Europos Sąjungos institucijos šiais metais ėmėsi svarbių veiksmų, kuriais siekiama dar labiau apsaugoti Bendrijos gyventojus nuo nesąžiningos ir klaidinančios komercinės veiklos.
Pavasarį pradėta taikyti „Omnibus“ direktyva, kurios nuostatos perkeltos ir į Lietuvos teisę. Be to, Europos Komisija sieks ateityje uždrausti verslui manipuliuoti ir užsiimti vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu.
Naujosios taisyklės susijusios su griežtesnių sankcijų taikymu tais atvejais, kai Lietuvos ir kitų ES šalių narių rinkai pateikiamos „dvejopos“ kokybės prekės.
Kitaip tariant, „Omnibus“ direktyvos dėka ir anksčiau Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme apibrėžiami klaidinantys veiksmai vartotojų atžvilgiu – apgaulinga informacija, duomenų nutylėjimas, nesąžininga rinkodara – papildomi svarbia nauja veika.
Nesąžininga komercine veikla nuo šių metų gegužės 28 d. laikoma prekyba preke, kuri esą tokia pati kaip visų ES šalių rinkose, nors iš tikrųjų prekės sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi.
Pastaraisiais metais Bendrijoje, ypač rytinėje jos dalyje, buvo kilę nemažai skandalų dėl tokios praktikos – įtarimai, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių vartotojams parduodami žemesnės kokybės maisto produktai nei vakariečiams, iš dalies pasitvirtino.
Nors Europos Komisija po atliktų tyrimų 2019 metais paskelbė, kad ES vartotojų baimės didele dalimi nepagrįstos, vėliau pripažinta, kad „dvejopos“ kokybės prekių tikrai netrūksta. O dabar tokia komercinė veikla draudžiama, už ją gresia griežtos sankcijos.
Tiesa, praktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl „dvejopos“ kokybės apibrėžimo abstraktumo dar yra – skirtingai nei dėl EK siekio apriboti pastaruoju metu išplitusias manipuliacijas ekologiškumo tema ir sustabdyti vadinamąjį „žaliąjį smegenų plovimą“.
EK dar kovą pasiūlė įtraukti ekomanipuliavimą į ES klaidinančių komercinių veiklų rūšių „juodąjį sąrašą“. Visi esame susidūrę su produktais, kurie esą yra tvarūs, švarūs ir nekenkiantys aplinkai, nors dažnai tokius nekonkrečius teiginius įrodyti neįmanoma.
Todėl EK nori išplėsti gaminio savybių, dėl kurių gamintojai ir pardavėjai negalės klaidinti vartotojų, sąrašą. Į pastarąjį bus įtraukiamas poveikis aplinkai – ekologinis manipuliavimas bus draudžiamas, griežtesni bus ir reklamos bei prekių ženklinimo reikalavimai.
„Šių dienų aktualija tikrai yra tokia, kad už kokybiškesnį, sveikatai palankesnį maisto produktą žmonės yra pasiruošę sumokėti daugiau. Visi ieško kuo natūralesnių, ekologiškesnių maisto produktų. Ir ne veltui, nes PSO teigia, kad mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų mitybos. Nuo netinkamos mitybos daugėja žmonių, turinčių antsvorį ir nutukimą, kurie siejasi su daugeliu lėtinių neinfekcinių ligų. Ir taip žmonės gyvena patys sau trumpindami gyvenimo trukmę, blogindami gyvenimo kokybę.
Vartotojai kasmet darosi labiau išprusę, domisi tuo, iš kur maistas atkeliavo, kaip ir iš ko jis pagamintas, kreipia dėmesį ir į kilmę, labiau tausoja ir stengiasi atsakingai vartoti. Todėl ir nauji reikalavimai verslui, mažiau klaidins“, sako UAB „VR Trading“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Vartotojai, be abejo, laimės. O verslui būsima tvarka, jei bus patvirtinta, reikš, kad ateityje reklamoje ir ženklinime bei prekių pristatyme naudojant teiginius ar logotipus apie gaminių ekologiškumą ar tvarumą reiks elgtis ypač atsargiai.
Apie abi svarbias europines iniciatyvas Maisto konferencijoje „Mūsų veiksmai – mūsų ateitis“, kuri skirta Pasaulinei maisto dienai paminėti, spalio 14 dieną Vilniuje, pasakos advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Lina Gužienė. Ji skaitys pranešimą pavadinimu „Ar naujos ES teisinės iniciatyvos užkardys nesąžiningą komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu?“
Konferencijoje tai pat bus diskutuojama apie maisto saugumą, maisto produktų rinkodaros ribojimo vaikams subtilybes, poreikį kovoti su maisto švaistymu. Taip pat – apie prognozes, kaip keisis mūsų kasdienis maistas per artimiausią dešimtmetį.
Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation
