Finansai

Atsinaujinančios energetikos vystytojai: šiuo metu vystyti jūrinio vėjo elektrinių parkus – tinkamiausias laikas

Jūrinė vėjo energetika Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius – Energetikos ministerija numato paskelbti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną 2023 m. rugsėjį, o jo laimėtoją atrinkti 2024 m. pradžioje. Seimas jau pritarė ir siūlymui statyti dar vieną jūrinių vėjo elektrinių parką, kuriam būtų pasitelkti privatūs investuotojai be valstybės paramos. Nors pirmosios jūrinės vėjo jėgainės pradės suktis tik apie 2028-uosius, atsinaujinančios energetikos šalininkai tikina, kad Lietuvos pasirinkimas plėtoti jūrinę vėjo energetiką yra laiku ir reikalingas.

Europa yra laikoma jūrinės energetikos lydere, čia veikia didžiausi vėjo jėgainių parkai. Nors jūrinių vėjo jėgainių bendra instaliuota galia Europoje siekia vos 28 gigavatus (GW) – 7 kartus mažiau nei sausumos vėjo jėgainių (207 GW), vėjo energetikos ekspertų skaičiavimu, jūros vėjo potencialas yra kur kas didesnis.

Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, teorinis jūros vėjo potencialas siekia nuo 2600 iki 6000 teravatvalandžių (TWh). Palyginimui – 2021 m. Lietuvoje veikiančios sausumos vėjo elektrinės pagamino 1,36 TWh elektros energijos per visus metus. Jūrinių vėjo elektrinių potencialą patvirtina ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) narės.

„Jūrinės vėjo jėgainės yra didesnės ir galingesnės nei antžeminės vėjo jėgainės. Dėl gamtos sąlygų vėjas jūroje yra stipresnis bei stabilesnis tiek paros, tiek visų metų perspektyvoje, kas atsižvelgiant į technologinius jėgainių  skirtumus bei jų dydį jūrinėms vėjo jėgainėms leidžia pasiekti didesnį efektyvumą“, – komentuoja tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros Lietuvoje vadovas Vytautas Rimas.

Pasak jo, Baltijos jūra pasižymi palankiomis sąlygomis jūrinių vėjo elektrinių plėtrai: turime ir pakankamai stiprų vėją, ir santykinai nedidelį jūros gylį bei tinkamą atstumą iki kranto. Be to, atėjo ir tinkamas metas plėtoti jūrinio vėjo energetiką.

„Pastarąjį dešimtmetį elektros energijos kaina Lietuvoje buvo viena mažiausių visoje Europoje, o jūrinio vėjo jėgainių projektai šiuo laikotarpiu kitose Europos šalyse įprastai buvo įgyvendinami tik gaunant valstybės paramą, kas reikštų, kad anksčiau panašūs projektai potencialiai būtų turėję neigiamą įtaką galutiniam elektros energijos tarifui Lietuvoje. Šiuo metu, kai turime gerokai tobulesnes technologijas, leidžiančias sumažinti šios paramos poreikį ar projektus įgyvendinti komerciniais pagrindais, jūrinės vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra pamatuota ir įgyvendinama laiku“, – teigia V. Rimas.

Panašios nuomonės laikosi ir šiuo metu 19 jūrinių vėjo parkų valdančios energetikos bendrovės „RWE“ projekto Lietuvoje „RWE Renewables“ vadovas Matas Anužis: Lietuva atspindi regione vyraujančias tendencijas.

„Vertinant Lietuvos padėtį regione, galime sakyti, kad regiono šalys yra gana panašiame lygyje plėtojant jūrinę vėjo energetiką. Nemaža dalis šiuo metu vystomų vėjo projektų kitose Baltijos jūros regiono šalyse, elektrą pradės gaminti šio dešimtmečio pabaigoje ir kito dešimtmečio pradžioje, t. y. apie 2030 metus“, – vardija jis.

Praėjusių metų rugsėjį „RWE“ pasirašė ketinimų protokolą su Latvijos energetikos bendrove „Latvenergo“, o Estijoje 2022 m. pradžioje pradėjo plyno lauko (angl. greenfield) jūrinių vėjo projektų vystymą, šiais metais laukiama aukcionų pradžios.

Pašnekovo nuomone, jūrinių vėjo elektrinių parkų vystymas sudaro unikalias sąlygas Lietuvai ženkliai pagerinti situaciją vietinių elektros gamybos pajėgumų srityje.

„Pirmaisiais dvejais aukcionais statyti jūrinių vėjo elektrinių parką Lietuva, atsižvelgiant į augsiantį elektros suvartojimą, gali užsitikrinti apie trečdalį suvartojamos elektros poreikio, o tai gali sudaryti prielaidas elektros kainos mažėjimui ateityje. Tai tuo pačiu ženkliai prisideda prie šalies strateginių tikslų įgyvendinimo, siekiant energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo“, – teigia M. Anužis.

Bus vertinamas poveikis aplinkai

Lyginant jūrines vėjo jėgaines su antžeminėmis skiriasi ir jų įrengimo sudėtingumas – jūrines jėgaines ne tik sudėtingiau pastatyti, bet ir jas aptarnauti. Tačiau tiek vienoms, tiek kitoms yra taikomi griežti reikalavimai. Planuojant pirmąjį jūrinį vėjo parką Lietuvoje, jau yra pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, vėjo greičio matavimai ir jūros dugno tyrimai, vyksta rinkos konsultacijos, kurių metu atsakoma į vystytojams kylančius klausimus.

Klausimų kyla ir visuomenei – ypač dėl vizualinės įtakos. Pasak V. Rimo, vėjo jėgainės Baltijos jūroje bus įrengtos apytiksliai 30 km nuo kranto atstumu, tad jų matomumas bus ribotas.

„Kiek matysis jūrinės jėgainės nuo kranto, priklausys ir nuo jų dydžio, ko šiuo metu dar nežinome, bei oro sąlygų konkrečiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, ūkanotą dieną dėl didelio atstumo ir prastų oro sąlygų jėgainės potencialiai išvis nebus matomos arba bus matomos minimaliai“, – sako „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros Lietuvoje vadovas.

M. Anužio teigimu, kitose Baltijos šalyse jūrinės vėjo elektrinės planuojamos statyti teritorijose, kurios yra nutolusios per 11-12 km nuo jūros kranto. Taip pat kiekvienu atveju yra vertinamas vizualinis poveikis poveikio aplinkai vertinimo procese, su kurio rezultatais supažindinama visuomenė. Be to, Lietuvoje yra numatytas paramos mechanizmas bendruomenėms, įsikūrusioms arčiausiai nuo jūrinio vėjo parko teritorijos.

„Vertinant iššūkius, susijusius su jūrinių vėjo elektrinėmis, reikėtų nepamiršti ir jų privalumų. Jūrinės vėjo elektrinės bus didžiausi privačių investicijų projektai šalies istorijoje, kurie sukurs aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, sudarys naujas galimybes švietimo įstaigoms ir smulkiajam ir vidutiniam verslui. Be to, jūrinio vėjo energetikos plėtra sudaro palankias sąlygas naujų veiklų uosto teritorijoje vystymui“, – pabrėžia M. Anužis.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)