Finansai

Ar koronavirusas atneš pražūtį socialinėms įmonėms?

Vyriausybei paskelbus karantiną, socialinės įmonės baiminasi tragiškų padarinių. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau kaip 170 socialinių įmonių, jose šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų, kurie dėl lėtinių ligų priklauso didelei koronaviruso rizikos grupei.

„Negalią turintys asmenys ypač dažnai susiduria su sveikatos iššūkiais, todėl jiems koronaviruso keliama grėsmė yra ypatingai pavojinga. Neįgaliesiems ir įprastomis sąlygomis tenka kur kas daugiau nedarbingumo atvejų, o karantino metu šis skirtumas pradeda dar labiau ryškėti. Mūsų duomenimis, šiuo metu socialinėse įmonėse nedarbingumas išduotas apie 30 proc. darbuotojų ir akivaizdu, kad tai tik pradžia. Darbo vietų šiai visuomenės grupei išlaikymu turi būti suinteresuoti visi, nes jų netekimas turėtų didžiulį neigiamą poveikį visam socialinės apsaugos sektoriui“, – sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus. 

Miglotas darbuotojų likimas

Koronaviruso sukelta krizė gali ypatingai skaudžiai kirsti socialinėms įmonėms ir dėl to, kad šiam sektoriui papildomą spaudimą sukelia dar metų pradžioje pradėta reforma.

„Įgyvendiname iškeltus reikalavimus dėl neįgaliųjų bei įdarbintų sveikų žmonių skaičiaus santykio, taip pat darbo laiko balanso. Tačiau jau matome, kad vis daugiau neįgaliųjų dėl įvairių priežasčių laikinai dirbti nebegali. Neturėdami galimybių kompensuoti darbo jėgos poreikio kitais asmenimis, rizikuojame pažeisti teisės aktų reikalavimus, taip pat ne tik prarasti darbo vietas, bet ir įmones. Juo labiau, kad iš paskutiniųjų stengiamės išsaugoti verslo kontraktus ir patenkinti klientų užklausas, kiek jų šiuo metu yra likę“, – teigia G. Bartkus.

Jis sako, kad dėl pertvarkų šiemet socialinių įmonių pelningumas, kaip prognozuota, galėjo pastebimai sumažėti, tačiau koronaviruso poveikis ekonomikai gali lemti didelius nuostolius ir bankrotus.

„Socialinės įmonės dėl savo teisinio statuso yra jautresnės vartojimo apyvartos mažėjimui ir su tuo susijusiu pinigų srautų mažėjimui, nes jos neturi teisės net trumpą laiką vėluoti sumokėti darbo užmokesčius ar mokesčius. Įmonių vadovai šiandien panikuoja, nes nežino, kokių priemonių imtis – tarp svarstomų variantų yra ir laikinas įmonių uždarymas bei darbuotojų paleidimas. Bet tokiu atveju šios socialinę misiją vykdančios įmonės paprasčiausiai gali neišgyventi ir vis vien neišvengti sektoriui skaudžių atleidimų“, – tikina G. Bartkus.

Valstybės kontrolė nurodo, kad įvykdžius minėtąją reformą tiek socialinėse įmonėse, tiek atviroje rinkoje darbų vietų kūrimas negalią turintiems asmenims yra sustojęs. Naujieji pakeitimai sustabdė šios problemos sprendimą pasitelkiant socialines įmones, tačiau ir nepaskatino ją spręsti atviroje rinkoje. Krizės akivaizdoje, anot pašnekovo, itin svarbu užtikrinti, kad nebūtų sugriauta tai, kas šiuo metu funkcionuoja.

Socialinės įmonės kreipėsi į valdžią

Siekdama spręsti socialinių įmonių išlikimo klausimą, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašo ir Lietuvos verslo konfederacijos paramos.

Sąjungos vadovas sako, kad oficialiame laiške į valdžios atstovus kreipėsi prašydamas priimti laikinus teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų socialinėms įmonėms išlikti šioje sunkioje situacijoje – jie galiotų iki tol, kol nuslūgtų koronaviruso pandemija. Jei valstybė neįsiklausys į išsakytus prašymus, socialinės įmonės, tikėtina, negalės tokiomis sąlygomis užtikrinti veiklos tęstinumo. Tai reiškia, kad nepavyks apsaugoti pažeidžiamiausių darbuotojų darbo vietų.

„Mes prašome šiuo kriziniu laikotarpiu atsisakyti nuo šių metų sugriežtinto reikalavimo išlaikyti negalią turinčių asmenų ir sveikų darbuotojų darbo laiko santykį, nes karantino sąlygomis tai yra itin sunkiai išpildomas reikalavimas – didelei daliai negalią turinčių darbuotojų yra suteikiamas laikinas nedarbingumas. Taip pat prašome laikinai atsisakyti reikalavimo išlaikyti negalią turinčių darbuotojų ir sveikų darbuotojų santykį įmonėje. Mažėjant vartojimui mažėja įmonių galimybės išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių. Juolab, kad net trečdalis socialinių įmonių vykdo pramoninę veiklą, kuri šiuo metu stoja. Tokio reikalavimo atsisakymas leistų įmonėms neužsidaryti. Tačiau visų svarbiausia šiuo metu yra antrojo socialinių įmonių reformos etapo, kuris buvo suplanuotas liepos 1 d., atidėjimas. Siūlome jį pradėti ne anksčiau kaip nuo kitų metų sausio pirmosios, nes socialinės įmonės, kovodamos už išlikimą, šiuo metu neturi galimybių pasiruošti antram reformos etapui“, – pabrėžia G. Bartkus.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 11, iš jų šiandien: 1.)