Finansai

Švaistydami laiką švaistome ir pinigus: tikroji „laikas – pinigai“ reikšmė

Posakį „laikas – pinigai“ esame girdėję daugelis, tačiau retai susimąstome, ką jis iš tikrųjų reiškia kasdienybėje. Apie tai, kaip šis principas pritaikomas šiandien ir kokią finansinę naudą gali duoti tinkamas laiko valdymas, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Pasak ekspertės, skirtingai nei pinigus ar kitus išteklius, laiką praradus jo susigrąžinti neįmanoma. Tai reiškia, kad kiekviena neefektyviai praleista valanda yra prarasta galimybė – uždirbti, išmokti ar priartėti prie savo tikslų.

„Materialius dalykus galime atkurti – uždirbti daugiau, susigrąžinti prarastas žinias ar patirtį. Tačiau prarasto laiko susigrąžinti neįmanoma, todėl jo vertė yra ypatinga. Jei pradėtume laiką vertinti taip pat kaip pinigus, natūraliai imtume jį naudoti atsakingiau“, – sako A. Mincienė.

Ji pabrėžia, kad būtent nuo požiūrio į laiką dažnai priklauso ir finansiniai rezultatai – kuo efektyviau jį išnaudojame, tuo daugiau galimybių atsiranda augti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje.

Planuokite laiką kaip biudžetą

Kaip sudarome biudžetą pinigams, taip verta planuoti ir laiką. Pasak A. Mincienės, dienos ar savaitės planas padeda išvengti blaškymosi ir leidžia susitelkti į svarbiausias užduotis.

„Tai reiškia ne tik susirašyti dienos darbus, bet ir sąmoningai paskirstyti laiką pagal prioritetus – kiek skirsime darbui, poilsiui, saviugdai ar finansiniams klausimams. Toks „laiko biudžetas“ leidžia pamatyti, kur jis iš tiesų dingsta, ir įsivertinti, ar mūsų kasdieniai pasirinkimai atitinka ilgalaikius tikslus“, – teigia ekspertė.

Anot jos, svarbu ne tik planuoti, bet ir mokėti atsirinkti, kas iš tiesų svarbu. Nusistačius tikslus – tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius – lengviau suprasti, kam verta skirti laiką, o kas jį tik eikvoja.

Laikas gali būti investicija

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad laiko veiksnys ypač svarus investicijose – kuo anksčiau pradedame, tuo didesnę naudą galime pasiekti. Prieš tai, be abejo, būtina įvertinti ir su tuo susijusią riziką.

„Vienas geriausių pavyzdžių, kaip laikas veikia investavime – sudėtinės palūkanos. Tai reiškinys, kai uždirbama ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo jau per laiką sukauptų palūkanų. Kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo sparčiau jie auga. Todėl dažnai svarbiau ne investuoti dideles sumas, o pradėti kuo anksčiau ir išlaikyti nuoseklumą. Taigi, šiuo atveju, laikas bei nuoseklumas iš tiesų yra pinigai“, – aiškina ekspertė.

Tačiau investuoti galima ir laiką, pastebi ji. „Iš kitos pusės, laikas, skirtas finansiniam raštingumui, naujiems įgūdžiams įgyti ar profesiškai tobulėti, taip pat ilgainiui atsiperka. Pavyzdžiui, skirdami laiko domėtis investavimu ar biudžeto planavimu, ateityje galime priimti geresnius finansinius sprendimus ir išvengti klaidų, kurios kainuotų kur kas daugiau, nei, tarkime, valanda per dieną“, – sako A. Mincienė.

Venkite „užmušinėti“ laiką

Galiausiai, pasak A. Mincienės, didžiausias iššūkis – ne pats laiko trūkumas, o jo švaistymas. Net ir 20–30 minučių per dieną, skirtos prasmingesnei veiklai, ilgainiui gali virsti naujomis žiniomis, įgūdžiais ar net papildomomis pajamomis.

„Atidėliojimas, nuolatiniai trikdžiai ar neapgalvotas informacijos vartojimas gali suvalgyti didelę dalį dienos. Todėl kuo greičiau atpažinsite savo žalingus įpročius ir ieškosite būdų juos keisti, tuo daugiau laiko laimėsite. Pavyzdžiui, apribodami laiką socialiniuose tinkluose ar nustatę aiškias darbo bei laisvalaikio ribas atgausite laiko, kurį galėsite investuoti kitur“, – pataria ji.

Svarbu nepamiršti ir poilsio – produktyvus laiko planavimas nereiškia nuolatinio darbo. Anot ekspertės, kokybiškas poilsis padeda išlaikyti energiją bei produktyvumą, todėl jis taip pat yra efektyvaus laiko valdymo dalis.

„Kai pradeda formuotis įprotis planuoti laiką, atsiranda daugiau erdvės ir darbui, ir asmeniniams tikslams. Tai leidžia ne tik jaustis produktyvesniems, bet ir pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Kitaip tariant, laikas ir pinigai glaudžiai susiję – išmokę valdyti vieną, dažniausiai geriau susitvarkysime ir su kitu“, – apibendrina ji.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.

Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)
Privatumo politika