Sporto klubų tinklas „Lemon Gym“ tęsia itin aktyvią plėtrą Baltijos šalyse ir šiemet Lietuvoje atveria penkis naujus sporto klubus. Iki šiol daugiausia dėmesio skyręs Vilniui ir Kaunui, tinklas žengia strategiškai svarbų žingsnį – plečiasi į Šiaulius. Pirmasis „Lemon Gym“ sporto klubas mieste duris šiandien atvers Šiaulių „Akropolyje“. Pasak „Lemon Gym“ generalinės direktorės Gretos Radzevičienės, naujo sporto klubo atidarymas Šiauliuose yra strateginis tinklo plėtros žingsnis. „Šiuo metu esame intensyvios plėtros etape. Plečiame klubų tinklą ir investuojame į tai, kad sportas ir gera savijauta būtų pasiekiami kuo platesnei lietuvių bendruomenei. Iki šiol aktyviai augome Vilniuje ir Kaune, o dabar džiaugiamės galėdami atverti duris ir Šiauliuose – tai mums strategiškai labai svarbus žingsnis“,…

Miegamasis šiandien yra kur kas daugiau nei tik miego kambarys. Tai erdvė, kurioje vis daugiau žmonių, o ypač šeimos su mažais vaikais, praleidžia reikšmingą dalį savo laiko. Čia vyksta poilsis, žaidimai, kartu skaitomos knygos, o kartais ir dirbama. Todėl, kaip teigia interjero dizaineriai, labai svarbu, kad kiekvienas miegamasis būtų ne tik estetiškai harmoningas, bet ir pritaikytas individualiems kiekvienos šeimos poreikiams, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. Būtent su tokiu prašymu į interjero dizainerius kreipėsi jauna šeima, auginanti trejų metų dukrytę. Trijulė vakarais mėgsta leisti laiką miegamajame, ilsėtis ir kartu žiūrėti filmus ar filmukus. Visgi ilgą laiką žiūrėti televizorių buvo nepatogu, nes tekdavo gerokai pasukti galvas į šoną. Taip pat, kadangi vyras vakarais…

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas fiksavo dviženklį augimą tiek paskolų, tiek indėlių portfeliuose. Skaičiuojant nuo šių metų pradžios, banko suteiktų paskolų suma išaugo daugiau nei 26 proc. (nuo 414,5 mln. eurų), indėlių apimtys – 22 proc. (nuo 557,3 mln. eurų). Per pastaruosius 12 mėnesių banko paskolų apimtis augo 44 proc. – nuo 363,7 mln. iki 524,5 mln. eurų, o indėlių portfelis per metus didėjo daugiau nei trečdaliu – nuo 501,3 mln. iki 680,9 mln. eurų. „Šiais metais toliau išlaikome nuoseklaus augimo tendencijas tiek indėlių, tiek paskolų kategorijose. Siekdami stiprinti banko kapitalo bazę ir įgyvendinti ambicingus plėtros tikslus, spalio pirmoje pusėje pradėjome platinti ir antrąją savo istorijoje…

Paskutinė lapkričio savaitė kasmet įneša malonaus šurmulio – prasideda intensyvus ruošimasis artėjančiam šventiniam gruodžiui: kas perka Advento kalendorius, kas dairosi eglutės, o kas – jau pradeda pakuoti kalėdines dovanas. Nors parduotuvėse netrūksta jau paruoštų papuošimų, viena tendencija kiekvienais metais darosi vis populiaresnė. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, nedekoruoti vainikai pernai buvo tikras hitas tarp pirkėjų, tad jau ir šią savaitę pradėta prekiauti mišku bei natūralumu kvepiančiais kėnio šakų vainikais. G. Kitovės teigimu, namų dekoravimas gyvais augalais prasideda kur kas anksčiau nei puošiamos eglutės. Nors šventiniai žaisliukai savo populiarumo nepraranda, į pirkėjų krepšelius vis dažniau keliauja ir gyvos, žydinčios namų dekoracijos. „Vis daugiau pirkėjų neįsivaizduoja Kalėdų ne tik be eglutės…

Atsižvelgdama į augančius visuomenės lūkesčius dėl gyvūnų gerovės, vietos gamintojų investicijas ir aiškią rinkos kryptį, „Rimi“ patvirtina – iki 2026 m. pabaigos prekybos tinklo parduotuvėse Lietuvoje bus atsisakyta narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tai bus galutinis žingsnis pereinant prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų šviežių kiaušinių asortimente bei visuose prekybos tinklo gaminamuose produktuose. Iki 2026 m. pradžios parduotuvėse bus leidžiamas tik vienas narvuose laikomų vištų kiaušinių produktas – ir tik iš gamintojų, kurie turi aiškią socialinės atsakomybės politiką bei įsipareigoja visiškai atsisakyti šio laikymo būdo. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės teigimu, šiuo metu jau 95 proc. kiaušinių „Rimi“ lentynose yra iš narvuose nelaikomų vištų, o jų paklausa…

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad, Lietuvos ekonomikai sparčiai augus 2024 metais, šiemet augimas bus nuosaikus, o 2026 metais, paskatintas didesnio privataus vartojimo, nuoseklaus darbo užmokesčio augimo ir investicijų, kurias ypač skatina Europos Sąjungos parama, augimas turėtų paspartėti. Vis dėlto TVF įspėja, kad išlieka rizikų – silpnesnė, nei tikėtasi, išorės paklausa, ypač iš pagrindinių Lietuvos partnerių euro zonoje, ir prekybos neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti eksportą ir investicijas. „TVF prognozės patvirtina, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari išorės grėsmėms. Tačiau turime veikti atsakingai. Nuolatinių iššūkių fone parengtas valstybės biudžeto projektas tinkamai atliepia dabartinius šalies poreikius, kuriuos pabrėžia ir TVF ekspertai – būtinybę didinti gynybos ir saugumo išlaidas, didinti žmonių socialinę gerovę bei…