Finansai

A. Ravanas: užimtumo reforma buvo neišvengiama, tačiau ji turi diskutuotinų momentų

Nors pernai darbo rinkoje įsitvirtino 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų, džiūgauti neskubama – darbą Lietuvoje turi tik trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šių metų pradžioje buvo registruota 13,5 tūkst. bedarbių su negalia. Neįgaliųjų interesus atstovaujančios organizacijos neslepia – vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo galimybes, didžiausia problema išlieka darbdavių neigiamas požiūris į turimą negalią bei informacijos trūkumas.

Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Informacinės aplinkos prieinamumo specialisto Andžejaus Ravano, neįgaliesiems vis dar sudėtinga susirasti darbą, nepaisant valstybės siūlomų lengvatų darbdaviams.

Mes gyvename aukštųjų technologijų pasaulyje, kuriame sukurti ar pritaikyti darbo vietą vienokio ar kitokio pobūdžio negalią turinčiam asmeniui tikrai yra įmanoma, tačiau darbdaviai vis dar turi labai daug išankstinių nuostatų ir nevertina tokių asmenų kaip potencialių, visaverčių darbuotojų. Sakykime, neregys gali būti puikus programuotojas ir pilnai konkuruoti su reginčiais, tačiau didžioji dauguma potencialių darbdavių tikrai nustebtų sužinoję, kad žmogus su negalia apskritai geba naudotis kompiuteriu, jau net nekalbant apie skaitmeninės produkcijos kūrimą“, – komentuoja jis.

Pokyčiai reikalingi, bet pasekmės dar nežinomos

Neįgaliųjų užimtumo problemas bandyta spręsti jau ne kartą – įgyvendinant skirtingas reformas ir keičiant įstatyminę bazę. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planuose nuo 2023 m. pradžios naikinti Socialinių įmonių įstatymą ir pereiti prie Užimtumo įstatyme nustatytų paramos priemonių taikymo visiems atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius žmones.

Turint omeny, kad pagrindinės įdarbinimo lengvatos ir pagalbinės priemonės bus perkeltos į Užimtumo įstatymą, šiuos SADM planus vertiname teigiamai. Stebint tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos politiką, orientuotą į neįgaliųjų integraciją visose srityse, ši reforma buvo neišvengiama. Vis dėlto ji turi ir diskutuotinų momentų“, – pastebi pašnekovas.

Kaip vieną iš žmonių su negalia užimtumą gerinančių priemonių A. Ravanas nurodo ankstesnių reformų metu priimtą sprendimą subsidijuoti darbo vietas neįgaliesiems.

„Jei anksčiau darbdaviai net nesvarstydavo galimybės įdarbinti negalią turintį darbuotoją, tai dabar jiems yra suteikiama galimybė pabandyti ir įvertinti potencialaus darbuotojo gebėjimus, nerizikuojant visais jo darbo vietos kaštais – dalį negalią turinčio darbuotojo atlygio padengia valstybė“, – pasakoja LASS atstovas.

Dėl šios priežasties SADM ruošiamoje Užimtumo įstatymo reformoje planuojamas neįgaliųjų rėmimo mažinimas yra vertinamas gana skeptiškai. Šiuo metu vidutinį negalios lygį turintys neįgalieji turi neterminuotą rėmimą – įgyvendinus reformą, jiems siūloma palikti tik 24 mėn. terminuotą rėmimą.

„Vidutinį negalios lygį turintys asmenys nukentės labiausiai, kadangi mūsų įstatymai patys suformavo tokia nuostatą, jog šie žmonės, viena vertus, gali visai neblogai dirbti ir, antra vertus, ilgą laiką buvo neterminuotai subsidijuojami valstybės. Įvedus rėmimo terminą, dalis įmonių susidurs su dar didesniais kaštais, nebeatlaikys konkurencijos ir turės atleisti darbuotojus ar stabdyti veiklą“, – komentuoja A. Ravanas.

Pavyzdį turėtų parodyti ir valstybinės institucijos

Naujai reformai turima priekaištų ir dėl nekeičiamo darbuotojų su negalia įdarbinimo modelio – darbo vietą radęs neįgalusis turi registruotis UT, kad darbdavys galėtų jį įdarbinti su valstybės skiriama subsidija. Tai laikoma pertekline biurokratija, kai įdarbinimo procesas galėtų būti kur kas paprastesnis. Klausimų kelia ir papildomo uždarbio galimybės.

„Iki šiol remiami neįgalieji negalėdavo turėti papildomų pajamų. Reformoje numatyta, kad savarankiškai užimtiems asmenims ši nuostata nebebus taikoma ir jie galės papildomai užsidirbti, bet nelabai suprantama, kodėl nebuvo galima nustatyti protingų papildomų pajamų lubų ir leisti negalią turinčiam asmeniui rinktis bet kokią darbo santykių formą“, – stebisi LASS atstovas.

Pasak pašnekovo, kalbant apie neįgaliųjų užimtumo gerinimą reikėtų nepamiršti ir valstybinių institucijų vaidmens kaip potencialaus asmenų su negalia darbdavio: „Tikėtina, kad valstybinių institucijų formuojamas gerasis pavyzdys mažintų esamas darbdavių išankstines nuostatas ir galėtų paspartinti neįgaliųjų įdarbinimą.

Pranešimą paskelbė: Paulina Česonytė, UAB „Idea Prima“
A. Ravanas: užimtumo reforma buvo neišvengiama, tačiau ji turi diskutuotinų momentų

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)