Nors pelnas, kaupiamas banko sąskaitoje, yra verslo stabilumo ženklas, tiesiog sąskaitoje laikomi pinigai praranda vertę dėl infliacijos, kuri rugsėjo mėnesį Lietuvoje siekė 3,7 proc. Dėl to šalyje vis labiau populiarėjanti praktika – investavimas tiesiai iš įmonės sąskaitos. Tai leidžia optimizuoti įmonės mokesčius reinvestuojant pelną, atidedant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimą ir taip uždirbant daugiau, tačiau susiduriama su kompleksine apskaita, reguliavimu ir, žinoma, rizika.
Mokesčių atidėjimas leidžia uždirbti daugiau
Pagrindinis privalumas investuojant įmonės vardu yra tai, kad įmonė, investuodama savo nepaskirstytą pelną, gali atidėti GPM mokėjimą. Pavyzdžiui, jei įmonė uždirbo 10 000 eurų pelno, ji gali visą šią sumą investuoti. Jei savininkas norėtų šiuos pinigus investuoti asmeniškai, pirmiausia reikėtų išsimokėti dividendus, nuo kurių tektų sumokėti 15 proc. GPM, o nuo 2026 metų – dar daugiau. Taigi, asmeninei investicijai liktų tik 8 500 eurų. Investuojant per įmonę, dirba didesnė pinigų suma, o tai leidžia pasiekti didesnį augimo potencialą. Pelno mokestis mokamas tik tada, kai investicijos parduodamos ir realizuojamas pelnas.
„Investavus iš įmonės ir per 10 metų gaunant 7 proc. grąžą, būtų galima uždirbti kiek daugiau nei 10 000 eurų papildomo pelno. Investuojant iš asmeninės sąskaitos ir iš anksto sumokėjus GPM, 7 proc. grąža siektų daugiau nei 8 600 eurų. Nors GPM anksčiau ar vėliau tenka sumokėti, šią procedūrą atidedant, galima uždirbti daugiau“, – pasakoja Deividas Žukas, „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas.
Dar vienas privalumas – investuojant įmonės vardu, nuostoliai gali būti perkeliami į kitus metus. Investuojant asmeniškai, šiais laikais šia lengvata jau įmanoma pasinaudoti, tačiau tai galima daryti tik naudojant investicinę sąskaitą. Na, o investuojant per įmonę, galima keisti savo investicijų kryptis, turto klases ir pelnas ar nuostoliai vis tiek yra skaičiuojami vienai bendrai įmonės banko sąskaitai.
Didesnėms įmonėms apsimoka visada, mažosioms reikia įsivertinti galimybes
Nors 15 proc. papildomo investicinio kapitalo – didelis privalumas, verta atkreipti dėmesį, kad net ir investuojant įmonės lėšas, visada egzistuoja rizika prarasti dalį ar net visą investuotą sumą.
D. Žukas teigia, kad didesnėms bendrovėms investuoti savo lėšas apsimoka beveik visada, nebent trūktų apyvartinių lėšų, o mažosioms įmonėms verta rinktis mažiau rizikingas investicines priemones: „Mažosioms įmonėms, ko gero, svarbiausia suvaldyti infliacijos padarinius, kurie paprastai siekia apie 2–3 proc. Reikia nepamiršti, kad investuotos lėšos yra „įšaldomos“ ir negali būti greitai panaudotos įmonės operaciniams poreikiams, pavyzdžiui, atsiskaityti su tiekėjais ar atlyginimams. Jeigu įmonės lėšos investuojamos į nekilnojamąjį turtą (NT) ar akcijas, dėl rinkų svyravimų kurį laiką sukauptas kapitalas gali būti vertas net mažiau nei investuota suma, o mažosioms įmonėms tai gali sukelti problemų.“
Be to, visos investicijos turi būti tinkamai atvaizduotos įmonės finansinėje apskaitoje. Tai reikalauja papildomų buhalterio kompetencijų ir laiko, dėl to gali išaugti apskaitos tvarkymo kaštai. Vėlgi, didžiosioms įmonėms tai – ne problema, bet mažosioms belieka rinktis indėlius ar panašias minimalaus sudėtingumo investicines priemones, kad sumažėtų ne tik rizika, bet ir apskaitos sudėtingumas.
Taip pat verta pastebėti: jeigu įmonės atstovas įmonės vardu nusprendžia investuoti ar kaupti ne per Lietuvoje veikiančius bankus, o per užsienio platformas, šios paprastai įmonėms užduoda gerokai daugiau klausimų ir reikalauja daugiau dokumentų nei iš fizinių asmenų: sąskaitų išrašų, įmonės steigimo dokumentų, finansinių ataskaitų ir pan.
Kitaip tariant, investavimas per įmonę, nors ir pelningesnis, bet kiek sudėtingesnis – tai nedidelių įmonių savininkams gali kelti problemų. Pernelyg gyvenimo neapsunkina tik palūkanas generuojančios einamosios sąskaitos, indėliai ar vyriausybinės obligacijos, nes jų pajamos yra stabilios ir lengvai nustatomos. Su kitomis turto klasėmis, tokiomis kaip akcijos, NT ar obligacijos, reikia skirti resursų apskaitai ir savo žinioms tobulinti. Todėl kai kurioms įmonėms gali neapsimokėti vien dėl to. Jeigu sutaupomos sumos yra mažesnės nei išleidžiami pinigai apskaitai, geriau investuoti asmeniškai, o ne per įmonę.
Taigi, jeigu svarstote investuoti įmonės lėšas, iš pradžių sau atsakykite į šiuos klausimus:
- Tikslas: kokią grąžą norite pasiekti? Planuojate tiesiog apsaugoti pinigus nuo infliacijos, sukaupti lėšų plėtrai ar norite gauti maksimalią grąžą?
- Likvidumas: kuriam laikui galite „įšaldyti“ pinigus: mėnesiams, metams ar dešimtmečiui?
- Rizika: kiek galite sau leisti prarasti blogiausiu atveju?
- Kompetencija: ar patys turite pakankamai žinių, ar reikėtų samdyti finansų konsultantą?
- Apskaita: ar jūsų buhalteris yra pasirengęs tvarkyti investicijų apskaitą ir kiek tai kainuos?
Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“
