiuo metu iš esmės nėra taisomi. Pavyzdžiui, nėra įvykdytas 2025 m. pavasario pažadas ištaisyti 2024 m. mineralinių išteklių apskaitos klaidas iki nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimo. Aplinkos ministerija taip pat netesėjo pažado imtis veiksmų ir teisingai sudėlioti miško žemės ir medynų apskaitos procesus. Neištaisius klaidų, neturėsime teisingų ir patikimų 2025 m. duomenų, todėl bus sudėtinga įvertinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą.
„Jei nustatytos apskaitos klaidos nėra ištaisomos, turimi duomenys nėra patikimi. Tai sukelia riziką, kad sprendimai valstybėje bus priimami remiantis klaidinga informacija. Jei duomenys neteisingi, kaip galime patikimai planuoti kitų metų biudžetus ir suprasti, kur yra galimybė sutaupyti?“ – sako I. Segalovičienė.
Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija ir apie valstybės skolą. Joje, pasak auditorių, reikšmingų iškraipymų nenustatyta. Valstybės kontrolierė pažymėjo, kad labai svarbu stiprinti viešųjų finansų sistemą ir užtikrinti, kad valstybės skolos valdymas būtų grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, ilgalaikiais tikslais ir laikantis Mastrichto kriterijų.
„Visgi, negalima pasiduoti lengviems sprendimams skolintis, net jei iki Mastrichto kriterijaus dar yra erdvės. Nereikėtų pamiršti, kad skolai grąžinti reikalingos didesnės pajamos“, – atkreipia dėmesį I. Segalovičienė.
Pasak jos, nuo valstybės skolos yra neatsiejamas rezervų klausimas. Valstybės rezervai per 2024 m. papildyti daugiau nei milijardu ir viršijo 4,8 mlrd. Eur. Esminį rezervų padidėjimą – 78 proc. – lėmė SODROS rezervo augimas. Rezervų turėjimas tiesiogiai susijęs su valstybės gebėjimu savarankiškai finansuoti nenumatytas išlaidas be būtinybės skolintis nepalankiomis rinkos sąlygomis. Tai didina galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į krizines situacijas. Todėl būtina pagrįsti, kokias rizikas rezervai galėtų amortizuoti ilgalaikėje perspektyvoje.
Atsižvelgdama į tai, kad rezervų kaupimas ir naudojimas – viena būtinų priemonių padidinti valstybės finansinį atsparumą, Valstybės kontrolė Finansų ministerijai teikia rekomendaciją – sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus sąsajoje su valstybės skolinimosi politika.
Valstybės kontrolierė priminė, kad nuo 2024 m. įsigaliojo nauja Biudžeto sandaros įstatymo redakcija, numatanti vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto (apimančio centrinę, vietinę valdžias ir socialinius fondus) planavimą ir tvirtinimą. Tokia konsolidacija leis skaidriau planuoti finansus, užtikrinant fiskalinį tvarumą, ir suderinti finansų politiką su ilgalaikiais tikslais. Tačiau atsiskaitymas už tokį biudžetą nenustatytas. Dėl to jau praeito audito metu Valstybės kontrolė teikė rekomendaciją Finansų ministerijai, kad Seimui teikiamą metinį nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį turėtų sudaryti ne tik viso viešojo sektoriaus konsoliduotieji finansinių ataskaitų duomenys, bet ir konsoliduoti biudžeto vykdymo duomenys. Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinta 2026 m. I ketvirtį.
Pranešimą paskelbė: Zita Ragelytė – Norvaišė, Valstybės kontrolė
