Ekonomika Lietuvoje pastaraisiais metais augo itin sparčiai: daugėjo investicijų, augo eksportas, dėl atlyginimų kilimo augo vartojimas, rekordus mušė nekilnojamojo turto kainos. Tačiau augimas, žinia, negali tęstis amžinai. Kiekvienas ekonominis ciklas svyruoja – kyla ir leidžiasi. Šiandien esame taške, artėjančiame prie recesijos.
Visgi, prognozuojama, jog aukšta infliacija, komplikuota geopolitinė padėtis, gamtos išteklių brangimas ir kiti veiksniai gali tapti sprogiu mišiniu.
Kita vertus, kol kas Lietuvos ekonomika laikosi neblogai. Bankrotų banga buvo prognozuojama gerokai anksčiau – netrukus po to, kai šalies verslas buvo priverstas užsidaryti dėl karantino metu taikytų ribojimų. Bankrotų tąkart buvo mažiau nei tikėtasi. Tiesa, ne be Vyriausybės pagalbos.
Labiausiai dėl taikytų ribojimų nukentėjo maitinimo sektorius. Tačiau šiandien dar negalime drąsiai teigti, kad tik nedidelis procentas Lietuvos verslo buvo paveiktas karantino ribojimų, nes dar taikomi mokesčių mokėjimo atidėjimai, valstybės garantuojamos paskolos ir kt. pagalbos priemonės.
Manytina, kad pasibaigus valstybės taikomoms pagalbos priemonėms nemokumo bylų gerokai padaugės. Tokią nuojautą stiprina ir artėjanti finansų krizė.
Naujas įstatymas, naujos ir prievolės
Vadovams verta prisiminti, kad nuo 2020-ųjų Lietuvoje galioja naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriame, lyginant su anksčiau galiojusiu Įmonių bankroto įstatymu, nebeliko pareigos juridinio asmens dalyviams inicijuoti bankroto bylas. Dabar tokią pareigą turi tik vadovai.
Tai reiškia, kad jie privalo nuolat stebėti įmonės finansinę padėtį, o esant nemokumo tikimybei (jei tai gresia per artimiausius tris mėnesius) apie tai informuoti juridinio asmens dalyvius (akcininkus, narius ir pan.). Vadovas taip pat turi pasiūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kurie galėtų pakenkti įmonei ar jos dalininkams.
Juridiniam asmeniui jau tapus nemokiu (kai verslas negali laiku vykdyti prievolių arba įsipareigojimai viršija turto vertę), vadovas turi papildomą pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.
Taip pat reikėtų žinoti, kad pagal dabar galiojantį reglamentavimą, prieš kreipdamasis į teismą, įmonės vadovas apie ketinimą kelti bankroto bylą privalo informuoti visus kreditorius ir palaukti nuo 15 iki 30 dienų kreditorių siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos.
Nors tokiu reglamentavimu siekiama rinkos dalyvio išsaugojimo, tais atvejais, kai yra akivaizdus juridinio asmens nemokumas ir yra žinoma, jog mokumo atkurti net su kreditorių pagalba nepavyks, prievolė išlaukti mažiausiai 15 dienų, padėtį tik apsunkina. O kai kuriais atvejais ir didina finansinę naštą, pavyzdžiui, kai nėra galimybės vienašališkai nutraukti nuomos sutarties skolininko atžvilgiu netaikant netesybų.
Bankrotas be teismo įmanomas
Primintina, ir tai, kad esant bent trijų ketvirtadalių kreditorių pritarimui, juridinio asmens bankrotas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Tokiu atveju bankroto procesas gali būti greitesnis, o sprendimų priėmimo kontrolė priklauso kreditorių susirinkimui.
Bet norint vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, juridiniam asmeniui teismuose negali būti iškelta bylų. Turi būti baigti visi ne teismo tvarka sprendžiami ginčai dėl turtinių reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais. Į juridinio asmens turtą taip pat negali būti nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Ir negali būti atliekamas mokestinis tyrimas ar patikrinimas. Jei bent viena iš minėtų sąlygų nėra išpildyta, be teismo apsieiti nepavyks.
Svarbu pažymėti, kad juridinio asmens vadovui laiku nevykdant pareigos inicijuoti nemokumo procesą, didėja tyčinio bankroto tikimybė ir gali būti keliamas vadovo asmeninės atsakomybės už žalą, atsiradusią per laikotarpį nuo juridinio asmens tapimo nemokiu iki nemokumo proceso inicijavimo, klausimas. Be to, vadovas privalo užtikrinti mokėjimų eiliškumo laikymąsi bei kreditorių lygiateisiškumą.
Reikėtų pridurti, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymas buvo priimtas įgyvendinant 2019 m. birželio 20 d. Europos Sąjungos direktyvą. Ja siekiama sumažinti bankroto bylų skaičių ir atitinkamai padidinti restruktūrizavimo procesų skaičių. Tačiau Lietuvoje restruktūrizavimo inicijavimas vis dar nėra populiarus ir verslas, susidūręs su finansiniais sunkumais, tik retais atvejais ieško priemonių mokumui atkurti pasinaudojant restruktūrizavimo institutu.
Apie COBALT:
COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.
Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation