Šiandien daug tėvų skundžiasi, kad vaikas vietoj kamuolio gainiojimo su draugais vis dažniau laiką leidžia prie ekranų. Tačiau Lietuvos vaikinų U14 rinktinės treneris Lukas Artimavičius, su jaunaisiais futbolininkais dirbantis jau aštuonerius metus, įsitikinęs: nors išmanieji įrenginiai neabejotinai konkuruoja su aktyviu laisvalaikiu, kaltinti vien juos būtų per paprasta. Prekybos tinklo „Iki“ pranešime spaudai jis pasidalijo praktiškais patarimais, kaip vaiką ne tik sudominti sportu, bet ir padėti tą susidomėjimą išlaikyti.
Pasak trenerio, per pastaruosius metus ryškiai pasikeitė vaikų kasdienybė: „Kiemo sportas sparčiai nyksta, o vaikų savarankiškas įsitraukimas į fizinę veiklą yra gana žemas. Viena pagrindinių priežasčių – natūralaus judėjimo laisvalaikiu būna vis mažiau, ypač žaidžiant lauke“.
L. Artimavičius pripažįsta, kad išmanieji įrenginiai – telefonai ir kompiuteriniai žaidimai – daro įtaką vaikų fiziniam aktyvumui, tačiau jų nelaiko pagrindine priežastimi. Pasak jo, didžiausia augimą stabdanti kliūtis, yra infrastruktūros trūkumas. Ypač didžiuosiuose miestuose dažnai nepavyksta visiems norintiems sudaryti tinkamų sąlygų sportuoti, o žiemą ši problema dar ryškesnė.
„Tačiau vaikų noras sportuoti niekur nedingo. Futbole matome, kad vaikų susidomėjimas šia sporto šaka išlieka didelis. Todėl svarbu jiems sudaryti galimybę sportą pažinti kuo anksčiau – per pozityvią, įtraukiančią ir jų amžiui artimą patirtį. Tą daug lemia ir artimiausi žmonės – šeima“, – sako specialistas.
Didžiausia klaida – kai sportas vaikui tampa spaudimu
L. Artimavičius sako, kad viena dažniausių klaidų, kurias daro tėvai, norėdami paskatinti vaiką sportuoti, yra per didelis susitelkimas į rezultatą. Neretai suaugusieji ima per daug sureikšminti pergales, nors vaikui kur kas svarbiau gerai jaustis, tobulėti ir mėgautis pačiu procesu.
„Dažnai tėvai nori bet kokia kaina laimėti rungtynes, net kai vaikams yra vos 9 ar 10 metų. Tačiau tokiame amžiuje svarbiausia nėra rezultatas – o tai, kad vaikas gerai praleistų laiką, tobulėtų ir parodytų, ką išmoko treniruotėse“, – teigia treneris.
Anot jo, per didelis spaudimas gali pasireikšti įvairiai – nuo emocingų reakcijų iki šūksnių iš tribūnų. Tai vaikui nepadeda, o priešingai – gali mažinti jo motyvaciją, pasitikėjimą savimi ir džiaugsmą sportu.
Su sportu svarbu pažindinti anksti ir patraukliai
Lietuvos vaikinų U14 futbolo rinktinės trenerio teigimu, labai daug lemia ir pats tėvų pavyzdys. Vaikai mokosi stebėdami, todėl fiziškai aktyvūs, sportu besidomintys tėvai dažniau užaugina ir aktyvesnius vaikus. Pasak specialisto, labai reikšminga ir pirmoji patirtis – sportas turi sietis ne su spaudimu, o su gera emocija, smalsumu ir bendryste. Todėl itin reikšmingos yra iniciatyvos, kurios leidžia vaikams su judėjimu susipažinti anksti ir jiems suprantama forma.
Įvairūs projektai aktyviai skatina vaikus įsitraukti ir siekia pritraukti kuo daugiau potencialių žaidėjų. Viena tokių iniciatyvų – „IKI. Pradinukų lyga – Iššūkio mėnuo“, įtraukianti ugdymo įstaigas visoje Lietuvoje. Projektas žadina vaikų smalsumą – pildydami parengtas užduočių knygutes, jie įgyja įdomių žinių apie Lietuvą ir pasaulį, apie sveiką gyvenseną bei išmoksta praktinių įgūdžių.
„Sveiko gyvenimo būdo skatinimas mums visada svarbus – organizuojame ėjimo varžybas, net patys įmonėje turime futbolo komandą, skatiname gyventojus į mitybą įtraukti daugiau šviežių daržovių, vaisių, riešutų. Į tai žvelgiame plačiai: norėjome prisidėti ne tik prie nacionalinės futbolo rinktinės palaikymo, bet ir prie daug skirtingų LFF iniciatyvų, jungiančių įvairias amžiaus grupes – nuo senjorų iki vaikų. Prie to, kas vyksta daug anksčiau nei profesionalus sportas – to momento, kai vaikas pirmą kartą susiduria su kamuoliu ir nusprendžia, ar jam tai įdomu“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
L. Artimavičius atkreipia dėmesį, kad vien pradėti sportuoti neužtenka – ne mažesnė užduotis yra ir padėti vaikui išlaikyti susidomėjimą. Anot jo, jei sportas greitai nusibosta, dažniausiai tai reiškia, kad vaikui stinga įsitraukimo, aiškaus tikslo arba pojūčio, kad jis tobulėja.
„Labai svarbu, kad kiekviena treniruotė turėtų aiškų tikslą ir būtų tarsi naujas iššūkis. Vaikai nori jausti progresą – arba mokytis kažko naujo, arba tobulinti jau turimus įgūdžius sudėtingesnėmis sąlygomis“, – sako treneris.
Jo teigimu, tam, kad treniruotė vaikui būtų įdomi, reikia suprasti ir šiandieninę vaikų aplinką – kuo jie gyvena, kas juos domina, kokios formos geriausiai išlaiko dėmesį. „Į treniruotes galima įtraukti elementų ar palyginimų iš vaikams pažįstamų dalykų, pavyzdžiui, populiarių žaidimų. Tai padeda išlaikyti dėmesį ir daro procesą įdomesnį. Svarbiausia – kurti dinamišką, įtraukiantį treniruočių procesą, kuriame vaikas jaustųsi aktyvus dalyvis, o ne tik vykdytojas“, – teigia L. Artimavičius.
Sportas vaikui duoda kur kas daugiau nei fizinį aktyvumą
Pasak specialisto, sportas yra būtinas ne tik fizinei sveikatai, bet yra ir puiki priemonė emocinei sveikatai stiprinti – jis padeda vaikams geriau tvarkytis su stresu, įtampa ar nerimu, suteikia pasitikėjimo savimi ir leidžia išlieti energiją pozityviu būdu.
„Kalbant apie futbolą, pagrindinis tikslas pirmiausia yra visapusiškai ugdyti žmogų, o tik po to – jei pavyksta – ir profesionalų žaidėją. Futbolas padeda formuoti tokias svarbias savybes kaip komandiškumas, lyderystė, komunikacija ir disciplina. Be to, jis prisideda prie socialinių įgūdžių lavinimo, moko bendradarbiauti, priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus“, – sako treneris.
Jei vaikas nenori sportuoti, pirmiausia reikia ne versti, o kalbėtis
„Nenoriu“, – ne vieniems tėvams yra ištaręs vaikas, kai reikia ruoštis į treniruotę. L. Artimavičius pabrėžia, kad kiekviena situacija yra skirtinga – todėl vieno visiems tinkančio sprendimo nėra.
„Jei vaikas nebenori eiti į treniruotes, pirmiausia svarbu išsiaiškinti priežastį. Vietoje vertimo dažniau pasiteisina dialogas ir alternatyvų paieška: galbūt vaikui tiesiog nepatiko treneris, komanda ar pati sporto šaka. Klauskite vaiko ir nenumokite ranka į jo požiūrį – parodykite, kad jo nuomonė taip pat yra svarbi“, – pataria treneris.
3 konkretūs trenerio patarimai tėvams:
- Rodykite pavyzdį. Jei tėvai patys yra aktyvūs, juda, domisi sportu, vaikas natūraliai tai perima.
- Nematuokite visko tik pergalėmis. Vaikui reikia leisti klysti, mokytis iš savo klaidų ir patirti patį procesą, o ne tik rezultatą.
- Skatinkite vaiką mąstyti savarankiškai. Leiskite jam pačiam atrasti sprendimus, o būkite šalia kaip pagalbininkai, suteikiantys įrankius, bet ne visada pateikiantys atsakymus.
Pranešimą paskelbė: Goda Vaitkevičiūtė, Fabula Rud Pedersen Lithuania
