Trečiąjį lapkričio sekmadienį kasmet minima Pasaulinė eismo įvykių aukų atminimo diena primena, kad eismo dalyvių saugumas keliuose – vis dar opus iššūkis. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad šiemet keliuose fiksuojama daugiau nelaimių nei pernai – auga ir eismo įvykių, ir juose nukentėjusių žmonių skaičius. Žengiant į tamsiausią metų laiką, specialistai ragina vairuotojus ir pėsčiuosius laikytis svarbiausių saugaus elgesio taisyklių – tai gali išsaugoti gyvybes. Remiantis TKA duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį (liepa-rugsėjis) šalies keliuose eismo įvykių užfiksuota 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Augo ir kiti rodikliai − žuvusiųjų skaičius išaugo 4,5 proc., o sužeistųjų 8,3 proc. Iš viso per devynis šių metų mėnesius…
Ūkininkai vėl renkasi Vilniuje
Spalio pabaigoje Lietuvos ūkininkams Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė netikėtą žinią- įgyvendinantiems investicinius projektus su ES parama trūksta lėšų ir paramos išmokėjimo sutartu laiku nebus. Dauguma atvejų planuotos lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su statybų rangovais, technikos ir įrangos tiekėjais. Vėluojantis paramos lėšų išmokėjimas reiškia vėluojančius atsiskaitymus. Laiku mokėjimo negavę tiekėjai pradės skaičiuoti delspinigius, netesybas. Ūkininkai vertina ir reputacinę žalą- sektorius rizikuoja prarasti patikimumą. Daugėjant detalių apie susidariusią situaciją aiškėja, kad už paramos skyrimą ir administravimą atsakingos NMA ir Žemės ūkio ministerija apie lėšų trūkumą žinojo dar vasaros viduryje. Tačiau ūkininkus informavo tik baigiantis apmokėjimo terminams. Taigi, alternatyvių sprendimų paieškai tiesiog neliko laiko. Dar daugiau- formalumu garsėjanti NMA pradėjo telefoninę kampaniją,…
2026 m. ES biudžetas: Taryba ir Parlamentas po beveik 15 val. derybų pasiekė susitarimą
Lapkričio 15-osios (šeštadienio) naktį, po beveik 15 valandų trukusių derybų Briuselyje Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos Taryba pasiekė sutarimą dėl 2026 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuris yra šeštasis pagal 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę programą. Kitąmet ES biudžeto įsipareigojimai sieks 192,8 mlrd. eurų, o mokėjimai sudarys 190,1 mlrd. eurų. Kaip įprastai, ES biudžete didžiausia finansavimo dalis paskirstyta pagrindinėms sritims – Sanglaudos politikai (56,6 mlrd. eurų) ir Bendrajai žemės ūkio politikai (56,5 mlrd. eurų). Pakankamas Sanglaudos programų finansavimas 2026 m. yra ypač aktualus, visų pirma, dėl išaugsiančio tarpinių mokėjimų lygio, nes ES daugiametės finansinės programos pabaigoje įprastai Sanglaudos programų įgyvendinimas vyksta visu pajėgumu. Didelį dėmesį 2026 m. ES biudžete…
Lietuva – lyderė Europoje: sparčiausiai augo naujų automobilių registracijos, fiksuotas elektromobilių šuolis
Šiemet Lietuvos naujų automobilių rinka augo išskirtiniu tempu – per 9 šių metų mėnesius šalyje įregistruota 42 proc. daugiau lengvųjų automobilių nei prieš metus. Tai – didžiausias fiksuotas augimas Europos Sąjungoje. Ekspertai pažymi, kad nors vidaus paklausa išlieka tvirta, rinkos dinamika šiemet stebina ir rodo, kad augimo priežastys – daugialypės. Lietuvoje – elektromobilių skaičiaus šuolis Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per 9 šių metų mėnesius naujų automobilių registracijų skaičius Europos Sąjungoje padidėjo vos 0,9 proc. Šioje statistikoje išskiria itin spartus Lietuvos naujų automobilių rinkos augimas. „Regitros“ statistinės analizės duomenimis, per tris šių metų ketvirčius registruota 34,7 tūkst. naujų automobilių – 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.Vien…
„Lietuvos draudimui“ vadovaus Simonas Lisauskas
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ valdybos pirmininku išrinktas Simonas Lisauskas, iki šiol ėjęs bendrovės Verslo klientų departamento vadovo pareigas. Darbą valdybos pirmininko pareigose S. Lisauskas pradės š. m. gruodžio 9 d., o bendrovės generalinio direktoriaus pareigas jis pradės eiti gavus formalų priežiūros institucijų pritarimą. S. Lisauskas „Lietuvos draudimo“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigose pakeis nuo aktyvaus vadovavimo bendrovei atsitraukiantį ilgametį bendrovės vadovą Kęstutį Šerpytį, kuris taps bendrovės generalinio direktoriaus patarėju. Su „Lietuvos draudimu“ S. Lisauską sieja ilgametė karjera − prie bendrovės jis prisijungė 2011 m. ir organizacijoje įgijo įvairiapusės patirties eidamas skirtingas pareigas, įskaitant Privačių klientų departamento regiono vadovo pareigas. Pastaruosius septynerius metus S. Lisauskas vadovavo…
Skrydžiai per Dubajų: Lietuvos oro uostai rekomenduoja 5 kryptis kelionėms
Atėjus rudeniui yra geriausias metas žvalgytis kelionių žiemos aviacijos sezonui. Ypač daug galimybių atvers nauja Lietuvos oro uostų partnerė – oro bendrovė „flydubai“, kurios tiesioginiai skrydžiai nuo gruodžio 11 dienos sujungs Vilnių ir Dubajų. Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) esantis oro uostas yra vartai į Artimuosius Rytus, Afriką ir Pietryčių Aziją. Patyrę keliautojai pastebi, kad iš Vilniaus per Dubajų bus patogu nuskristi į Katarą, Zanzibarą, Maldyvus, Šri Lanką ir net Nepalą. Planuojama, kad skrydžiai tarp Vilniaus ir Dubajaus vyks tris kartus per savaitę ir JAE bus sklandžiai suderinami su kitos oro bendrovės „Emirates“ tinklo jungiamaisiais skrydžiais. Vilniuje leisis ir kils modernūs „flydubai“ naudojami orlaiviai „Boeing 737“, turintys tiek ekonominę klasę, tiek…
Kauno oro uosto terminalo atidarymo ceremonija
Renginio tipas: Atidarymo ceremonija Renginio data: penktadienis, 2025 lapkričio 21 Renginio pradžia: 13:30 Renginio pabaiga: penktadienis, 2025 lapkričio 21 Renginio vieta: Kauno oro uostas, Oro uosto g. 4, Karmėlava, 54460 Kauno r. sav. Gerbiami žiniasklaidos atstovai, Lapkričio 21 dieną, penktadienį, 13:30 val. kviečiame Jus dalyvauti oficialioje išplėsto Kauno oro uosto terminalo atidarymo ceremonijoje. Įgyvendinus ambicingus plėtros planus, Kauno oro uostas tapo moderniu regioniniu centru, pajėgiu patogiai aptarnauti daugiau nei 2 milijonus keleivių per metus. Iš esmės atnaujintos atvykimo ir išvykimo erdvės, terminalo plotas išaugo daugiau nei pusantro karto – iki 4,4 tūkst. kv. m., o infrastruktūra dabar leidžia aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvaus: LR…
Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą
Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje. „Mokslininkai, startuoliai, technologijų kūrėjai jau dabar formuoja Lietuvos ateitį. Norime parodyti ir padėti suprasti, kokie pokyčiai laukia mūsų jau artimiausiais dešimtmečiais, geriau pažinti šalyje kuriamas inovacijas. Gal ne daug kas girdėjo apie tai, kad Lietuvoje kuriami…
Praktinė-mokslinė konferencija „Mokesčiai ir ginčai: kur galime tobulėti?“
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: penktadienis, 2025 lapkričio 14 Renginio pradžia: 09:00 Renginio pabaiga: penktadienis, 2025 lapkričio 14 Renginio vieta: Seimo I r. Konstitucijos salė Konferencijos metu ekspertai, teisėjai, akademinės bendruomenės nariai ir praktikai dalinsis patirtimi bei įžvalgomis apie mokestinių ginčų sampratą, naujausias teismų praktikos tendencijas Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat bus diskutuojama, kokių pokyčių reikėtų siekiant didesnio aiškumo, efektyvumo ir teisinio tikrumo šioje srityje. Konferencija bus transliuojama Seimo YouTube paskyroje „Atviras Seimas“. Konferenciją rengia Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Mokestinių ginčų komisija. Pranešimą paskelbė: Valdas Sinkevičius, LRS kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyrius
Nenorite, kad dirbtinis intelektas atimtų darbo vietą? Keiskite elgseną
Komentuoja „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje. Kad toks nerimas gali būti pagrįstas, įrodo nesenas „Amazon“ pavyzdys. Internetinės prekybos gigantė pranešė planuojanti atleisti apie 30 tūkst. darbuotojų ir pakeisti juos DI technologija. Tai nereiškia, jog nuo šiol siuntas skirstys DI: darbo vietų netenka vidurio grandies vadovai – žmonės, jungiantys įmonės „smegenis“ – pagrindinius vadovus ir „rankas“ – darbininkus. Bendrovė motyvuoja šį sprendimą…
